Specializuoto dails ugdymo paskirtis ir perspektyvos PAGRINDINIO UGDYMO

Specializuoto dailės ugdymo paskirtis ir perspektyvos

PAGRINDINIO UGDYMO ANTROSIOS DALIES DAILĖS UGDYMO PROGRAMA n Paskirtis: Ugdyti gabių dailei mokinių prigimtinius gebėjimus bei integraliai plėtoti bendrąsias ir dailės dalykines kompetencijas. Suteikti profesionaliosios dailės pagrindus, sudaryti galimybes kūrybinei raiškai ir praplėsti specializacijos pasirinkimo galimybes vidurinio ir dailės ugdymo programoje.

Uždaviniai: n n n ugdyti dailės raiškos gebėjimus sudarant sąlygas nuosekliai tobulėti; lavinti kūrybinius praktinius kūrybos gebėjimus naudojant dailės technikas ir technologijas; plėtoti kūrybinį mokinių savitumą atliekant analizės, vertinimo/įsivertinimo, interpretavimo, eksperimentavimo užduotis; supažindinti su pasaulio bei Lietuvos kultūros paveldu, tautinėmis tradicijomis, kurių pagrindu mokiniai ugdytųsi gebėjimą savikritiškai ir tolerantiškai vertinti savo ir kitų kūrybos darbus; suteikti mokiniams profesionaliosios dailės žinių bei įgūdžių, reikalingų dailinės raiškos tobulinimui ir profesionaliosios dailės specializacijos krypties pasirinkimui.

Struktūra: Branduolio dalykai: nspecializacija (tapyba, grafika, skulptūra, dizainas); npiešimas; nkompozicija; ndailės istorija. Specializaciją papildantys dalykai: nkeramika; ntekstilė; nakvarelė. Papildomi dalykai – rūbų dizainas, vitražas, stiklas, projektavimas.

Specializacijos paskirtis n Specializacijos programa sudaryta iš atskirų dailės šakų (tapybos, grafikos, skulptūros, dizaino) modulinių programų. n Šios programos skirtos mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimui, todėl mokiniai turi galimybę susipažinti su atskirų dailės šakų ypatumais kas du mėnesius rotacinio keitimosi principu.

Tapyba

Grafika

Skulptūra

Dizainas

Specializaciją papildantys dalykai Keramika Akvarelė

Tekstilė

Piešimas

Mokinių pasiekimai, dailės dalykų turinio apimtys ir vertinimas sudaryti pagal dvi veiklos sritis: n Dailės šakų raiškos priemonių pažinimas ir praktika n Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje

VIDURINIO IR DAILĖS UGDYMO PROGRAMOS DAILĖS UGDYMO KRYPTIES APRAŠAS Paskirtis n n Vidurinio ir dailės ugdymo programos dailės ugdymo srities programa (toliau – Ugdymo programa) skirta puoselėti ir ugdyti gabių dailei mokinių prigimtinius gebėjimus ir individualybę, dailės dalykines ir bendrąsias kompetencijas meno mokyklose/gimnazijose. Ši programa sudaryta remiantis Lietuvos švietimo ir Lietuvos meno mokyklų/gimnazijų tradicijomis, meninės, praktinės bei metodinės veiklos patirtimi. Jos turinys praplėstas šiuolaikinės meninio ugdymo pedagogikos naujovėmis ir technologijomis.

Uždaviniai: n n n ugdyti dailės raiškos gebėjimus atskleidžiant kūrybinį savitumą bei sudaryti sąlygas pasirinkti dailės specializaciją; kūrybinio proceso metu lavinti kūrybinius gebėjimus, dailės šakų technikų ir technologijų įsisavinimą; skatinti aktyvią kūrybą, analizės, (įsi)vertinimo, interpretavimo, eksperimentavimo veiklą, plėtoti mokinių dailės dalykinę kompetenciją, individualumą; supažindinti su pasaulio bei Lietuvos kultūros paveldu, tautinėmis tradicijomis, kurių pagrindu mokiniai ugdytųsi gebėjimą savikritiškai ir tolerantiškai vertinti savo ir kitų kūrybos darbus; suteikti mokiniams profesionaliosios dailės žinių bei įgūdžių, reikalingų dailės raiškos tobulinimui ir pasirengimui studijoms aukštosiose mokyklose.

Struktūra Branduolio dalykai: n specializacija (tapyba, grafika, skulptūra, dizainas) n Piešimas n Kompozicija n dailės istorija Ugdymo programos branduolį papildantys dalykai: n keramika n Akvarelė n Tekstilė Pasirenkamieji dalykai (vitražas, stiklas, rūbų dizainas ir kt. ), kurių programas parengia mokykla.

Piešimas

Tapyba

Grafika

Skulptūra

Dizainas

Tekstilė

Vertinimas – egzaminai Dailės kūrybinių darbų vertinimas vykdomas dailės darbų peržiūrose kas ketvirtį ar pusmetį. Po kiekvienų mokslo metų vyksta mokomoji kūrybinė praktika. Dailės programą baigę abiturientai laiko brandos mokyklinį dailės egzaminą. Į jo rezultatus pradeda atsižvelgti vis daugiau aukštųjų mokyklų

MOKYKLOS KULTŪRA – KŪRYBIŠKUMO IR UGDYMO KOKYBĖS SĄLYGA n n Į mokyklą reikėtų žvelgti kaip į organizaciją, kurios kultūra – tai būdingų tos organizacijos nariams normų, vertybių bei įsitikinimų visuma, taip pat rašytos ir nerašytos taisyklės, ritualai, tradicijos, papročiai, ceremonijos, mitai, simboliai ir kt. Tokios kultūros formavimąsi veikia jos atsiradimo bei raidos istorija, ją supanti aplinka ir joje dirbantys žmonės.