SAUSO ORO SUDTIS IR ORO TARA Edgar Danilevi

SAUSO ORO SUDĖTIS IR ORO TARŠA Edgar Danilevič ir Justė Salenekaitė Tv-07/2

SAUSO ORO SUDĖTINĖS DALYS • Didžiąją sauso oro dalį sudaro azotas (78, 09%), deguonis (20, 95%), argonas (0, 93%) ir anglies dvideginis (0, 034%). Taip pat į sudėtį įeina: neonas (1, 8 x 103%), helis (5, 24 x 10 -4%), kriptonas (1, 1 x 10 -4%), vandenilis (5 x 10 -5%), ksenonas (9 x 10 -6%), ir ozonas (1 x 10 -6%).

• Oro drėgmė turėtų būti tarp 40– 60 proc. santykinės drėgmės. • Esant mažesnei oro drėgmei, šilumos atidavimas laidumu smarkiai sumažėja, todėl ir oro temperatūra gali būti kiek žemesnė. Tačiau, intensyviau garuojant drėgmei nuo kūno paviršiaus, atsiranda odos ir gleivinių džiūvimo jausmas. Džiūdamos kvėpavimo takų gleivinės praranda barjerines savybes ir ilgainiui gali nebeapsaugoti nuo ore esančių mikroorganizmų poveikio. • Sausas oras netinkamas ne tik žmogaus sveikatai bei odai, bet ir augalams, gyvūnams, mediniams baldams, meno kūriniams, muzikos instrumentams.

PAGRINDINIAI ORO TERŠIMO ŠALTINIAI Teršiančių orą dujų pavadinimas Teršimo šaltiniai Žmogaus veiklos Gamtiniai Sieros dioksidas Anglies, naftos deginimas, sieringų rūdų perdirbimas Ugnikalniai Sieros vandenilis Cheminės technologijos užteršto vandens valymas Ugnikalniai, biologiniai procesai pelkėse Azoto oksidai Deginimas Dirvos bakterijų gyvybinė veikla Anglies monoksidas Deginimas, automobilių variklių išmetamos dujos Miško, durpių gaisrai Amoniakas Atliekų perdirbimas Biologinis puvimas Angliavandeniliai Deginimas, vidaus degimo variklių išmetimai, cheminiai procesai Biologinis puvimas Deginimas Biologinis skaidymasis Anglies dvideginis Teršimo mastas per metus 106 t/metams Žmogaus veiklos Gamtiniai 143 6 -12 3 100 -300 50 66 -270 3000 4 100 -200 88 Cm. Hn: 300 -1600 Terpentinai: 200 1, 5 x 104 15 x 104

• Kiekvieną dieną pramonė, t. y. • elektrinės ir fabrikai, transporto priemonės (ypatingai oro ir kelių), namų šildymas išmeta į orą mažas dalelytes ir dujas. Taip pat šios dalelės išmetamos apdorojant atliekas ir ūkininkaujant, ypač naudojant per daug trąšų ir mėšlo. Kai kurie teršalai ore jungiasi su vandeniu ir sudaro silpnąsias rūgštis (pvz. sieros ar azoto rūgštis). Kai oras kyla ir vėsta, šiuose junginiuose esantys vandens garai sutirštėja ir suformuoja debesis. Kai lyja, toks lietus vadinamas "rūgščiuoju lietumi". Rūgštusis lietus yra labai kenksmingas aplinkai. Žemės paviršiuje esantys teršalai (pvz. : amoniakas, azoto oksidai) gali reaguoti su vandeniu dirvožemyje ir sukelti procesą, vadinamą eutrofikacija. Kiti teršalai (pvz. smulkios dalelytės, ozonas ir sunkieji metalai) paprasčiausiai susikaupia tam tikrame aukštyje ir kenkia mūsų sveikatai. Teršalai Poveikis Kilmė Sieros dioksidas Rūgžtėjimas Kelių transportas Azoto oksidai Rūgžtėjimas/e utrofikacija Pramonė Amoniakas Rūgžtėjimas/e utrofikacija Žemės ūkio veikla Anglies monoksidas Sveikata Išmetamosios dujos Švinas Sveikata Išmetamosios dujos Kintantys organiniai junginiai Ozono sluoksnio plonėjimas Išmetamosios dujos

• Reikia mažinti elektros ir šiluminių jėgainių taršą • racionalizuojant degimo procesus, pereinant prie mažiau taršių kuro rūšių taip pat būtina skatinti kitas konkrečias taršos mažinimo priemones, kurios numatytos Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje LRV 1994 m. , bei Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionalinėje programoje, patvirtintoje LRV 1992 m. Pramonėje - orientuotis į mažaatliekę, mažiau taršią gamybą, gamtos ir energetinių išteklių taupymą bei ekologiškai švarios produkcijos gamybą.

Transporto tarša

Orą teršiančių medžiagų klasifikacija Grupė Medžiagų pavyzdžiai Kietos dalelės, aerozoliai Suodžiai (C), Zn. O, Pb. Cl 2, įvairios dulkės Sieros junginiai (SOx) SO 2, SO 3, H 2 S, merkaptanai Azoto junginiai (NOx) NO, NO 2, N 2 O 3, N 2 O 4, N 2 N 5 Anglies junginiai CO, CO 2 Halogeniniai junginiai HF, HCl Ozonas O 3 Organiniai junginiai Aldehidai (RCHO), dervos, angliavandeniliai (Cm. Hn) Kancerogeninės medžiagos Benzapirenas (C 20 H 12) Radioaktyvios medžiagos Natūralūs ir dirbtiniai radioizotopai (pvz. kriptonas-85, jodas -131) Pesticidai Preparatai augalų apsaugai

• Kietos dalelės (suodžiai) – tai anglies (C) kietos dalelės • • • (nuo 0, 1 - 150 mkm). Nors pati anglis yra inertinė, ir netgi turi gydančių savybių (anglies tabletės), suodžiai toksiškesni nei paprastos dulkės. Suodžiai lengvai absorbuoja kitas medžiagas ypač kancerogenines ir kartu su oru patekę į plaučius jie kaupiasi. Nuo to didėja tikimybė susirgti vėžiu. Eksploatuojant benzininius variklius, suodžių koncentracija išmetamosiose dujose gali siekti iki 3040 mg/m 3, o dyzelinius – iki 800 -1000 mg/m 3. Sieros dvideginis (SO 2) turi aštrų sieros kvapą, gerai tirpsta vandenyje sudarydamas sieros rūgžtį H 2 SO 4. Sukelia kvėpavimo organų ligas bei jų paūmėjimus. Taip pat dėl SO 2 nyksta miškai, žemės ūkio kultūros. Azoto junginiai (NOx). Daugeliu atveju tai NO 2 ir NO, kaip ir nesudegę angliavandeniliai (CH), sukelia viršutinių kvėpavimo takų dirginimą, kosulį, ašarojimą. Didelės NO x koncentracijos mažina kraujospūdį, gali sukelti plaučių susirgimus, kraujoplūdį plaučiuose ir būti žmogaus mirties priežastis.

Oro teršimas azoto oksidais NOx

• Anglies monoksidas (CO) – tai junginys, kurio poveikis žinomas kaip smalkės ir aiškiai priklauso nuo koncentracijos. Tai bespalvės, bekvapės, vandenyje blogai tirpstančios dujos. Bet jos daug geriau tirpsta kraujyje, išstumia iš kraujo deguonį ir taip dusina žmogų. Jos degios ir susikaupusios ore gali sprogti. CO turi beveik tokį patį tankį kaip ir oras, todėl jas nelengva pašalinti. Šios dujos gali išbūti ore nesureagavusios iki 4 mėnesių. Įkvėpus CO kraujyje susidaro karboksihemoglobinas, kuris keičia kraujyje hemoglobiną. Ore, kuriama CO koncentracija iki 0. 1% gali sutrikti rega, netenkama sąmonės. Mirtina anglies monoksido koncentracija ore – 0, 3%.

• Ozonas (O 3) susidaro per elektros iškrovas (žaibo metu) • arba fotochemines reakcijas veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Daugiausia ozono yra spygliuočių miškuose. Pažemėje ozonas laikomas teršalu kenkiančiu plaučiams, o aukštesniame atmosferos sluoksnyje ozonas trukdo ultravioletiniam spinduliam pasiekti žemės paviršių. Angliavandeniliai (Cm. Hn) – tai labai platus organinių junginių mišinys, kurio atskiri komponentai turi skirtingus poveikius žmogui (net mažas benzapireno kiekis gali sukelti vėžį). Nesudegę angliavandeniliai patekę iš vidaus degimo variklių į aplinką neigiamai veikia kraujotaką, centrinę nervų sistemą. Angliavandeniliai (tokie kaip aldehidai) išsiskiria aštriu kvapu, sukelia ašarojimą bei gleivinės dirginimą.

• Švinas (Pb) iš vidaus degimo variklių patenka į aplinką junginių pavidalu, kurie per kvėpavimo takus patekę į žmogaus organizmą ir su jame esančiais organiniais junginiais sudaro pavojingus cheminius kompleksus, kurie skaldo kalcio junginius kaulų čiulpuose. Tai sutrikdo normalius atsistatymo procesus, gali sukelti galvos skausmą, bendrą silpnumą. Smarkiai apsinuodijus švinu pasireiškia protinis atsilikimas, anemija, cerebralinis paralyžius, regos nervo atrofija, savaiminiai abortai, dirglumas.

• Dulkės. Mažesnės nei 0, 000005 m dulkės gali patekti į • • plaučius. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt. ), o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes. Asbestas. Žmogui įkvėpus asbesto skaidulų, kurios susminga į kvėpavimo takų audinius, padidėja tikimybė susirgti vežinėmis ligomis. Asbestas yra toks pat nuodingas kaip gyvsidabris, jo poveikis pasireiškia po 2030 metų. Saldiklis-R 12, kitaip – freonas-12. Silpno kvapo bespalvės dujos. Daugiau nei 4 kartus sunkesnės už orą. Sudėtyje yra chloro, todėl daro didelę žalą ozono sluoksniui. Sudėtinės medžiagos atsiskiria 300 o. C ir gali būti nuodingos.

Teršiančių medžiagų santykinis kenksmingumas Išmetamosios medžiagos Anglies monoksidas Santykinis kenksmingumas 1 Angliavandeniliai 3, 16 Sieros dioksidai 16, 5 Azoto oksidai 41, 1 Aldehidai 41, 5 Benzapirenas 1 260 000