Stuburiniai gyvnai vadin pamoka Pareng biologijos mokytojametodinink Audron

Stuburiniai gyvūnai Įvadinė pamoka Parengė biologijos mokytoja-metodininkė Audronė Kučinskienė Tauragė 2004

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka)

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) Tikslai ir uždaviniai 1. Pakartoti gyvūnų klasifikacijos principus 2. Susipažinti su stuburinių gyvūnų sandaros skiriamaisiais bruožais, jų paplitimu, ekologine ir praktine reikšme. 3. Išmokti klasifikuoti stuburinius gyvūnus.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Gyvūnų klasifikacija remiasi jų simetrijos tipu, gemalinių lapelių skaičiumi, kūno ertmės tipu ir segmentacija.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n 1. 2. 3. Gyvūnų požymiai Heterotrofai, maistą ryja, o po to virškina. Gali judėti ar keisti buvimo vietą susitraukiant raumeninėms skaiduloms. Yra daugialąsčiai ir daugumos jų specializuotos ląstelės sudaro audinius bei organus.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Gyvūnų požymiai 4. 5. Turi gyvenimo ciklą, kuriame suaugėlis visada diploidinis. Paprastai dauginasi lytiškai, o besivystantis gemalas praeina tam tikras vystymosi stadijas.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Klasifikuojant gyvūnus, naudojami 7 klasifikacijos rangai: Rūšis Gentis Šeima Būrys Klasė Tipas Karalystė

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Pilkojo kiškio (Lepus europaeus), paplitusio Lietuvos miškuose, klasifikacija. Rūšis pilkasis Gentis kiškis Šeima kiškiniai Būrys kiškiažvėriai Klasė žinduoliai Tipas stuburiniai Karalystė gyvūnai

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) Stuburiniai Bežandžiai Žanduotieji Kaulinės žuvys Kremzlinės žuvys Varliagyviai Ropliai Paukščiai Žinduoliai

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Žuvys Šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 24000 rūšių žuvų – daugiau, nei bet kurių kitų stuburinių gyvūnų. Jų yra pačių įvairiausių – nuo nykštukinio grundalo, tesiekiančio 1 cm, iki milžinų, tokių, kaip banginis ryklys, kurio ilgis gali būti net 12 metrų. Žuvys būna kremzlinės (rykliai, rajos), kaulinės (kitos žuvys). Visos žuvys gyvena vandenyje. Jūrose gyvenančių yra mažiausiai 14000 rūšių, o likusios gyvena viso pasaulio gėluosiuose ežeruose ir upėse. Žuvys kvėpuoja tam tikrais organais – žiaunomis, kuriomis iš vandens pasiima deguonį. Vietoje kojų jos turi pelekus ir uodegą, dėl kurių juda vandenyje.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) Žuvys minta labai įvairiai. Kai kurios maitinasi vandens augalais. Kitos gaudo smulkius gyvūnėlius arba košia juos iš vandens per organus, esančius ant žiaunų ir panašius į filtrą. Daugelis žuvų yra judrios, greitai plaukiojančios medžiotojos su aštriais dantimis, o kitos, pvz. , plekšnė ar jūros velnias, guli pasislėpusios ant jūros dugno ir laukia, kada grobis priplauks arčiau. nŽuvys

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Varliagyviai, arba amfibijos, buvo pirmieji stuburiniai gyvūnai, apsigyvenę sausumoje. Jie išsivystė iš žuvų maždaug prieš 370 milijonų metų. Dabartiniai varliagyviai dalį savo gyvenimo vis dar praleidžia vandenyje. Daugelis iš jų poruojasi ir deda kiaušinius taip pat vandenyje. Iš kiaušinių išsirita vandenyje gyvenančios lervos, turinčios pelekus ir žiaunas. Lengvai beaugant, žiaunos dingsta, bet išsivysto kojos ir plaučiai, todėl jaunas varliagyvis jau gali gyventi sausumoje. Tačiau kai kurie varliagyviai, pvz. , uodeguotosios amfibijos protėjai, visą gyvenimą praleidžia vandenyje ir išsaugo šakotas išorines žiaunas

