Specialybs kalba leksika Gintar Judentyt 2015 03 26
Specialybės kalba: leksika Gintarė Judžentytė 2015 -03 -26
Leksikos ir žodžių darybos lygmuo: normos ir klaidos ü Kalbos kultūros požiūriu skirtini BK teiktini (norminiai) ir neteiktini (nenorminiai) žodžiai. ü BK žodyną sudaro savi ir iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai.
Norminiai ir nenorminiai skoliniai. Senosios svetimybės. Naujųjų skolinių norminimas ir vartojimas. Skoliniai – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai. BK skoliniai: ü norminiai: senieji skoliniai (bažnyčia); tarptautiniai žodžiai (atomas, fakultetas, kompiuteris); ü nenorminiai: senosios svetimybės (čecholas); naujosios svetimybės (printeris).
Tarptautiniai žodžiai Galimi pakeisti savais: adaptacija – pritaikymas, prisitaikymas, anemija – mažakraujystė, defektas – yda, trūkumas, ekstraktas – ištrauka, embrionas – gemalas, pneumonija – plaučių uždegimas, analogiškas – toks pat, akcentuoti – pabrėžti, efektyvus – veiksmingas, funkcionuoti – veikti, realizuoti – vykdyti, sistemingai – nuolat
Tarptautiniai žodžiai minimizuoti (= sumažinti) skaičių; fiksuotą (= nustatytą) valandą; kardinaliai (= iš esmės) spręsti; išeliminuoti (= pašalinti) prielaidas; pademonstravo (= parodė) ištikimybę; ordinariniai sprendimai (= eiliniai, įprastiniai) sprendimai
Senosios svetimybės ü ü ü britva = 1. skustuvas; 2. skutimosi peiliukas mazolis, mozolis = nuospauda mostis, mostelė = tepalas, tepaliukas špricas = švirkštas ukolas = 1. dūris; 2. injekcija žgutas = varžtis
Naujosios svetimybės ü ü ü biznis = verslas, biznierius = verslininkas imidžas = įvaizdis lizingas, lyzingas = ilgalaikė nuoma marketingas = rinkodara, rinkotyra ofisas = įstaiga; būstinė, biuras, kontora skryningas = atranka, rūšiavimas, med. patikrinimas ü sponsorius = rėmėjas, mecenatas
Pekeiskite nauj. svet. alkotesteris, barkodas, dileris, distributorius, domofonas, emeilas, invoisas, krosvordas, laptopas, menedžeris, menedžmentas, menedžeris, ofisas, parkingas, parkuotis, personalinis kompiuteris, personalinė įmonė, prisiparkuoti, presatašė, prescentras, preskonferencija, servisas, spamas, taimeris
Norminiai ir nenorminiai – priešdėliniai, priesaginiai, sudurtiniai – hibridai. Hibridai (lot. hybrida – mišrūnas) – žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintą darybos elementą: priešdėlį, priesagą, šaknį. BK hibridai: ü norminiai: antikūnas, automobilvežis, kompiuterizavimas, ultragarsas; šviesoforas ü nenorminiai: priešdėliniai (dapilti), priesaginiai (ružavas), sudurtiniai (medpunktas, pusdurnis).
Nenorminiai hibridai ü Priešdėliniai: • da-: damokėsim (= primokėsim), daleiskim (= tarkim, manykim) ü Priesaginiai: • -ka, -kė: kaimynka, Vicka, Gražkė • -avas: bordavas (= bordinis) • -avoti: dėkavoti (= dėkoti) • -dėjas: niekadėjas (= niek(a)darys)
Vienažodžiai ir daugiažodžiai vertalai ü Vertiniai – žodžiai, padaryti pagal kitos kalbos darybos modelį, pvz. : asmenybė, dangoraižis, laikraštis, posėdis. ü Vertalai – BK neteiktini (nenorminiai) žodžiai ar jų junginiai, išversti iš kitų kalbų neatsižvelgiant į lietuvių kalbos žodžių darybos ar žodžių jungimo normas (dar vadinami neteiktinais vertiniais, plg. norminius vertinius dangoraižis ir kt. ).
Vienažodžiai vertalai ü išdava = padarinys, rezultatas ü išsireiškimas = pasakymas, posakis ü išsireikšti = pasakyti ü įtakoti = daryti įtaką, turėti įtakos ü laisvanoris = savanoris ü lygsvara = pusiausvyra ü stovis = būklė; padėtis ü gerbūvis = gerovė; aplinka
Vienažodžiai vertalai ü žingeidus = smalsus ü neužilgo = netrukus, greitai, tuojau ü pasėka = padarinys, rezultatas ü vienok = vis dėlto, bet, tačiau
Daugiažodžiai vertalai ü kaip taisyklė = paprastai, kaip visuomet ü kaip nekeista = kad ir kaip keista, nors ir keista ü prie ko čia = kuo čia dėtas ü kažkiek tai = kažkiek, kažkaip tai = kažkaip, kažkoks tai = kažkoks, kažkur tai = kažkur ü lyg tai = lyg ir ü kas liečia, kas link = o, dėl ü pirmoje eilėje = pirmiausia
Daugiažodžiai vertalai ü jis pas save = savo kabinete ü didelis ačiū = labai ačiū ü eilinį kartą = dar kartą ü ir taip = vadinasi, taigi ü iš to seka = matyti, išeina ü kalba eina = kalbama ü kartas nuo karto = kartais ü ne kurse būti = nežinoti, nebūti susipažinusiam ü taip kad = taigi, vadinasi ü taip vadinamas = vadinamasis
Ištisiniai ir daliniai semantizmai. Semantizmai (gr. sēmantikos – reikšminis) – nenormine reikšme vartojami žodžiai. Ištisiniai semantizmai: ü aplamai (nevart. r. 'apskritai') ü ypatingai (nevart. r. 'ypač') ü matomai (nevart. r. 'matyt') ü pastoviai (nevart. r. 'dažnai, nuolat') ü pilnai (nevart. r. 'visai, visiškai, išsamiai') ü reiškia (nevart. įterpiniui reikšti – vadinasi, taigi)
Semantizmai Veiksmažodžiai ü atstatyti (nevart. r. 'grąžinti') ü gautis (nevart. r. 'išeiti, atsitikti') ü iššaukti (nevart. r. 'sukelti'), iššaukiantis (nevart. r. 'įžūlus, provokuojantis'), pvz. , sukelti ligą ü išstoti (nevart. r. 'kalbėti, viešai pasirodyti') ü pašvęsti (nevart. r. 'skirti, dedikuoti') ü pavesti (nevart. r. 'apvilti, apgauti') ü pažymėti (nevart. r. 'paminėti, atšvęsti') ü pergyventi (nevart. r. 'išgyventi, jaudintis')
Semantizmai Veiksmažodžiai ü pernešti (nevart. 'pakelti, iškentėti, iškęsti'), pvz. , pakelti, iškentėti, iškęsti, ištverti skausmą, netektį ü pervesti (nevart. r. 'perkelti'), pvz. , perkelti į skyrių, į pareigas ü rastis (nevart. r. 'būti') ü skaityti (nevart. r. 'manyti') ü žinoti (nevart. r. 'mokėti') Maistą, vaistus ir žodžius ne naudojame, o vartojame!
Semantizmai ü ü ü įjungti, įvesti į komisiją = įtraukti į komisiją įnešti pataisą = padaryti pataisą, pataisyti nešti atsakomybę = būti atsakingam nuimti nuo pareigų = atleisti iš pareigų nuimti nuo įskaitos = išbraukti, išregistruoti iš įskaitos nuimti premiją = neskirti premijos, nubraukti premiją nuimti skausmą = numalšinti skausmą praeiti kursą = išeiti kursą priimti vaistus = gerti, vartoti vaistus (su)statyti grafiką = sudaryti grafiką uždėti baudą = skirti baudą užimti pareigas = eiti pareigas
Semantizmai Daiktavardžiai ü eilė, visa eilė (nevart. r. 'nemaža, daugybė') ü davinys (nevart. r. 'duomuo') ü nukreipimas (nevart. r. 'siuntimas') ü ratas (nevart. r. 'būrys, grupė') ü sąstatas (nevart. r. 'sudėtis') didele, didžia dalimi = daugiausia, dažniausiai
Semantizmai: būdvardžiai ü grubus (nevart. r. 'šiurkštus'), pvz. , grubi (= šiurkšti) klaida ü pašalinis (nevart. r. 'šalutinis'), pvz. , pašalinis (= šalutinis) vaistų poveikis ü pilnavertis (nevart. r. 'visavertis'), pvz. , pilnavertė (= visavertė mityba) ü teisingas (nevart. r. 'taisyklingas'), pvz. , teisinga (= taisyklinga) laikysena ü sekantis (nevart. r. 'kitas') ü vieningas (nevart. r. 'vienodas'), pvz. , vieningi (= vienodi) mokesčiai
