SPINOZOS DIEVO SAMPRATA Agn Savickait PRANEIMO DALYS 1

SPINOZOS DIEVO SAMPRATA Agnė Savickaitė

PRANEŠIMO DALYS 1) SUBSTANCIJOS SĄVOKA 2) SUBSTANCIJA = DIEVAS 3) DIEVAS = GAMTA 4) DIEVO ATRIBUTAI, MODUSAI, MODIFIKACIJOS 5) ŽMOGUS 6) LAISVĖ IR BŪTINUMAS

SUBSTANCIJA egzistuoja savaime ir suvokiama savaime Ø Substancijos sąvoka Spinozos filosofijoje – pamatinė; Ø Substancija yra pati aukščiausia būties “grandis”; Ø Substancija – pati savęs priežastis, vadinasi, tobula: ▪ substancijos prigimtyje slypi egzistavimas ▪ ji egzistuoja būtinai ▪ yra vienintelė, ▪ begalinė ▪ nedaloma ▪ niekieno kito nesukurta Ø “[. . . ] substancijos egzistavimas, kaip ir jos esmė, yra amžina tiesa”

DIEVAS YRA BEGALINIS IR JO PRIGIMČIAI BŪDINGAS EGZISTAVIMAS

DIEVAS YRA VISUR IR VISA YRA DIEVE Ø Visa, kas egzistuoja, egzistuoja Dieve (panteizmas); Ø Dievas yra vidinė viso ko egzistuojančio priežastis (pasireiškia per gamtos dėsnius); Ø Tad daiktų judėjimas, galima teigti, yra jų tarpusavio sąveikos rezultatas; Ø Pasaulis egzistuoja amžinai; Ø Natura naturans – Dievas, Natura naturata – gamta; Natura naturans – begalinis, amžinas, aktyvus, vidinė priežastis. Natura naturata – tai, kas sukurta, seka iš Dievo būtinumo, pasyvu. Ø Spinozos filosofijoje nėra Dievo ir pasaulio dualizmo.

DIEVO ATRIBUTAI, MODUSAI, MODIFIKACIJOS Ø Pasaulis susideda iš dviejų žmogui galimų pažinti atributų – “mąstymo” ir “tįsumo”; Ø Atributas – substancijos esmė; Ø Substancija ir atributai – atskira, bet viena; Ø Modusai yra tai, per ką pasireiškia Dievas – pažinimo objektai; Ø Modifikacijos – tam tikri modusų kitimai; Ø Moduso ir substancijos ryšys: modusai → substancija = visa → viena ØDievo prigimtis yra absoliuti, dėl to ir atributų prigimtis yra absoliuti

ŽMOGUS DIEVUJE (PASAULYJE) Ø Žmogus Spinozai – aukščiausia gamtos tobulybė; Ø Dievas yra transcendinis; Ø Gamtoje neegzistuoja gėris ir blogis; Ø Dievas nesiekia nei padėti nei pakenkti žmogui; Ø Pasauliui yra nesvarbu, kad mes esame jo dalis; Ø Gamta nėra tikslinga; Ø Teisingas pažinimas yra idėjos ir objekto atitikmuo; Ø Pažįstame protu, intelekto galia.

LAISVĖ IR BŪTINUMAS Ø Dievui nebūdinga laisva valia - būtinumo momentas Spinozos Dievo sampratoje; Ø Dievas yra visų daiktų laisva priežastis, nes jis vienintelis yra pats savęs priežastis; Ø Visi daiktai kilo iš duotosios dievo prigimties ir dėl dievo prigimties tobulumo yra determinuoti egzistuoti ir veikti; Ø Iš Dievo tobulumo išplaukia, kad “daiktai negalėjo būti jokiu kitu būdu ir jokia kita tvarka. ” Ø Dievo viskas yra iš anksto nustatyta dėl absoliučios Dievo prigimties; Ø Dievas neegzistavo anksčiau už savo nutartis ir be jų negali egzistuoti;

IŠVADOS • • • Egzistuoja vienintelė substancija; Substancija – nekintamas kitimų pagrindas; Dievas = Substancija = gamta; Dievo esmė išreiškiama atributais, iš kurių žmogus geba pažinti tik du – “tįsumą” ir “mąstymą”; Atributai tokie pat begaliniai, amžini, nekintami, kaip ir Dievas; Negalima išskirti kurio nors atributo kaip svarbesnio, nes jie neatsiejami; Modusai – tai, per ką suvokiame substanciją, bendros idėjos pažintinų objektų; Modifikacijos – modusų kitimai, konkretybės; Spinozos Dievas filosofinis, transcendentinis, ne antropomorfinis;