SKIRTING LYGI VADOV INTERES DERINIMO MODELIS ALGIRDAS GIEDRAITIS

SKIRTINGŲ LYGIŲ VADOVŲ INTERESŲ DERINIMO MODELIS ALGIRDAS GIEDRAITIS, Klaipėdos universitetas el. p. : algirdas. giedraitis@ku. lt Įvadas Problema. Kiekviename darbo kolektyve yra du tikslų lygiai, kuriuos įvairių lygių vadovai privalo kuo glaudžiau susieti: tikslai, skirti darbo užduotims pasiekti; tikslai skirti asmeniniams poreikiams patenkinti. Iš įvairių lygių (ALV, VLV, ŽLV) vadovų šiandien reikalaujama įvairiapusiškų žinių ir gebėjimų realiai įvertinti esamą padėtį, matyti tobulinimo perspektyvą ir, svarbiausia, mokėti įtikinti jam pavaldžius žmones, kad numatyti organizacijos tikslai realūs ir efektyvūs. Bet ir aukštos kompetencijos vadovas gali neatskleisti viso savo potencialo konkrečioje veiklos srityje dėl nepakankamo suinteresuotumo. Dėl sudėtingų siekių įvairių lygių vadovų interesai atitinkamomis situacijomis gali nesutapti, o dėl išsiskiriančių ir nesutampančių interesų kyla tarpusavio konfliktai. Įvairių lygių vadovai nesuderine interesų yra mažiau produktyvūs, mažiau patenkinti asmeniniu gyvenimu, labiau įsitempę ir jaučiasi nesaugūs darbe. Todėl formuluojama problema „Kokiu modeliu galima suderinti įvairių lygių vadovų interesus? Tikslas. Nustačius įvairių lygių vadovų interesų derinimo komponentus, pateikti įvairių lygių vadovų interesų derinimo modelį. Tyrimo metodika Teoriniu lygiu pritaikyta mokslinės literatūros šaltinių analizė, sisteminimas, sintezė, apibendrinimas ir palyginimas. Empiriniame tyrime taikytas kokybinis tyrimas, t. y. interviu ir duomenų apdorojimo metodai. Tikslinė grupė pasirinktinai sudaryta iš 60 informantų dirbančių mažose gamybos įmonėse Klaipėdos mieste. Pasirinktas atsitiktinis grupių parinkimo būdas. Informantai įvairių lygių vadovai: ALV - 10 informantų, VLV – 20 informantų, ŽLV -30 informantų. Klausimynas sudarytas iš 10 pusiau strukturizuotų klausimų – nuo vadovų įsipareigojimo pagrindinių komponentų įvardijimo iki įvairių lygių vadovų įsiparegojimų derinimo tikslingumo organizaciniu lygmeniu. Tyrimas atliktas 2020 metais vasario mėnesį. Tyrimo rezultatai Interesą paprastai galima apibrėžti kaip įsisąmonintą būtinybę patenkinti poreikį. Interesų veikimo sritis apima beveik visus žmogaus visuomeninius santykius. Interesai padeda surasti poreikio patenkinimo priemones. Atskirų vadovų interesai gali nesutapti ir net būti visiškai priešingi. Tačiau jei interesai nesutaptų jie gali egzistuoti. Sparčiai kintanfsritčios aplinkos sąlygos lemia vadovų interesų transformacijas kadangi interesai formuoja vadovo socialinio elgesio motyvus. Interesų derinimas sudėtingas ir kintantis reiškinys, priklausantis nuo daugelio skirtingų pagrindinių vidinių veiksnių (tikslai, vertybės, motyvacija), kurių pagrindu formuojasi žmogaus interesai. Vadovai efektyviau vykdo veiklą tik per tikslų suderinamumą. Vertybės yra vienos iš tų veiksnių, kurie turi atsispindėti kasdienėse funkcijose. Vidinė motyvacija reiškia, kad vadovas į kokią nors veiklą įsitraukia ne tik dėl siekio gauti didesni užmokestį (pinigai, paaukštinimas, viešas pagyrimas ar pan. ), bet ir dėl įdomios pačios veiklos. Bendri interesai tampa ypatingais ryšiais tarp įvairių lygių vadovų ir organizacinės aplinkos. Vadovų interesai nustatomi kokybinio pažinimo vyksmo metu, suvokiant kiekvieno lygio poreikius. Kokybinio tyrimo metu informantai, kalbėdami apie įvairių lygių vadovų įsipareigojimų derinimą, išskyrė tris interesų derinimo komponentus (1 lentelė). Pagal kokybinio tyrimo duomenis pateiktas vadovų interesų derinimo modelis (1 paveikslas). 1 lentelė. Vadovų interesų derinimo pagrindiniai komponentai. 1 paveikslas. Vadovų interesų derinimas (modelis). Išvados Kiekvieno vadovo pagrindinis tikslas tai siekti maksimalios naudos minimizuojant kaštus. O interesų derinimas ne visais atvejais leidžia realizuoti šį principą. Atliktas kokybinis tyrimas leido išskirti tris pagrindinius interesų derinimo komponentus: asmeniniai tikslai, asmeninės vertybės, asmeninė motyvacija. Pateikta įvairių lygių tvadovų interesų derinimo modelis gali padėti sukurti prasmingos darbo aplinkos jausmą, padėti vadovams aiškiai suprasti savo lygmens vaidmenis organizacijoje pagal asmeninius tikslus, sukurti bendrą vertybių sistemą atsižvelgiant į kiekvieno vadovo asmenines vertybes, prognozuoti kiekvieno vadovo didesnę motyvaciją dirbti. Tai leis nebijoti įvardyti kylančių problemų ir teikti sprendimus situacijai gerinti. Šie veiksmai yra upač svarbūs, kai siekiame kiekvieno lygmens vadovo asmeninį tobulėjimą, o kartu ir bendrų tikslų siekimą organizacijoje. Organizacijos lygmeniu interesų derinimu tarp įvairių lygių vadovų siekiama: didinti tarpusavio pasitikėjimą, stiprinti darna (mažėja konfliktai), didinti lojalumą (stiprėja bendrumo jausmas), užtikrinti saugumą (garantuojama veiklos ateitis), gerinti sprendimų priėmimo procesą, stiprinti komandinį darbą, gerinti organizacijos klimatą, didinti atvirumą naujoms idėjoms.