STEBUKL STEBUKLAI PASAK KR Vilties progimnazijos treiokai altinio

STEBUKLŲ STEBUKLAI

PASAKĄ KŪRĖ: , , Vilties” progimnazijos trečiokai, „Šaltinio“ progimnazijos trečiokai, , , Saulėtekio” progimnazijos ketvirtokai, Senvagės progimnazijos ketvirtokai

VEIKĖJAI • • • LAPĖ KIŠKIS VILKAS ŠERNAS STIRNA

VIETA : MIŠKAS LAIKAS: ŽIEMA NAUJIEJI METAI

ISTORIJĄ PRADĖJO KURTI , , VILTIES” PROGIMNAZIJOS 3 KLASĖS MOKINIAI

Miško gyventojai sulaukė žiemos. Atšalo oras. Prisnigo daug sniego. Visur balta, gražu. Vieni žvėreliai užmigo žiemos miego, kiti žiemojo kaip mokėjo. Vis dažniau sušalę ir alkani žvėrys ateidavo prie didžiųjų ėdžių ieškoti maisto.

Čia stirnytės, kiškelio būta. Matyti vilko, šerno pėdsakai. Net lapės lankytasi. Taip bėgo dienos Naujųjų metų belaukiant. . .

ANTROS DALIES AUTORIAI: , , ŠALTINIO’’ PROGIMNAZIJOS 3 KLASĖS MOKINIAI

Vieną tamsią naktį alkio genamas prie ėdžių atstriksėjo ilgaausis kiškelis. Čia atliuoksėjo ir ilgakojė stirna. Atsliūkino susikūprinęs šernas. Atsėlino lapė ilgasnapė. Atpėdino ir susiraukęs vilkas.

Kiškis, pamatęs vilką ir lapę, puolė slėptis į pusnį. Stirna pasiruošė nerti į tankmę. Tik staiga. . . driokst! Ir miško aikštelę nušvietė šviesa. O danguje sužibo įvairiaspalvės švieselės.

Žvėrys iš netikėtumo apmirė. Ir vėl vienas po kito „driokst!. . . “ O danguje daug švieselių. Vienos ištirpsta tamsoje, kitos vėl atsiranda sulig kiekvienu „driokst“.

Ir kažkas įvyko. Kažkas nepaaiškinamo. Kiškis išlindo iš pusnies ir drąsiai pribėgo prie ėdžių. Stirna apsisuko ir grįžo iš tankumyno. Šernas pradėjo šokinėti ratu. Lapė pasislėpė už eglaitės. O vilkas susigūžė ir atatupstas atsitraukė nuo ėdžių.

Visiems parūpo žibančios ir gęstančios švieselės danguje. Dangaus grožis nuramino žvėrelių baimes, alkį. Visi išlindę iš savo slėptuvių susirinko prie ėdžių stebėti švieselių. Niekas nesuprato, kas vyksta.

Staiga įvyksta stebuklas. Vilkas prabyla storu balsu: - Kokios gražios švieselės! Turbūt vasara prasideda. Lapei šis reginys pasirodė labai romantiškas. Kiškis kalbėjo, kad švieselės labai šiltos ir gardžios tikriausiai. Šernas džiaugėsi, kad nuo švieselių naktis tapo šviesesnė ir matosi visi ąžuolo giliukai sniege.

O stirna liuoksėjo iš džiaugsmo, kad matosi žali daigeliai. Žvėreliai visą naktį kalbėjo apie matytą reginį, pasakojo vieni kitiems savo gyvenimo istorijas. Net nepajuto, kaip išaušo rytas.

KETVIRTOS DALIES AUTORIAI: SENVAGĖS PROGIMNAZIJOS 4 KLASĖS MOKINIAI

Per naktį žvėreliai spėjo susidraugauti. Jie pamiršo, kad kažkada vieni su kitais pykosi, vieni kitų bijojo. Nenorėjo, kad su šia stebuklinga naktimi viskas baigtųsi.

Prieš išsiskirstydami į namus, visi nutarė nueiti į tą miško vietą, kur vakar matė iš dangaus krentančias žybsinčias švieseles. Staiga toli priekyje šuoliuojantis kiškis sušuko: -Greičiau bėkite čia! Stebuklai dar nesibaigė!

Stirna su šernu, lapė su vilku pasileido bėgti link kiškio. Kaip jie nustebo, kai prie didžiųjų ėdžių pamatė susirinkusius visus miško žvėris. O ant kiekvieno medžio kabėjo įvairiausi jiems skirti skanėstai: saldžios morkos, baltagūžiai kopūstai, prinokusios gilės, riešutai, kankorėžiai. . . Visko net neišvardinsi.

-Tikriausiai tai švieselės virto gardumynais, - šnabždėjo stirna. - Jų užteks visai žiemai, - džiaugėsi lapė. - Dabar mums nebaisūs jokie šalčiai, užbaigė vilkas.

Dar ilgai visas miškas aptarinėjo įvykusį stebuklą. Pabudusiems iš žiemos miego žvėreliams teko ne kartą apie jį išgirsti. Visi pasižadėjo kitais metais jokiu būdu neiti miegoti ir kartu laukti dar vienos stebuklingos nakties.