SOCIALINI PASLAUG INOVACIJOS IR GEROJI PATIRTIS KAIP JAS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INOVACIJOS IR GEROJI PATIRTIS. KAIP JAS SUPRANTAME? Audronė Vareikytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vilnius, 2013 04 04 1

Pranešimo planas 1. Gerosios patirties, inovacijų samprata. 2. Socialinių paslaugų teikimo tobulinimo teoriniai aspektai. 3. Socialinių paslaugų teikimo situacija Lietuvoje. 4. Užsienio šalių patirtis ir perspektyva. 2

Gerosios patirties, inovacijų samprata • Analizuojant viešojo sektoriaus gerąją patirtį plačiai naudojama inovacijos sąvoka. • Inovacija – tobulesnis sprendimas, kuris geriau nei ankstesnieji sprendimai, tenkina visuomenės poreikius jį vartojant. • Inovacijos suprantamos kaip naujų idėjų generavimo, testavimo, atrinkimo, plėtros ir įgyvendinimo procesų valdymas. 3

Gerosios patirties, inovacijų samprata • Nauja idėja tampa inovacija tik tada, kai ji įgyvendinama ir suteikia naudą, reikšmingą individui, grupei, organizacijai ar visuomenei. • Inovacijos apibūdinimai glaudžiai siejami su gerosios patirties samprata. • Geroji patirtis, tai sėkminga, inovatyvi paslaugas administruojančių ir (ar) teikiančių institucijų ir įstaigų veikla. 4

Gerosios patirties pavyzdžiai nustatomi: • analizuojant kitų atitinkamos veiklos subjektų veiklą, priimamus sprendimus bei pasirenkant veiksmingiausius ir pritaikomus savo institucijoje ar įstaigoje; • kai konkrečios įstaigos pasiekti veiklos rezultatai ar vykdyta veikla, įstaigos nuomone, gali būti geruoju pavyzdžiu kitoms įstaigoms. 5

Gerosios patirties sklaida: • mokymosi vieniems iš kitų iniciatyvos (profesinis bendradarbiavimas, konsultavimasis); • kvalifikacijos kėlimas dalyvaujant mokymuose, seminaruose, konferencijose; • interneto svetainių informacija; • visuomenės informavimo priemonių informacija 6

Viešojo sektoriaus gerosios patirties atrankos ir sklaidos iniciatyva • Nuo 1998 m. Europos mastu įgyvendinama iniciatyva – rinkti ir skleisti viešojo sektoriaus institucijų, įstaigų, organizacijų gerosios patirties pavyzdžius. • Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė 2005 metais. 7

Viešojo sektoriaus gerosios patirties atrankos ir sklaidos iniciatyva • Kas du metus organizuojamos gerosios patirties pavyzdžių atrankos; • Vyksta nacionalinės kokybės konferencijos. • Atrankai pateikiami projektai, susiję su viešojo administravimo tobulinimu, įvairių viešųjų paslaugų tiekimo kokybės gerinimu. 8

Viešojo sektoriaus gerosios patirties atrankos ir sklaidos iniciatyva • tris projektai paskelbiami geriausiais gerosios patirties pavyzdžiais. • geros patirties pavyzdžiu buvo pripažintas Marijampolės savivaldybės projektas “Socialinės rizikos šeimų paramos centro Igliaukos seniūnijoje įkūrimas” (2011 m. ) bei Kauno rajono Socialinių paslaugų centro projektas “Aš noriu augti su savo tėčiu ir mama” (2005 m. ). 9

Socialinių paslaugų teikimo tobulinimo teoriniai aspektai • Socialinių poreikių tenkinimas • Socialinių paslaugų kokybė • Socialinių paslaugu prieinamumas 10

Socialinių poreikių samprata ir vertinimas • Poreikis – tai visuotinai pripažintas standartas. • Poreikio egzistavimas suprantamas kaip negatyvių sąlygų buvimas arba teigiamų trūkumas bendruomenėje. • Poreikių vertinimas apima informacijos apie problemą rinkimą, jos tvarkymą ir analizavimą.

