Specialybs kalba tartis ir kiriavimas Reng Gintar Judentyt

Specialybės kalba: tartis ir kirčiavimas Rengė Gintarė Judžentytė

Tartis: balsių trukmė Ilgumas–trumpumas 1. Trumpinami nekirčiuoti ilgieji balsiai: acc. sg. vaiką [vaika], sąžiningas [sažiningas], gyvenimas [givenimas]. 2. Ilginami kirčiuoti trumpieji balsiai: muzika [mūzika], visas [vysas].

Perskaitykite: Ąžuolinis, gyvenu, gręžimas, medį, sūkurys, sūnų, atodūsį, pusiausvyrą, lydinys, ūmėdė, dėdulė, gyvūniją, lis, pus.

Ilgumas vs. trumpumas tarptautiniuose žodžiuose ü i, u: angina, artritas, tipas, klinika, guzas; ü e, o: replika, prokuroras, modelis, transportas, ekspertas; ü kirčiuotas galinis u, i: interviu, tabu, taksi, žiuri; ü kirčiuotas galinis ė: esė, atašė.

j tarimas dviejų balsių sandūroje Dviejų balsių sandūra vadinama hiatu. ü Tarptautiniuose žodžiuose, kai susiduria i ir kitas balsis, įterpiamas j: dieta [dijeta], klientas [klijentas]. ü NB. j neįterpiamas: a) aiškios darybos žodžiuose, pvz. , polietilenas; b) žodžiuose liapsusas, kompiuteris, jubiliatas (čia i yra ne balsis, o minkštumo ženklas).

Perskaitykite: Agonija, ambulatorija, azotas, dozė, egzotika, emocija, jodas, kalorija, kontrolė, kopija Arterija, depresija, fakultetas, kosmetika, logopedas Amoniakas, antibiotikai, kolekcionuoti, periodas, aukcionas, kokainas, pacientas, pensionas, potencialus, kuriozas, specialus,

Dvibalsių ie, uo tarimas Nevienbalsinti nekirčiuotų sutaptinių dvibalsių ie, uo. Skirti ie, uo ir ė, o: rėkti – riekti senelė – sienelė pešimas – piešimas oda – uodas kopimas – kuopimas

Dvigarsių tarimas ü Skirti priegaides: kaltas – kaltas samtis – kamštis kanda – randa verti – versti ü Tarti trumpus il, im, in, ir ir ul, um, un, ur: pulti, pilkas, tiltas vilna, vilkas, pirmas, ginti

Priebalsių tarimo klaidos Priebalsių minkštumas vs. kietumas albumas, asfaltas, filmas, insultas, glaukoma, kultūra Išimtys: alfa, valsas, polka, salto, voltas algebra, Baltijos, smulkmena buhalteris, filme, šašlykas,

Geminatos Susidūrus dviem priebalsiams tariamas tik vienas: aplinkkelis, daugkartinis, užsienis, pusseserė, išskalbti, išskirtinis, ant durų

Kirčiavimas Kirtis Žodžio (turinčio ne vieną, o du ar daugiau skiemenų) vieno kurio nors skiemens išryškinimas, stipresnis ištarimas žodyje vadinamas kirčiu.

SKIEMENYS ü Trumpieji a (rasà), i (gìna), u (bùdi), e (nèšti), [o] fònas ü Ilgieji ilgieji balsiai (a, e, y, ū, o) – kãsa, nẽša dvigarsiai (dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai) ie, uo, ai, au, ei, ui – sáulė, laĩkas a, e, i, u + l, m, n, r – várna, reñgti

TRUMPIEJI SKIEMENYS Kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu Pastaba: šiuo ženklu kirčiuojami ir vadinamųjų ilgųjų skiemenų, sudarytų iš i, u + l, m, n, r, taip pat ui, pirmasis dėmuo: ùiti, tìltas, pìnti, vìrti, kùlti, dùrklas.

ILGIEJI SKIEMENYS Kirčiuojami tvirtapradiškai: kai kirčiuoto skiemens ilgasis balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis tariamas krintančiu tonu. Žymima dešininiu kirčio ženklu. Tvirtapradę priegaidę gali turėti:

TVIRTAPRADŽIAI 1. Ilgieji balsiai: Výras, dū mai, lóva 2. Dvibalsiai: Láimė, léisti, púodas 3. Dvigarsiai: Kálnas, kélti, ménkė

ILGIEJI SKIEMENYS Kirčiuojami tvirtagališkai: kai kirčiuoto skiemens ilgasis balsis ar dvigarsis tariamas kiek lygiu ar kiek kylančiu tonu, pabrėžiamas antrasis dėmuo.

TVIRTAGALIAI 1. Ilgieji balsiai: sõdas, mẽdis, rãgas 2. Dvibalsiai: laĩkas, laũkas, šiẽnas 3. Dvigarsiai: ba� sas, ra� stis, lañkas

KIRČIUOTĖS Lietuvių kalboje yra 4 kirčiuotės, jos atpažįstamos pagal daugiskaitos naudininką ir galininką. Jei daugiskaitos nėra, nustatoma pagal vienaskaitos įnagininką ir vietininką. M 1. Kárvė, 2. kiaũlė (rãtas), 3. arkl� s (kálnas), 4. avìs (va� kas).

1 kirčiuotė Žodžiai visada kirčiuojami pastoviai tame pačiame skiemenyje ta pačia priegaide. Jei kirtis yra antrame nuo galo skiemenyje, priegaidė visada yra tvirtapradė, pvz. : jūra, brolis, pauzė. Jei kirčiuotas tolimesnis nuo galo skiemens, priegaidė gali būti įvairi, pvz. : bitininkas, pasaka, įmonė.

2 kirčiuotė ü Visų žodžių kirtis visada šokinėja iš antro nuo galo skiemens į pirmąjį nuo galo. ü Pirmas nuo galo skiemuo kirčiuotas kairiniu kirčio ženklu būna trumpame vns. įnagininke, trumpame vns. vietininke ir dgs. galininke. Taip pat mot. g. vns. Vardininke, kai galūnė yra –a.

3 kirčiuotė ü Dviskiemeniai žodžiai tam tikruose linksniuose antrame nuo galo skiemenyje kirčiuojami tvirtapradiškai. ü Dviskiemeniai žodžiai galūnėje kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu vns. ir dgs. vietininkuose. Dviskiemenių žodžių galininkas antrame nuo galo skiemenyje visada bus kirčiuojamas tvirtapradiškai. ü Dviskiemenių žodžių dgs. naudininkas bus kirčiuojamas dešininiu kirčio ženklu pirmame nuo galo skiemenyje. Dviskiemenių žodžių daugiskaitos akcentas — išskyrus daugiskaitos galininką, visi žodžiai bus kirčiuojami galūnėje.

4 kirčiuotė Šaknis visada bus tvirtagalė arba trumpoji. Kirtis daugiskaitos naudininke ar galininke visada bus galūnėje.

Padėtinis ilgumas Jei skiemens centrą sudaro ilgasis balsis a arba e, tai tas skiemuo visada kirčiuojamas riestiniu kirčio ženklu: lãpas, rãtas.

Sukirčiuokite žodžius: Fasadas, masė, ledas, reakcija, termogramą, termografija, kontaktinis, radijas, transliavimas, uranas, reguliavimas, vegetaras, neša, kelia, deda, mena, žada, sužadinimas, koreliacija, matrica.

ŽODŽIO GALO TAISYKLĖ ü Ilgas kirčiuotas žodžio galo skiemuo visada turi tvirtagalę priegaidę ü Išimtis: dgs. naudininko forma, kirčiuojama dešininiu kirčio ženklu, pvz. : PENKIÓMS, MOKINIÁMS.

ANTRO NUO GALO SKIEMENS TAISYKLĖ Jei kaitomo žodžio antras nuo galo skiemuo yra trumpas arba ilgas ir tvirtagalis, tai kirtis tam tikrose to žodžio formose būtinai šoka į galūnę: 1. MOT. G. VNS. VARDININKĄ 2. DGS. GALININKĄ 3. TRUMPĄJĮ VNS. ĮNAGININKĄ 4. TRUMPĄJĮ VNS. VIETININKĄ

Būdvardžių su priesaga –inis kirčiavimas 1) Vediniai išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, kai pamatinio žodžio daugiskaitos naudininkas kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje, pvz. : teãtrinis (teãtrams). Išimtys: centrìnis, elektrìnis, drabužìnis, stebuklìnis, šiaurìnis. Įsidėmėtina, kad iš tarptautinių žodžių su –ika, -ija padaryti būdvardžiai taip pat išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą, pvz. , operãcinis (operãcija), informãcinis (informãcija). 2) Kai pamatinio žodžio daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas ne priešpaskutiniame skiemenyje, tai vedinys kirčiuojamas priesagoje, ir yra 2 kirčiuotės, pav. : žiemìnis (žiemóms), vaizdìnis (vaizdáms), visuomenìnis (visúomenėms).

Iš pateiktų daiktavardžių padarykite ir sukirčiuokite būdvardžius su priesaga –inis: Asmen� , atòmų, atsarg� , dien� , fùnkcijų, išimči� , � vadų, konkùrsų, l� trų, mẽdžių, mẽtų, metòdų, nòrmų, operãcijų, pavyzdži� , plan� , s� lygų, saváičių, taut� , viẽtų, žiem� , bang� , s� nusų, d� mų, k� gių, el� psių, magnètų, sfèrų, cil� ndrų, narvẽlių, pavi� šių, impùlsų, k� lpų, elektrònų, tinkl� , or�.

Tarptautinių žodžių baigmenys Daugelis tarptautinių žodžių kirčiuojami priešpaskutiniame skiemenyje. Ne priešpaskutiniame skiemenyje kirčiuojami tik žodžiai su baigmenimis -ika, -ija, kai kurie su -orius, -eris, -ikas, -umas, -elis, -ingas, pvz. : f� zika, informãcija, ãktorius (išskyrus, kalendorius, egzempliorius, sekretorius, altorius, inventorius, elementorius), lýderis, akadèmikas, prez� diumas, v� kingas. Šie žodžiai kirčiuojami visada pastoviai. Pastoviai kirčiuojami ir žodžiai su baigmenimis -antas, -ėja, -ansas, -ortas, -ursas, -ertas, pvz. , diktántas, id� ja, balánsas, impòrtas, kunkùrsas, ekpèrtas. Tarptautiniai žodžiai, turintys kitokius baigmenis, kirčiuojami nepastoviai.

Sukirčiuokite žodžius ir nustatykite kirčiuotę: Isterija, konsiliumas, laborantas, profesorius, ventiliatorius, transportas, studentas, praktika, importas, konkursas, kabinetas, analogija, desertas, egoizmas, alėja, organizmas, eksperimentas, metodas, oponentas, inventorius, kreditas, projektas, boras, teroras, idealistas, interesas, cinizmas, teleskopas, katalogas, mechanizmas, komitetas, konkurentas, defektas, fenomenas, telegramas, temperatūra.

Kitos kirčiavimo taisyklės • -ininkas kirčiavimas (pgl. dgs. naud. , vartams, kalboms) • Priešdėlio kirčiavimas (išimtys, ant-, im-, in-, per-) • Sudurtinių žodžių jungiamojo balsio kirčiavimas • Bendračių kirčiavimas: priesaginės bendratys visada tvirtapradės • Prieveiksmių su –iai kirčiavimas (pgl. dgs. naud. pigiems, laimingiems), išimtis: ne

Priesagų kirčiavimas • Pirmoji kirčiuotė — –aitis, –ė: giminaitis, mergaitė (išimtis aukštaitis, žemaitis 2); –ėčia: pasakėčia, akėčios; –ėjas, –a: siuvėjas, vedėjas; –ėnas: brolėnas, kupiškėnas; –yba: daugyba, dalybos; –ybė: valstybė, gyvybė; –iena: naujiena, aviena; –ienė: karalienė, dėdienė; –yna: lentyna, šeimyna; –ynas: beržynas, kaimynas; –ytis, –ė: brolytis, Marytė; –ojas: sienojas, šilojas; –okas: baltokas, tamsokas (būdvardžiai); –okšnis: upokšnis; –onis, –ė: ligonis, Čiurlionis; –ovė: bendrovė, daržovė (tik vienos giminės); – ūkštis, –ė: berniūkštis, Kairiūkštis. Kirtis ne priesagoje — –ana: garbana, liekana; –iava: baudžiava, painiava; –ėlis, –ė: numirėlis, nevykėlis; –ena: sniegena, dvėsena; –estis: mokestis, rūpestis; – imas: pylimas, gėrimas, klausimas; –ymas: mąstymas, rašymas (išimtis baltymas 3 b); –ininkas: mokslininkas, bitininkas (padaryti iš 1 ir 2 kirčiuočių daiktavardžių); –sena: eisena, vartosena; –tojas: mokytojas, gydytojas (ir artojas).

Priesagų kirčiavimas • Antroji kirčiuotė —–ainis, –ė: riestainis, mišrainė; –alius, –ė: sirgalius, –ata: sveikata, visata; –eklis: varveklis, bambeklis; –elis, – ė: vaikelis, namelis; –ėlis, –ė: valandėlė, dobilėlis; –ėsis: pelėsis, puvėsis; –ėstas: skanėstas; –ienė: uogienė, kiaušinienė; –ietis, –ė: miestietis, užsienietis; –ykla: džiovykla, skalbykla; –yklė: taisyklė, baidyklė; –imas: nešimas, pylimas; –ynė: imtynės, rungtynės; – ininkas: darbininkas, kalbininkas (padaryti iš 3 ir 4 kirčiuočių daiktavardžių, bet yra daug išimčių); –ystė: draugystė, kvailystė; – okas: naujokas, berniokas (daiktavardžiai); –oklė: medžioklė; – oklis, –ė: klajoklis, vijoklis; –onė: abejonė, svajonė; –otė: mazgotė, mergiotė; –ovas, –ė: gėrovas, žiūrovas; –uoklis, –ė: girtuoklis, žibuoklė; –uolis, –ė: drąsuolis, varguolis; –umas: aiškumas, baltumas (išimtys skirtumas, šakumas, augumas 1); –ūnas, –ė: klajūnas, malūnas (išimtys perkūnas, karaliūnas, viršūnė, galūnė ir pavardės Gailiūnas, Baltrūnas 1 ir kt. ).

Priesagų kirčiavimas Trečioji kirčiuotė — –alas: riebalas, tirpalas; –atis: vienatis, senatis (išimtys karšatis, pilnatis 1); –ėlė: kirmėlė, skrybėlė; –ena: kiškena, lapena; –esys: ėdesys, liūdesys; –inas: stirninas, žąsinas; –inys: pūlinys, pirkinys, pasiuntinys; –ulas: burbulas, viesulas; –ulys: kosulys, šiurpulys, nuobodulys; –uma: aukštuma, dykuma, iškiluma; –urys: gomurys, sūkurys, švyturys.