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Varliagyviai Dabar yra žinoma apie 4550 rūšių varliagyvių, bet nuolat atrandamos naujos jų rūšys, ypač tropikuose. Taigi tikėtina, kad šių gyvūnų gali būti daugiau kaip 5000 rūšių. Varliagyviai skirstomi į dvi pagrindines grupes: salamandras ir tritonus (uodeguotosios amfibijos) bei varles ir rupūžes (beuodegės amfibijos). Yra ir trečioji, mažesnė, grupė, kuriai priklauso bekojai, turintys ilgą kūną ir panašūs į sliekus varliagyviai, vadinami kirmrausomis.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Ropliai Pirmieji ropliai išsivystė iš varliagyvių maždaug prieš 300 milijonų metų. Atstovaudami dinozaurams, atsiradusiems prieš 225 milijonus metų, ropliai dominavo Žemėje 140 milijonų metų. Šiuo metu žinoma per 6500 roplių rūšių, tarp jų yra tokie gyvūnai, kaip jūrų vėžliai, plėšrūs krokodilai, chameleonai, nuodingos gyvatės, žalčiai ir greitakojai driežai. Jie gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dauguma iš jų maistui medžioja kitus gyvūnus, tačiau yra kelios augalais mintančios vandens ir sausumos vėžlių bei driežų rūšys.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Varliagyviai Viena iš ypatingų pranašumų prieš varliagyvius, yra jų kiaušinių sandara. Kiaušiniai turi stiprų kevalą, apsaugantį roplio jauniklį ir trynį – maisto atsargas, kuriomis jis augdamas maitinasi. Tai reiškia, kad kiaušinių nebereikia dėti į vandenį, kuriame yra daug priešų. Paprastai kiaušiniai pasilieka patelės kūne ir palikuonys gimsta kaip visiškai susiformavusios miniatiūrinės suaugusiųjų kopijos

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Paukščiai yra vieni iš sėkmingiausiai klestinčių pasaulio gyvūnų, užkariavusių orą, sausumą ir vandenį. Jie sutinkami visame pasaulyje, netgi ledo sukaustytoje Antarktyje bei tolimiausiose salose. Paukščiai gyvena didesniame kaip 8000 m aukštyje Himalajų kalnuose ir 40 m žemiau jūros lygio ties Negyvosios jūros krantais. Paukščiai būna plėšrieji, vištiniai, vandens paukščiai, žvirbliniai, geniniai ir kiti.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Paukščiai Iš viso žinoma apie 9000 skirtingų paukščių rūšių, besiskiriančių dydžiu – nuo mažyčių kolibrių, sveriančių vos kelis gramus, iki milžiniškų erelių ir greitakojų stručių. Nors ir labai jie skiriasi vieni nuo kitų, tačiau visi deda kiaušinius. Paukščiai negalėtų nešioti augančių jauniklių savo kūno viduje, kaip tai daro žinduoliai, nes tada taptų per sunkūs skraidyti. Paukščiukus kiaušinio viduje saugo kietas kevalas, o pačius kiaušinius tėvai lizde peri – laiko šilumoje. Perėjimo trukmė – laikas, per kurį jauniklis kiaušinyje užauga ir prasikala, - nevienoda: smulkieji paukščiai, pvz. , pečialindos ar karetaitės peri maždaug 10 – 12 dienų, o albatrosai – net iki 84 dienų.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Žinduoliai • Šikšnosparniai • Primatai • Graužikai • Plėšrieji • Kanopiniai • Bangininiai

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Žinduoliai Fosilijos rodo, kad pirmieji žinduoliai išsivystė anksčiau kaip prieš 200 milijonų metų iš į žinduolius panašių roplių grupės. Tada žemėje tebegyvavo dinozaurai. Pirmieji žinduoliai buvo maži, į kirstukus panašūs gyvūnai, kurie maitinosi vabzdžiais ir dinozaurų kiaušiniais. Kai maždaug prieš 65 milijonus metų dinozaurai pradėjo nykti, žinduoliai užėmė jų vietą ir tapo dominuojančiais gyvūnais. Sugebėjimas prisitaikyti prie labai skirtingų biotipų padėjo jiems paplisti visame Žemės rutulyje. Žinduoliai yra šiltakraujai gyvūnai, tai reiškia, kad jų kūno temperatūra pastovi, ji nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Sukaitę daugelis žinduolių prakaituoja, kad atvėstų. Drambliai negali prakaituoti, todėl jie vėsinasi laikydamiesi šešėlyje, maudydamiesi vandenyje bei vėdindamiesi didžiulėmis ausimis. Žinduoliai yra skirstomi į: dedančius kiaušinius, sterblinius, kloakinius.

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) Ačiū, už dėmesį!

Stuburiniai gyvūnai (įvadinė pamoka) n Sąvarankiško darbo užduotys mokiniams Naudojantis papildomais informacijos šaltiniais paruošti praneršimus. Siūlomos pranešimų temos: n Žuvų vidinės ir išorinės sandaros bruožai. Prisitaikymai gyventi vandenyje. n. Varliagyvių roplių prisitaikymas gyventi vandenyje ir sausumoje. n. Paukščių išorinės ir vidinės sandaros bruožai. Paplitimas, ekologinė ir praktinė reikšmė. nŽinduolių sandaros ypatybės. Biologinė įvairovė, paplitimas ir reikšmė. n. Stuburinių gyvūnų apsauga.