Socialinių poreikių tenkinimo modeliai 12

Kokybės vertinimo lygmenys • Kiekvienas kokybės vertinimo lygmuo turi savo kokybinio vertinimo aspektus: 1. Individo - paslaugų gavėjo lygmuo. —> Subjektyvus kliento pojūtis, vertinimas, poreikių pagal numatytą planą patenkinimas. 2. Socialinių paslaugų įstaigos lygmuo. —> Įstaigos veiklos organizavimas, garantuojant socialinį-ekonominį įstaigos veiklos efektyvumą. 3. Savivaldybės lygmuo. —> Paslaugų savivaldybėje optimalumas, pažangios patirties taikymo skatinimas, paslaugų prieinamumo gyventojams užtikrinimas. 4. Valstybės lygmuo. —> Paslaugų politikos pagrįstumas, perspektyvumas. Kokiais būdais vertinama socialinių paslaugų kokybė? (Žalimienė L. , 2001). 13

Licencijavimo tikslas - užtikrinti socialinės globos kokybę itin jautrioms socialinėms žmonių grupėms: savarankiškumo visiškai (dalinai) neturintiems (neįgijusiems) senyvo amžiaus, neįgaliems asmenims, likusiems be tėvų globos vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų asmenims

Socialinės globos kokybės elementai Personalo sudėtis, kompetencija Pritaikytos socialinei globai teikti patalpos, įranga

PASLAUGŲ PRIEINAMUMO SAMPRATA • Prieinamumas gali būti analizuojamas: • Organizaciniu pažiūriu. • Komunikaciniu. • Ekonomine prasme.

PASLAUGŲ ORGANIZACINIS PRIEINAMUMAS • Organizacinis prieinamumas vertinamas atsakant į klausimus, ar yra galimybė klientams gauti reikalingas socialines paslaugas, ar pakanka socialinių globos įstaigų, specialistų, išteklių, ar tinkamas globos įstaigų darbo laikas, ar paslaugų gavimui sudaromos klientų eilės (laukimo sąrašai), ar socialines paslaugas reglamentuojantys teisės aktai sudaro galimybes tinkamai organizuoti socialines paslaugas.

PASLAUGŲ KOMUNIKACINIS PRIEINAMUMAS • Vertinant komunikacinį prieinamumą gilinamasi į atstumą iki socialinės globos įstaigos, ar yra prieinamas viešasis ar spec. transportas, ar gyventojams yra prieinamos kitos informacinės priemonės (telefonas, internetas ir kt ).

PASLAUGŲ EKONOMINIS PRIEINAMUMAS • Analizuojant ekonominį prieinamumą būtina atsakyti į klausimus, kiek gyventojams tenka mokėti ir (ar) primokėti už socialines paslaugas, kaip vykdomas solidarumo principas.

Bendruomenių plėtra • Laikotarpis po 2000 metų vadinamas bendruomeninių organizacijų, o kartu ir bendruomeniškumo po nepriklausomybės atkūrimo, sąjūdžiu 2007 m. 1000 bendruomenių centrų 2004 m. 800 bendruomenių centrų 2000 m. 10 bendruomenių centrų 20 2011 m. 1800 bendruomenių centrų

Bendruomenių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas ( 2011 m, gruodis, BGI Consulting, UAB). • Apklausta 300 bendruomenių organizacijų veikiančių mūsų šalyje. 21

Bendruomeninių organizacijų veikla teikiant socialines paslaugas 22

Bendruomenių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 23

Lietuvos savivaldybių socialinių paslaugų teikimo ypatumai 1. Skiriasi atskirų savivaldybių socialinių paslaugų infrastruktūra. 2. Skiriasi savivaldybių biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms tenkančios vienam rizikos asmeniui. , teikiamų socialinių paslaugų kokybė. 3. Skiriasi atskirose savivaldybėse dirbančių socialinių darbuotojų skaičius tenkantis 1000 rizikos grupės asmenų.

Socialinių paslaugų tinklo netolygumai savivaldybėse (10 tūkst. gyventojų tenka vietų/gavėjų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys ) Paslaugų rūšis Min Max Senelių globos namuose 2, 8 65, 7 Dienos centruose seniems ir neįgaliems 0 (7 savivaldybės) 30, 5 Socialinių paslaugų į namus 9 78, 6 Vaikų dienos centruose 0 (7 savivaldybės) 78, 9 Vaikų globos namuose, šeimynose 0 (8 savivaldybės) 53, 9

Globos įstaigos ir šeimynos tėvų globos netekusiems vaikams Lietuvos statistikos departamento ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Valstybės socialinės globos įstaigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Nuo 2010 -07 -01 SADM vykdo 45 socialinių paslaugų įstaigų savininko teises ir pareigas: (šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Respublikinės specialiosios socialinės globos įstaigos (3) Marijampolės specialieji globos namai; Tremtinių namai; Veisiejų pensionatas Regioninės socialinės globos paslaugų įstaigos (28) Žmonių su negalia globos įstaigos (25): Vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos namai (3) Suaugusių žmonių su negalia socialinės globos namai (25, 3 iš jų buvusios senų žmonių globos įstaigos) Vaikų globos įstaigos, kitos įstaigos (7) Vaikų globos namai Motinos ir vaiko globos namai “Užuovėja” Gestų kalbos vertėjų centrai, kitos įstaigos (7) Gestų kalbos vertėjų centrai (5) Socialinės pagalbos ir invalidų reabilitacijos centrai (2)

Socialinių paslaugų struktūra Daugelyje ES šalių vaiko gerovės srityje socialinių bendroje socialinių paslaugų struktūroje, stacionarios paslaugos vaikams užima tik nedidelę socialinių paslaugų dalį, o didžiąją dalį paslaugų rizikos vaikams ir jų šeimoms sudaro nestacionarios socialinės paslaugos.

Stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų rizikos šeimoms ir jų vaikams struktūra RESIDENTIAL CARE FOSTER CARE COMMUNITY SERVICES 32

DE-INSTITUCIONALIZACIJOS ŽINGSNIAI Stebėjimas ir proceso rezultatų vertinimas Pasiruošimas ir personalo veiklos keitimas Planavimas ir perskirstymas išteklių 10 9 8 7 6 5 Vaikų globos situacijos analizė 4 3 2 Geras vadovavimas procesui Logistinė veikla 1 Pasiruošimai ir vaikų judėjimas (perkėlimas) Bendruo menines paslaugos Situacijos analize savivaldybių ir šalies lygmenyse Įšaugęs pratimas ir siekis šio tikslo 33

Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus (1) • Sukurtas bendruomeninių paslaugų tinklas: Kokios socialinės, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos vaikui jo poreikiams tenkinti, ar galima profesionalų pagalba šeimai namuose? • Vertinimas. Kiekvienos šeimos įvertinimas dėl tinkamumo tenkinti vaiko poreikius, tėvų gebėjimas, gyvenimo sąlygos auginti vaiką. • Socialinė pagalba šeimoms – finansinė, praktinė, emocinė. 34

Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus (2) • Reabilitacinių paslaugų prieinamumas šeimoms su didele rizika (vaiko išnaudojimas, fizinis , emocinis, seksualinis smurtas) • Aukštos kokybės laikinos vaikų globos modelio parengimas ir jo taikymas – modelis turėtų veikti kaip pvz. šeimoms praėjusioms reabilitaciją. • Įvaikinimo paslaugos ( po reabilitacijos ir kitų intervencijų ) • Nemokamas profesionalus atstovavimas šeimoms, kurioms tai reikia. 35

Deinstitucionalizacijos strateginės gairės Lietuvoje 2012 m. lapkričio 16 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A 1 - 517 36

Ankstyva pagalba vaikams ir jų šeimoms yra daug efektyvesnė naudoskaštų požiūriu, nei pagalba vyresniame amžiuje Šaltinis: The Case for Investing in Disadvantaged Young Children. By James J. Heckman, Ph. D. (2008) (iš prof. Romo Lazutkos pranešimo)

Valstybės audito ataskaitos inf. ( 2012 m. gruodžio 31 d. ) • Lietuvoje vidutiniškai 1 socialiniam darbuotojui tenka 17 socialinės rizikos šeimų. • 30 - 40 proc. socialinės rizikos šeimų socialinės paslaugos teikiamos ilgiau nei 5 metai, kai kurioms net 14 - 17 metų, o situacija šeimose negerėja. 38

Socialinių paslaugų plėtojimo kryptys Lietuvoje • Socialinių paslaugų sistemą plėtoti decentralizacijos kryptimi, atsakomybę už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą suteikiant savivaldybėms ir bendruomenėms; • Plėsti teikiamų nestacionarių socialinių paslaugų apimtis; • Praktikoje diegti integruotų socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį, kuris ypatingai svarbus teikiant pagalbą namuose seniems žmonėms ir neįgaliesiems; • Vertinti socialinių paslaugų veiksmingumą ir kokybę, taikant kokybės vertinimo normas bei kokybės standartus; • Griauti žinybinius barjerus ir asmenims bei šeimoms teikti integruotas kompleksines paslaugas; • Pertvarkant dideles stacionarias globos įstaigas, šį procesą vykdyti laipsniškai ir planingai. 39

Ačiū už dėmesį 40