Savivaldybi mokytoj breli pirminink metodins dienos Metodins mediagos

Savivaldybių mokytojų būrelių pirmininkų metodinės dienos „Metodinės medžiagos naudojimo galimybės“ Ugdymo plėtotės centras 2014 m. balandžio 7 d. Vilnius

Tarptautinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimų tyrimų (PIRLS ir TIMSS) užduočių panaudojimo galimybės Nacionalinis egzaminų centras Dr. Ramutė Skripkienė

Susitikimo tikslai Ø Susitikti su savivaldybių mokytojų būrelių pirmininkais ir pristatyti jiems naujausius pradiniam ugdymui skirtus Nacionalinio egzaminų centro leidinius. Ø Paskatinti mokytojus domėtis tarptautiniais ir projekte parengtais standartizuotais vertinimo įrankiais ir vertinimo rezultatais, naudotis jais siekiant geresnių mokymosi pasiekimų. Ø Pristatyti tarptautinių tyrimų testų užduočių pavyzdžius ir juos aptarti. Ø Paskatinti mokyklos bendruomenę naudotis duomenimis planuojant strateginius pokyčius. Ø Tobulinti mokytojų gebėjimą suprasti ir įvairiais aspektais analizuoti mokinių mokymosi pasiekimų rezultatus (statistinius duomenis). 3

NEC naujienos • TIMSS: http: //www. nec. lt/124/ • PIRLS: http: //www. nec. lt/125/ 4

5

6

PIRLS 2011 m.

PIRLS. Skaitymo gebėjimai • Skaitymo paskirtis: – Skaitymas literatūrinei patirčiai įgyti; – Skaitymas informacijai gauti ir panaudoti. • Keturi skaitymo suvokimo procesų tipai: 1. 2. 3. 4. 8 Sutelkti dėmesį ir rasti aiškiai pateiktą informaciją. Daryti tiesiogines išvadas. Interpretuoti ir integruoti idėjas ir informaciją. Ištirti ir įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus.

1. Sutelkti dėmesį ir rasti aiškiai pateiktą informaciją Tokio tipo klausimuose gali būti prašoma: • atrinkti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam skaitymo tikslui; • rasti konkrečias mintis; • rasti apibrėžimus, žodžius ar frazes; • suvokti pasakojimo aplinką (pvz. , laiką, vietą); • rasti pagrindinį sakinį arba pagrindinę mintį, atvirai pateiktą tekste. 9

2. Daryti tiesiogines išvadas Tokio tipo klausimuose prašoma: • • • 10 padaryti išvadą, kad vienas įvykis sukėlė kitą; suvokti, kokia yra pagrindinė keleto argumentų mintis; nustatyti, kas įvardijama įvardžiu; suformuluoti apibendrinimą, aiškiai matomą tekste; paaiškinti ryšį tarp dviejų veikėjų.

3. Interpretuoti ir integruoti idėjas ir informaciją Tokio tipo klausimuose prašoma: • suformuluoti bendrą teksto idėją ar mintį; • apmąstyti, kokie galėtų būti alternatyvūs veikėjų veiksmai; • palyginti įvairią tekste pateikiamą informaciją; • pajusti pasakojimo nuotaiką; • paaiškinti tekste pateikiamos informacijos pritaikymą tikrame pasaulyje ir pan. 11

4. Ištirti ir įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus Tokio tipo klausimuose prašoma: • įvertinti, ar tokie įvykiai išties galėtų atsitikti; • paaiškinti, kaip autoriui pavyko sukurti netikėtą pabaigą; • įvertinti tekste pateiktos informacijos aiškumą; • suvokti autoriaus nuomonę ir pan. 12

Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Minimalus lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atkurti aiškiai pateiktas detales. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atkurti teksto pradžioje aiškiai pateiktą ir lengvai randamą informaciją. 13

Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Vidutinis lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti aiškiai pateiktus veiksmus, įvykius ir jausmus. • Daryti tiesiogines išvadas apie pagrindinių veikėjų savybes, jausmus, motyvaciją. • Interpretuoti akivaizdžias priežastis ir motyvus bei pateikti paprastus paaiškinimus. • Bandyti suvokti kalbos ypatumus ir stilių. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atkurti du ar tris informacijos vienetus, pateiktus tekste. • Naudotis paantraštėmis, išnašomis ir iliustracijomis siekdamas surasti atskiras teksto dalis. 14

Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Aukštas lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • • • Rasti ir atskirti svarbius veiksmus ir atskiras teksto detales. Daryti išvadas, paaiškinančias ryšius tarp intencijų, veiksmų, įvykių ir jausmų, pagrįsdamas tai teksto medžiaga. Interpretuoti ir integruoti pasakojimo įvykius bei veikėjo veiksmus ir bruožus iš skirtingų teksto vietų. Įvertinti viso pasakojimo įvykių ir veiksmų svarbą. Atpažinti tam tikrų kalbos elementų vartojimą, pavyzdžiui: tam tikras metaforas, vaizdingumą, intonaciją. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • • 15 Rasti ir atskirti atitinkamą informaciją sudėtingame tekste ar sudėtingoje lentelėje. Daryti išvadas apie loginius ryšius siekdamas pateikti paaiškinimus arba priežastis. Integruoti tekstinę ir vaizdinę informaciją siekdamas interpretuoti ryšį tarp idėjų. Įvertinti turinio ir teksto elementus siekdamas apibendrinti.

Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Aukščiausias lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Integruoti idėjas ir įrodymus iš viso teksto tam, kad nusakytų bendrą temą. • Interpretuoti pasakojimo įvykius ir veikėjų veiksmus, siekdamas įvardyti priežastis, motyvus, jausmus ir veikėjų bruožus, ir tai visiškai pagrįsti tekstu. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Atskirti ir interpretuoti sudėtingą informaciją iš įvairių teksto dalių ir visiškai tai pagrįsti tekstu. • Integruoti viso teksto informaciją siekdamas pateikti paaiškinimus, interpretuoti įvykių svarbą ir veiksmų seką. • Įvertinti vaizdines ir tekstines savybes siekdamas paaiškinti jų funkciją. 16

17

Klausimai, į kuriuos geriau sekėsi atsakyti

Klausimai, į kuriuos atsakyti sekėsi prasčiau

20

Klausimai, į kuriuos geriau sekėsi atsakyti

Klausimai, į kuriuos atsakyti sekėsi prasčiau

Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį „Skrisk, ereli, skrisk“ „Priešo pyragas“

Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį. Grožiniai tekstai: „Skrisk, ereli, skrisk“ • • „Priešo pyragas“ Kas pasakojime leidžia suprasti, kad • Kas pasakoja istoriją? ūkininkas su ereliu elgėsi labai • Kaip Tomas jautėsi pirmą kartą atsargiai? užuodęs priešo pyragą? Paaiškink, ką ūkininko draugas turėjo kodėl jis taip jautėsi. omenyje, kai pasakė ereliui: „tu • Kokius du dalykus tėtis liepė Tomui priklausai dangui, o ne žemei“. padaryti, kad priešo pyragas suveiktų? Tekste rask ir nurašyk žodžius, kurie aprašo auštančio dangaus grožį. • Ko Tomas nuėjo į Justino namus? Iš to, ką padarė ūkininko draugas, tu • Kokia buvo priešo pyrago paslaptis, gali suprasti, koks jis yra žmogus. kurią saugojo Tomo tėtis? Aprašyk [. . . ] ir pateik pavyzdį, kuris tai parodo. P. S. Mergaitės ženkliai geriau atsakė į visus šiuos klausimus.

Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį „ Atrask dienos žygio pėsčiomis žavesį“ „Milžiniško danties paslaptis “

Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį. Informaciniai tekstai: „Atrask dienos žygio pėsčiomis žavesį“ • • Kokie yra du dalykai, kuriuos patariama prisiminti, kai keliaujate su grupe? Kurioje lankstinuko dalyje patariama dėvėti drabužius, atitinkančius oro sąlygas? Kodėl į žygį reikia pasiimti atsargines kojines? Kodėl yra svarbu kažkam pasakyti, kada planuoji grįžti iš žygio? „Milžiniško danties paslaptis“ • Kas Anglijoje rado suakmenėjusį dantį? – – • Bernardas Palisi Marija Ana Mentel Ričardas Ouvenas Gideonas Mentelis Ką Gideonas Mentelis žinojo apie roplius, dėl ko suakmenėjęs dantis jį glumino? P. S. Mergaitės ženkliai geriau atsakė į visus šiuos klausimus.

Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį. Informaciniai tekstai: „Milžiniško danties paslaptis“ • Kokie radiniai parodė, kad Gideonas Mentelis klydo aprašydamas, kaip atrodė iguanodontas? P. S. Mergaitės ženkliai blogiau į šį vienintelį klausimą.

Klausimai, į kuriuos verta sau atsakyti • Ar dėsime pastangas mėgindami užpildyti mokinių mokymosi spragas, kreipdami dėmesį į tai, ko jie labiausiai nemoka? • Ar dėsime pastangas mėgindami dar labiau tobulinti stipriąsias mokinių savybes? • Ar bandysime rasti pusiausvyrą tarp silpnesniųjų ir stipresniųjų savybių siekdami, kad mergaičių ir berniukų gebėjimai taip ryškiai nesiskirtų? • Ar ir toliau nekreipsime dėmesio į tuos skirtumus, nes esame įsitikinę, jog tai priklauso ne nuo mūsų pastangų, o nuo vaiko prigimties? • . . .

TIMSS – tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas

TIMSS / Matematikos gebėjimų sritys • Matematinės žinios. Reikia gebėti: • • Matematikos taikymai. Reikia gebėti: • • • Atsiminti Atpažinti Skaičiuoti Rasti Matuoti Klasifikuoti Pasirinkti Pavaizduoti Modeliuoti Įvykdyti Spręsti rutininius uždavinius Matematinis mąstymas. Reikia gebėti: • • • Analizuoti Apibendrinti Integruoti Pagrįsti Spręsti nerutininius uždavinius

Matematikos turinio sritys • Skaičiai ir skaičiavimai: • Natūralieji skaičiai • Paprastosios ir dešimtainės trupmenos • Skaitiniai reiškiniai su natūraliais skaičiais • Ryšiai ir lygybės • Geometrinės figūros ir matavimai: • Tiesės, taškai ir kampai • Dvimatės ir trimatės figūros • Duomenų pateikimas: • Duomenų skaitymas ir interpretavimas • Duomenų tvarkymas ir pristatymas

Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. Minimalus lygmuo Mokinių matematikos žinios minimalios. Mokiniai gerai supranta sveikuosius skaičius, šiek tiek supranta trupmenas. Mokiniai sugeba įsivaizduoti trijų dimensijų figūras, kai pateikiami tik dviejų dimensijų piešiniai. Moka interpretuoti stulpelines diagramas, piktogramas ir lenteles, spręsti paprastus uždavinius.

Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. Vidutinis lygmuo Mokiniai moka naudotis matematinėmis žiniomis spręsdami paprastus uždavinius. Jie moka sudėti ir atimti sveikuosius skaičius, turi šiokių tokių žinių apie lygiagrečias ir statmenas linijas, atpažįsta geometrines figūras, moka naudotis koordinačių plokštuma, analizuoti ir užbaigti paprastus grafikus ir lenteles.

Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. Aukštas lygmuo Mokiniai gali pritaikyti savo žinias spręsdami uždavinius. Mokiniai gali išspręsti žodinius uždavinius su natūraliais skaičiais. Daugelio uždavinių sprendimui gali taikyti dalybą. Spręsdami uždavinius naudojasi skyriaus vienetų suvokimu. Mokiniai geba numatyti įvykių tendencijas, kad galėtų gauti rezultatą nustatytame laiko vienete. Mokiniai pritaiko simetrijos tiesės atžvilgiu ir geometrinių savybių žinias, naudojasi piktogramomis, grafikais ir stulpelinėmis diagramomis.

Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. Aukščiausias lygmuo Mokiniai gali pritaikyti savo supratimą ir žinias įvairiose sudėtingose situacijose ir visa tai argumentuoti. Mokiniai gali išspręsti žodinius uždavinius su skaičiais ir proporcijomis. Šį lygmenį pasiekę mokiniai geba gerai atlikti veiksmus su paprastosiomis ir dešimtainėmis trupmenomis. Mokiniai gali pritaikyti savo žinias užduotyse su dvimatėmis ir trimatėmis figūromis. Iš pateiktų duomenų jie gali padaryti išvadas ir jas argumentuoti.

Skaičiai ir skaičiavimai

Skaičiai ir skaičiavimai. „Sunkesnieji“ uždaviniai

Geometrinės figūros ir matavimai

Geometrinės figūros ir matavimai. „Sunkesnieji“ uždaviniai

Duomenų pateikimas

Duomenų pateikimas. „Sunkesnieji“ uždaviniai

Matematikos uždavinių blokų pavyzdžiai

TIMSS / Gamtos mokslų gebėjimų sritys • Gamtamokslinės žinios. Reikia gebėti: • • • Gamtamoksliniai taikymai. Reikia gebėti: • • Prisiminti Apibrėžti Apibūdinti Pagrįsti pavyzdžiais Žinoti apie gamtamokslinius prietaisus Palyginti ir klasifikuoti Naudotis modeliais Susieti Interpretuoti informaciją Rasti sprendimus paaiškinti Gamtamokslinis mąstymas. Reikia gebėti: • • Analizuoti Integruoti Kelti hipotezes Modeliuoti Daryti išvadas Apibendrinti Įvertinti pagrįsti

Gamtos mokslų turinio sritys • Biologija: • • • Gyvų organizmų požymiai ir fiziniai procesai Gyvenimo ciklai, reprodukcija ir paveldimumas Sąveika su aplinka Ekosistemos Žmogaus sveikata • Fiziniai mokslai: • Medžiagų klasifikacija ir savybės • Energijos šaltiniai ir poveikis • Galia ir judėjimas • Fizinė geografija: • Žemės struktūra , fizikinės ypatybės ir ištekliai • Žemės procesai, ciklai ir istorija • Žemė Saulės sistemoje

Gamtos mokslų turinio ir gebėjimų sričių proporcijos

Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. MINIMALUS Mokiniai turi fragmentiškų žinių apie gyvybę, fiziką ir Žemę. • Mokiniai žino paprastus faktus, susijusius su žmonių sveikata, ekosistemomis. • Turi žinių apie gyvūnų elgseną bei jų išorinius požymius. • Šiek tiek išmano energiją ir fizikines medžiagų savybes. • Moka interpretuoti paprastas diagramas, užpildyti nesudėtingas lenteles ir sugeba pateikti trumpus raštiškus atsakymus į klausimus, susijusius su gamtos mokslais.

Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. VIDUTINIS Mokiniai turi esmines žinias ir supratimą apie gamtos mokslus gyvenimiškose situacijose. • Mokiniai turi esminių žinių apie gyvus organizmus, jų reprodukciją ir gyvenimo ciklus, ryšį su aplinka, išmano žmogaus biologiją ir sveikatą. • Šiek tiek žino apie medžiagų ir šviesos savybes, elektrą, energiją, magnetinę, gravitacijos jėgas ir judėjimą. • Mokiniai žino pagrindinius faktus apie Saulės sistemą ir supranta pagrindines Žemės fizikines charakteristikas, turi žinių apie jos išteklius. • Moka interpretuoti informaciją iš brėžinių ir diagramų bei sugeba pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. AUKŠTAS Mokiniai gali pritaikyti savo žinias ir gamtos mokslų supratimą paaiškindami kasdienius reiškinius ir abstrakčius kontekstus. • • • Mokiniai turi žinių apie gyvūnų ir augalų sandarą, gyvybinius procesus, ciklus ir reprodukciją. Išmano ekosistemas bei organizmų sąveiką su aplinka, suvokia žmogaus reakciją į aplinkos sąlygas ir veiklą. Mokiniai išmano kai kurių medžiagų savybes, turi supratimą apie elektrą, energiją, magnetinę bei gravitacijos jėgas ir judėjimą. Turi žinių apie Saulės sistemą ir Žemės sandarą, fizikines charakteristikas, išteklius. Turi paprasčiausiems gamtamoksliniams tyrimams reikalingų žinių. Moka atlikti palyginimus, nesudėtingas interpretacijas, pateikti glaustus atsakymus jungdami gamtamokslinių sąvokų žinojimą su informacija iš kasdienio gyvenimo ir abstrakčių kontekstų.

Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. AUKŠČIAUSIAS Mokiniai gali pritaikyti savo žinias ir supratimą apie gamtamokslinius procesus ir ryšius, turi gamtamokslinių tyrimų žinių. • Mokiniai išmano organizmų požymius ir gyvybinius procesus, jų dauginimąsi ir vystymąsi, ekosistemas ir organizmų sąveiką su aplinka, procesus, susijusius su žmogaus sveikata. • Supranta šviesos savybes, ryšius tarp medžiagų fizikinių savybių ir jų panaudojimo, moka pritaikyti žinias apie elektrą ir energiją praktiniuose kontekstuose. • Supranta magnetinę bei gravitacijos jėgas, judėjimą, išmano Saulės sistemą ir Žemės sandarą, fizikines charakteristikas, išteklius, procesus, ciklus ir istoriją. • Geba interpretuoti nesudėtingų eksperimentų rezultatus, moka samprotauti ir daryti išvadas iš brėžinių ir diagramų bei pagrįsti savo argumentus.

Biologija. „Sunkesnės“ užduotys

Fiziniai mokslai. „Sunkesnės“ užduotys

Fizinė geografija. „Sunkesnės“ užduotys

Užduočių blokai. Pavyzdys