Daliniai semantizmai Netaisyklingai priesagos vartojami priešdėliai ü atremontuoti (nevart. r. 'suremontuoti'), ü (garų) surinkėjas (nevart. r. 'surinktuvas'), ü įpakavimas (nevart. r. 'pakuotė'). ar
Žodžių darybos klaidos Nevartotini būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti: a) iš būdvardžių su priesaga -inis (-inė), pvz. : asmeniniai (=asmeniškai), orientaciniai (= apytikriai, maždaug) b) iš santykinių būdvardžių su vns. vard. galūne -is, dgs. naud. -iams: beprasmiai (= beprasmiškai), bejėgiai (= bejėgiškai)
Priešdėlių vartojimo klaidos ü apiforminti (nevart. r. 'įforminti') ü apmokamos atostogos = mokamos atostogos ü apjungti (nevart. r. 'sujungti') ü apmokėti (nevart. r. 'sumokėti') ü atremontuoti (nevart. r. 'suremontuoti') ü pajungti (nevart. r. 'privesti, prijungti') ü praanalizuoti (nevart. r. 'išanalizuoti') ü prabalsuoti (nevart. r. 'balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti') ü prakonsultuoti (nevart. r. '(pa)konsultuoti')
be. Nevartojami būdvardžiai, turintys ir priešdėlį be-, ir priesagą -inis: ü begarsinis = begarsis ü bealkoholinis = nealkoholinis ü beprocentinis = neprocentinis ü besimptominė = besimptomė ligos forma ü bedarbystė = nedarbas ü betvarkė = netvarka
nu. Netaisyklinga vedinių daryba su priešdėliu nu - ir priesaga -inti: ü nuriebalinti = pašalinti riebalus ü nudruskinti = pašalinti druską ü nukenksminti = padaryti nekenksmingą
prieš-, po. Iš veiksmo pavadinimo ir prielinksnių prieš- ir po- nesudaromi būdvardžiai su priesaga -inis: ü priešuždegiminiai vaistai (= vaistai nuo uždegimo) ü pogimdyminė depresija (= depresija po gimdymo)
Priesagų klaidos Priesagos -ėjas, -tojas nevartojamos įrankių, prietaisų, daiktų ir priemonių pavadinimams sudaryti ü jungėjas = jungiklis, jungiamoji medžiaga ü purškėjas = purkštuvas ü elektrinis masažuotojas = elektrinis masažuoklis, (iš)ryškintojas = ryškalas, kaklo ir krūtinės stangrintojas = stangriklis, plaukų standintojas = standiklis, prailgintojas = ilgintuvas, ilginamasis laidas, tirpintojas = tirpiklis
-inis Keičiama kilmininku: ü psichoneurologijos dispanseris, ne psichoneurologinis ü uždegimo procesas, ne uždegiminis ü statistikos duomenys, ne statistiniai; ü priežiūros instancija, ne priežiūrinė; ü pensijos amžius, ne pensijinis; bet: klinikinė mirtis, ne klininė ir kt.
-inis Skyrių, kabinetų pavadinimai sudaromi ne su priesagos -inis būdvardžiu, bet su kilmininku: ü kosmetologinis = kosmetologijos kabinetas ü traumatologinis = traumatologijos skyrius
Priesagų -alin, -arin, -atin, -etin, -yvin orin vartosenos klaidos: ü sisteminis, ne sistematinis požiūris, tyrimas ü energijos sąnaudos, ne energetinės ü emocinis išgyvenimas, ne emocionalinis ü potencialus kandidatas, ne potencialinis
Įvardžiuotinės neveikamojo dalyvio formos Terminai sudaromi su įvardžiuotinėmis neveikiamojo dalyvio formomis: ü raminanti = raminamoji želė ü valanti = valomoji kaukė ü maitinantis kremas = maitinamasis kremas ü gydantis = gydomasis šampūnas ü drėkinantis = drėkinamasis losjonas ü migdantys = migdomieji vaistai, lašeliai ü skausmą malšinantis = skausmo malšinamasis kompresas
Netaisyklingas neveikiamosios rūšies dalyvių vartojimas: ü padidinta = padidėjusi rizika ü sulėtinta = sulėtėjusi reakcija ü pasunkintas = pasunkėjęs alsavimas
- Slides: 33