Sirijos iurk nas Darb atliko August Damaeviit 3

Sirijos ž iurkė nas Darbą atliko: Augustė Damaševičiūtė 3 c klasė

Sirijos žiurkėnas – vidutiniųjų žiurkėnų genties rūšis. Natūralioje gamtoje šie graužikai laikomi pažeidžiama rūšimi, tačiau jie populiarūs kaip augintiniai.

Žiurkėnas – nepaprastai mielas namuose dažnai laikomas žvėrelis. Jo ilgis 9– 10 cm, svoris – iki 200 gramų, gyvenimo trukmė – 2 -3 metai. Snukutis bukas, uodega visai trumpa, nedidelės apvalios ausytės. Naminių Sirijos žiurkėnų kailiukas švelnus, geltonas, gelsvai rudas, juodas, įvairaus margumo, kartais visiškai baltas. Žiurkėnas – labai švarus gyvunėlis, jis prausiasi 5 -6 kartus per dieną, bet jo maudyti nereikia, tik ilgaplaukių kailiuką galima šukuoti dantų šepetėliu. Jie gero būdo, greit įpranta prie šeimininko, leidžiasi imami į rankas, liaujasi kandžiotis.

Siriniai žiurkėnai laikomi narveliuose. Jų priekiniai dantys stiprūs ir aštrūs. Medinę dėžutę, narvelį žiurkėnai pragraužia. Žiurkėnus galima laikyti po vieną, nes iš prigimties jie yra vienišiai, tačiau galima laikyti poromis ar didesniais būreliais. Laikomi po kelis, šie žiurkėnai dažnai pešasi, tačiau tai jų mėgstamas užsiėmimas.

• Narvelio dugną rekomenduojama kloti pjuvenų granulėmis. Žiurkėnai taip daugiausiai vaikšto narvelio kraštais, todėl juos reikėtų palikti tuščius. Taip pat reikalingas namelis, kurį patartina šiek tiek pakelti nuo narvelio dugno, kuriame žiurkėnas pasidaro savo guolį. Ten patelė vedasi vaikus, taip pat tempia maisto atsargas. • Žiurkėnas – švaruolis. Narvelį jis suskirsto sektoriais: vienam kampe yra miegamasis, kitam – maisto sandėlis, trečiam – išvietė.

Žiurkėno malonumui narvelyje patartina įrengti žaidimų – supynes, kopėtėles, bėgimo ratą, labirintus. Per naktį sukdamas ratuką, žiurkėnas sukaria maždaug 3 kilometrus. Jei žiurkėnas laikomas mažesniame inde, kas dieną paleiskite jį pabėgioti po kambarį. Greitai jis žinos visus kambario kampelius, visiškai nebijos savo šeimininko, atbėgs šaukiamas.

Šie žiurkėnai yra visaėdžiai, pagrindinis maistas yra sėklos, gali ėsti ir vabzdžius (skruzdėles, tarakonus, muses). Žiurkėnai pasižymi dideliu apetitu. Šerti reikėtų du kartus per dieną. Negalima duoti kopūstų, juodos duonos, saldumynų. Šie produktai didina skrandžio rūgštingumą ir taip trumpina gyvūnėlio amžių. Žiurkėnai nesuėda viso duoto maisto iš karto, o prisigrūdę į žandus didesnę maisto dalį susineša į „sandėliuką“, kur kaupia atsargas.

Rekomenduojama žiurkėną maitinti specialiais jiems skirtais pašarais, kurių galite įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse. Tada nereikės svarstyti ar jūsų duodamas maistas jam tikrai tinkamas ir nepakenks. Ir, visgi, jei tokių pašarų namie neturite, bet žiurkėniukas jau išalkęs, galite duoti jam įvairių grūdų, riešutų, džiuvėsėlių, džiovintų vaisių ar šviežių daržovių. Labiausiai žiurkėną pradžiugins uogos, salotos, krapai ar petražolės.

Ačiū už dėmesį!