SKURDAS SKAIIAI PASEKMS BANYIOS ATSAKAS SDbd 701 Indr

SKURDAS: SKAIČIAI, PASEKMĖS, BAŽNYČIOS ATSAKAS SDbd 701 Indrė Juozapaitytė, Vaiva Buivickaitė

SKURDAS: Skurdas – tai pagrindinių materialinių išteklių neturėjimas: • Maisto; • Vandens; • Aprangos; • Būsto; Gerovės valstybėje skurdas yra nepakankamo valstybės valdymo socialinio jautrumo bei žmogiškojo abejingumo rezultatas. (tai ne tiek ekonominė, kiek dorovinė problema)

Skaičiai: • Pasaulyje skurdą patiria daugiau kaip 1 mlrd. gyventojų; • Europos Sąjungoje skurdą patiria 84 mln. gyventojų (17 proc. ); • Lietuvoje skurdą patiria 670 tūkst. gyventojų; • Lietuvoje 2010 m. 182 tūkst. gyventojų gyvena už 315 lt per mėn. ; • Pasaulyje 2010 m. apie 1, 5 mlrd. gyvena už mažiau kaip 75 lt per mėn. • 1, 5 milijardo žmonių pasaulyje gyvena už mažiau kaip 1 dolerį (apie 2, 5 LTL) per dieną • Kas dešimtas Lietuvos gyventojas niekuomet gyvenime nesilankė pas odontologą. Penktadalis gyventojų nesilanko pas odontologą, nes negalėtų susimokėti už paslaugas. • 2010 m. Eurobarometro duomenimis 17 % žmonių Lietuvoje mano galį tapti benamiais. • Per dieną ‘garantuojamos’ minimalios pajamos žmogui: Lietuvoje: 11, 6 lt – neišsivysčiusiose pasaulio šalyse: 2, 5 lt Pasaulyje kas 3, 6 sekundės nuo bado miršta 1 žmogus

LABIAUSIAI SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMOS GYVENTOJŲ GRUPĖS • Bedarbiai (50, 9 proc. ) • Vienas suaugęs asmuo su vaikais (48, 3 proc. ) • Vieniši asmenys (47, 7 proc. ) • Šeimos su trimis ir daugiau vaikų (46, 0 proc. ) • Senatvės pensininkai (30, 8 proc. ) Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja vieni gyvenantys asmenys (46, 9 proc. ), taip pat šeimos, kurias sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (46, 4 proc. ) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (32, 9 proc. ). • Teritoriniu principu skirstant gyventojus, didžiausia skurdo rizikos lygi patiria kaimo gyventojai (32, 9 proc. ). • Skurdo rizikos gylis – 25, 7 proc.

Skurdo poveikis • • • Sveikata Švietimas Būstas Smurtas Narkomanija

2010 ieji – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai Europos metais valstybės narės, taip pat ir Lietuva, sieks šių pagrindinių 2010 -ųjų Europos metų tikslų: • pripažinti skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų teisę į visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime. • kurti ir stiprinti kovojančiųjų su skurdu ir socialine atskirtimi partnerystę. • atskleisti įvairias skurdo ir socialinės atskirties formas bei suburti žmones kovai su jomis. • suteikti naują paskatą kovai su skurdu ir socialine atskirtimi.

Nacionaliniai Europos metų prioritetai: 1. Teisių pripažinimo - Europos metai padidins visuomenės informuotumą apie skurdą patiriančių asmenų padėtį, ypač apie pažeidžiamų grupių ar asmenų padėtį, ir padės skatinti sudaryti tikras galimybes jiems naudotis socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis teisėmis, pakankamais ištekliais ir kokybiškomis paslaugomis. Europos metai taip pat padės kovoti su stereotipais ir stigmatizacija; 2. Bendros atsakomybės ir dalyvavimo - Europos metai skatins viešųjų ir privačių asmenų dalyvavimą, inter alia, naudojant aktyvią partnerystę. Jais bus skatinamas informuotumas ir įsipareigojimas bei suteikiamos galimybės visiems piliečiams, ypač turintiems tiesioginės ar netiesioginės skurdo patirties, prisidėti prie šios veiklos;

3. Sanglaudos - Europos metai ugdys visuomenę, kuri išsaugo ir stiprina gyvenimo kokybę, įskaitant įgūdžių ir užimtumo kokybę, socialinę gerovę, įskaitant vaikų gerovę, ir visų lygias galimybes. Be to, jie užtikrins tvarią plėtrą ir solidarumą tarp kartų bei tarp vienos kartos atstovų ir politikos suderinamumą su ES veiksmais pasauliniu mastu; 4. Įsipareigojimų bei konkrečių veiksmų - Europos metai stiprins politinį įsipareigojimą užkirsti kelią skurdui bei socialinei atskirčiai ir kovoti su jais, atkreipiant politikų dėmesį ir sutelkiant visas suinteresuotas šalis, taip pat suteiks tolesnių paskatų toliau plėtoti valstybių narių ir Europos Sąjungos veiksmus šioje srityje.

Skurdas: Bažnyčios atsakas • Romos katalikų bažnyčia • Protestantiškųjų bažnyčių veikla

Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir Padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą. Carito organizacija oficialiai pripažinta 1954 m. ir veikia įvairiuose katalikiškuose kraštuose visame pasaulyje: Europoj, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, Vidurio rytuose Ir Okeanijoje. Šiuo metu Carito organizacijai priklauso 165 nariai.

Caritas Lietuvoje Lietuvos Caritas – tai organizuota geros valios žmonių, motyvuotų Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu ir humanistinėmis nuostatomis, veikla, kuria siekiama mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams tarnauti Kristaus dvasia. Taip pat atstovauja vargstančiųjų interesams ir gina juos tarptautinėse ir valstybinėse institucijose, siekiant sukurti socialiniu teisingumu grįstą visuomenę. Caritas sistemoje Lietuvoje veikia 62 stacionarinės globos įstaigos: labdaros valgyklos, nakvynės namai. Per metus įvairią Lietuvos Caritas ir jo struktūrų paramą gauna apie 300 tūkst. vargstančiųjų, iš kurių didesnę dalį sudaro žmonės, dalyvaujantys MIATLNA (Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims) akcijoje.

Gelbėjimo armija: 1865 m. Gelbėjimo armiją įkūrė metodistų dvasininkas Viljamas Būtas. Jos dvasininkai vadinami kareiviais ir turi laipsnius (pvz: leitenanatas, kadetas), ištikimybės priesaika vadinama karo kodeksu, o vieta, kur susirenkama Bendrai Maldai – tvirtove. Nuo pat savo įsikūrimo Gelbėjimo armija siekia dviejų tikslų – efektyvios labdaros vargstantiems ir Evangelijos skleidimo. Svarbiausia Gelbėjimo armijos pamaldų dalis – Biblijos skaitymas, pamokslas, muzikavimas Dabar gelbėjimo armija tapo tarptautine organizacija, veikiančia daugiau kaip 80 šalių, turinčia apie 250 000 karininkų ir daugiau kaip 2, 5 mln narių. Jai priklauso daugiau kaip 3600 visuomeninių organizacijų. Ji išlaiko daugybę valgyklų neturtingiesiems ir nakvynės namų benamiams didmiesčių skurdo rajonuose, paramos centrus jauniems bedarbiams, konsultavimo bei reabilitacijos centrus alkoholikams.

Šventasis Pranciškus Asyžietis – vienuolis, katalikų šventasis, įkūręs Mažesniųjų brolių ordiną (labiau žinomas kaip pranciškonų ordinas) bei prisidėjęs prie Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino įkūrimo. Yra Talijos, gyvūnų, Katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas. Jaunystėje Pranciškus daug laiko skyrė mokslui ir skaitymui. Jam buvo visiškai svetimos verslo idėjos. Dažnai linksmindavosi su turtingais draugais (dažniausiai kitų pirklių sūnumis) ir lėbaudavo, tačiau vienas nutikimas pakeitė jo gyvenimą. Vieną kartą jam linksminantis priėjo vargšas ir paprašė išmaldos, tačiau nei vienas iš jo draugų nedavė. Tada Pranciškui pagailo vargšo ir jis jam atidavė visus su savimi turėtus pinigus. 1201 m. Pranciškus per karinę ekspediciją buvo sugautas priešų ir įkalintas kaip karo belaisvis. Nelaisvėje jis praleido daugiau nei metus. Šis įvykis dar labiau privertė pakeisti pasaulėžiūrą. Grįžęs iš nelaisvės visą likusį gyvenimą praleido kaip neturtėlis, rūpinosi raupsuotaisiais ir tais kurie gyveno tokiame pat skurde, kaip ir jis, atstatinėjo bažnyčias, mokė bei skelbė Dievo žodį.

Literatūros sąrašas: • Simon ir Christopher Danes “Dabarties problemos ir krikščionybė” • • • www. skurdas. lt www. stopskurdui 2010. lt www. bernardinai. lt www. caritas-europa. org

Neatmesk elgetos prašymo, nenugręžk žvilgsnio nuo vargšo. Nenukreipk akių nuo žmogaus, kenčiančio skurdą, neduok niekam progos tave keikti, nes jei iš savo kartėlio skausmo jis tave keiktų, jo Kūrėjas išgirs jo skundo maldą. (BIBLIJA. Senasis Testamentas. Siracido knyga. ) DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ!