Sandoriai Sandori samprata Sandori rys Sandori elementai odin

Sandoriai • Sandorių samprata • Sandorių rūšys • Sandorių elementai • Žodinė sandorių forma • Rašytinė sandorių forma • Notarinė sandorių forma • Sandorių sudarymo vieta • Rašytinių sandorių sudarymo tvarka • Valios reiškimo būdas • Leidimai sudaryti sandorius • Teisinė sandorių registracija

Legalus sandorio apibrėžimas Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 1. 63 straipsnis.

Sandorio esmė – veiksmas, kuris atliekamas tikintis tam tikro teisinio rezultato, o teisė užtikrina jo realizavimą. Veiksmas – valios išraiška Dauguma sandorių įgyvendinami, t. y. rezultatas pasiekiamas ne teisės, o moralės ir papročių poveikyje (S. Vagacuma, T. Ariidzumi. Japonijos civilinė teisė. I d. , p. 100. ) Faktiniai veiksmai ir teisiniai veiksmai. Sandorio kaip teisinio reiškinio ypatumas yra tai, kad teisė faktinius asmenų veiksmus pripažįsta teisiniais (kontroliuoja teisėtumą) ir užtikrina jų įgyvendinimą (garantuoja teisingumą) (S. Vagacuma, T. Ariidzumi. Japonijos civilinė teisė. I d. , p. 100. )

Sandorio termino etimologija Lietuvių kalboje - sandoris (santoris iki 1940 m. ); Rusų - sdelka, Vokiečių - das Gescha”ft

Sandorio funkcijos : 1) juridinis faktas, 2) privačių santykių teisinio reguliavimo priemonė, pagrįsta asmens autonomijos principu, kuris yra įtvirtintas visų demokratinių valstybių konstitucijose ir civiliniuose įstatymuose.

Sandorio atribojimas nuo kitų juridinių faktų: • įvykių, • juridinių poelgių, • techninių (ūkinių) veiksmų, • teisės pažeidimų.

Sandorio apibrėžimas Sandoris – tai vieno ar kelių civilinės teisės subjektų laisvas, teisėtas (imperatyvinėms teisės normoms neprieštaraujantis) valios pareiškimo aktas, išreikštas įstatymams neprieštaraujančiu būdu ir forma, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Sandorių rūšys

Konsensualiniai ir realiniai sandoriai (res ir consensus) Tai svarbiausia klasifikacija. Šios klasifikacijos praktinė reikšmė. Klasifikacijos kriterijai: • civilinių teisių ir pareigų suformavimo mechanizmas; • civilinių teisių ir pareigų atsiradimo momentas. Daiktinio teisinio santykio ir prievolės sąveika Kodėl vieni sandoriai yra realiniai, o kiti konsensualiniai?

Realinių ir konsensualinių sandorių pavyzdžiai 6. 305 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata 1. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). 6. 465 straipsnis. Dovanojimo sutarties samprata 1. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai 2. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. 3. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. 1. 63 straipsnis 4. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. 5. Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai - sutartys.

Kitos sandorių rūšys • Abstraktūs ir kauzaliniai • Atlygintiniai ir neatlygintiniai • Sąlyginiai • Vartotojų ir komerciniai • Fiduciariniai (pasitikėjimo) Apie sandorių rūšis ir jų atribojimą Žr. : LR CK 1 knygos komentarą

Fiduciariniai sandoriai Akcinių bendrovių įstatymas 22 str. […] 8. Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. * * * Antstolis veikia kaip tarpininkas (valstybės atstovas) tarp skolininko ir trečiojo asmens (pirkėjo). Šį sandorį galima prilyginti fiduciariniam (pasitikėjimo), nes tarpininkaujant sprendimą vykdančiam asmeniui (teismo antstolis), atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai tarp skolininko ir pirkėjo. Civilinė byla Nr. 3 K-3 -1297/2000 m. LAT N U T A R T I S 2000 m. gruodžio 6 d.

Sandorių elementai

Sandorių elementai Pagrindiniai elementai: susitarimas arba vienašalis valios išreiškimas (turinys) ir forma Sandorio turinio ir formos santykis Konsensualizmas (susitarimo prioritetas prieš formalizmą) šiuolaikinės privatinės teisės bruožas

Sandorio turinys – sandorio sąlygos: • esminės, • įprastinės, • atsitiktinės.

Esminės sąlygos Esmines sąlygas nustato: • įstatymas • arba sandorio subjektai, • arba kilus ginčui - teismas pagal sandorio pobūdį. Jei sandoryje trūksta bent vienos esminės sąlygos laikoma, kad sandoris dar nėra sudarytas. Vadinasi, niekas negali reikalauti tokį sandorį vykdyti.

Įprastinės sąlygos, nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Įprastinės sąlygos taikomos nepriklausomai nuo jų įtraukimo į sandorį

Atsitiktinės sąlygos • Atsitiktines sąlygas nustato sandorio šalys (šalis) • Atsitiktinės sąlygos nustatymu gali būti anuliuotas įpratinės sandorio sąlygos veikimas

Sandoris ir jo padarinys - teisinis santykis Sandorio turinys suformuoja civilinio teisinio santykio turinį, t. y. šio santykio subjektines teises ir pareigas.

Sandorio tikslas ir motyvai Tiesioginis tikslas – sandorio pagrindas (sandorio juridinis pagrindas: pirkimas, pardavimas, nuoma ir pan. ). Tikslo nereikia painioti su motyvu Motyvas – sandorio subjektų ekonominių ar asmeninių poreikių tenkinimas, jų interesai. Tiesioginių teisinių pasekmių motyvai nesukuria, tačiau jie gali būti reikšmingi, jeigu motyvas suformuluotas kaip sandorio sąlyga arba, kai sprendžiant teisminį ginčą remiamasi sąžiningumo, gerų papročių laikymosi, protingumo ar teisingumo principais.

Suklydimas dėl motyvo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Nr. 3 K-3 -745/2001 Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Suklydimas dėl motyvo, kuris nebuvo inkorporuotas į sutartį kaip jos esminė sąlyga, negali būti laikomas esminiu suklydimu, dėl kurio sandorį reikėtų pripažinti negaliojančiu.

Vidinė ir išorinė valia sandoryje Veiksmu (sandoriu) išreiškiama asmens valia. Kad valia būtų suprantama kitiems ji turėti formą. Sandorį sudaro vidinė valia ir vidinės valios išreiškimas - išorinė valia. Teisė reikalauja, kad vidinė valia ir išorinė valia sutaptų, būtų vienodos.

Valios reiškimo forma

Valios reiškimo forma 1. 64 straipsnis. 1. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. 2. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. 3. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.

UAB „VB Gyvybės draudimas“ sudarydama draudimo sutartis sukaupė duomenų apie savo klientus (amžių, sveikatą, šeiminę padėtį ir pan. ). Šiuos duomenis UAB „VB Gyvybės draudimas“ perdavė AB Vilniaus bankui. Apie ketinimą perduoti duomenis UAB , , VB Gyvybės draudimas“ klientams iš anksto pranešė tokiu raštu: „Jei nesutinkate, kad Jūsų duomenis perduotume Vilniaus bankui, reikėtų per 35 dienas, gavus šį laišką, atsiųsti apie tai pranešimą. Negavę tokio Jūsų pranešimo per 35 dienas, laikysime, kad sutinkate su atsiųstame dokumente nustatytomis duomenų teikimo sąlygomis“.

Teisė pasirinkti sandorio formą 1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. 2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą. 1. 77 straipsnis. Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių sudarymas

Žodinė sandorių forma Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. 1. 72 straipsnis.

Rašytinė sandorių forma gali būti: paprasta; notarinė;

Paprasta rašytinė sandorių forma 1. 73 straipsnis. 1. Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi: 1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu; 2) juridinių asmenų steigimo sandoriai; 3) prekių pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartys; 4) draudimo sutartys; 5) arbitražiniai susitarimai; 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys; 7) preliminarinės sutartys; 8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; 9) taikos sutartys 10) kiti sandoriai, kuriems. 73 straipsnis. nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. 1. 72 straipsnis. Žodinė sandorių forma

1. 74 straipsnis. Notarinė sandorių forma 1. Notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Tik CK gali nustatyti privalomą notarinę formą. Kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose draudžiama nustatyti notarinę sandorių formą.

Kiti atvejai, kai civilinis kodeksas nustato notarinę sandorio formą

Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. 6. 183 straipsnis. Sutarties pakeitimo išlyga

3. 231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas 1. Jeigu šio kodekso 3. 230 straipsnyje nurodyti nekilnojamieji daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. 2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.

6. 125 straipsnis. Prievolės pabaiga šalių susitarimu 1. Prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu. Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos.

2. 138 straipsnis. Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka 1. Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai: 1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Notaro patvirtintiems sandoriams prilyginami: 1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų); 2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų; 3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų. 2. 138 straipsnis. Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka Antstolio turto pardavimo varžytinių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimopardavimo sutarčiai (CPK 436 str. 6 dalis).

5. 28 straipsnis. Oficialieji testamentai 1. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. 6. Oficialiesiems testamentams prilyginami: 1) asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo–profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų; 2) asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų; 3) asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų; 4) karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų); 5) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų; 6) testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.

Rašytinių sandorių sudarymo tvarka

Rašytinių sandorių sudarymo tvarka 2. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.

Papildomi reikalavimai rašytiniams sandoriams Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t. ) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita.

1. 76 straipsnis. pasirašymas Rašytinės formos sandorių 1. Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys, kilus ginčui, negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti.

Elektroninis parašas ELEKTRONINIO PARAŠO ĮSTATYMAS Elektroninis parašas - duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti. Elektroninio parašo įranga - kompiuterių techninė ir (ar) programinė įranga arba atitinkami jų komponentai, kuriuos sertifikavimo paslaugų teikėjai naudoja teikdami paslaugas, susijusias su elektroniniu parašu, arba kurie yra naudojami elektroniniam parašui kurti arba tikrinti. Elektroninio parašo tikrinimas - tai pasirašytų duomenų autentiškumo ir elektroninio parašo galiojimo nustatymas bei pasirašiusio asmens identifikavimas. Elektroninis parašas tikrinamas parašo tikrinimo įranga, naudojant pasirašytus duomenis ir pasirašiusio asmens sertifikato duomenis.

Elektroninio parašo galia Saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl bet kurios iš žemiau išvardytų priežasčių: 1) kad yra elektroninis; 2) kad nėra paremtas kvalifikuotu sertifikatu; 3) kad nėra paremtas akredituoto sertifikavimo paslaugų teikėjo išduotu kvalifikuotu sertifikatu; 4) kad nėra sukurtas saugia parašo formavimo įranga.

Valios reiškimo būdas

Sandorio subjektų valios išreiškimo būdai: • konfidencialus, • viešas, • įprastas.

Valios išreiškimas viešu skelbimu 1. 65 str. 1. Įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teisę išreikšti savo valią viešu skelbimu šio straipsnio nustatyta tvarka (viešas įgaliojimas, viešas įgaliojimo panaikinimas ir kt. ). 2. Viešas skelbimas skelbiamas paskutinės žinomos kitos sandorio šalies gyvenamosios ar verslo vietos arba viešai išreiškiančio savo valią asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikraštyje ir pagrindiniuose Lietuvos Respublikos dienraščiuose Civilinio proceso kodekso 130 str. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu nustatyta skelbimo tvarka. Teismas prireikus gali nustatyti ir kitokią asmens valios viešo skelbimo tvarką.

Naujojo CPK 130 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu […] 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių pranešimą, kuriame turi būti nurodoma: 1) teismas; 2) procesinio dokumento pobūdis; 3) adresatas; 4) teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta). 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.

Preziumuojama, kad valios išreiškimas tapo žinomas kitai sandorio šaliai praėjus keturiolikai dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo dienos. Tačiau ši prezumpcija netaikoma, jeigu savo valią viešai paskelbęs asmuo neatliko visų įmanomų ir jam prieinamų veiksmų kitos sandorio šalies gyvenamajai ar verslo vietai nustatyti. Apie asmens valią viešai skelbiama valią reiškiančiojo lėšomis.

Viešo valios skelbimo pavyzdžiai 6. 418 straipsnis. Atpirkimo teisės įgyvendinimas 1. Pardavėjas, norėdamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai pranešti …. . . Toks pranešimas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų 6. 945 straipsnis. Pareiga sumokėti atlyginimą 1. Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą tam, kas atliks skelbime nurodytą teisėtą veiksmą per skelbime nurodytą terminą (surasti prarastą daiktą ir kt. ), privalo sumokėti pažadėtą atlyginimą bet kuriam asmeniui, kuris tą veiksmą atliko. 6. 946 straipsnis. Viešo pažadėjimo sumokėti atlyginimą atšaukimas 1. Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą, turi teisę jį tokiu pat būdu, kokiu jis buvo paskelbtas, atšaukti……. 6. 109 straipsnis. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą ………… 2. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (šio kodekso 1. 65 straipsnis).

6. 945 straipsnis. Pareiga sumokėti atlyginimą 1. Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą tam, kas atliks skelbime nurodytą teisėtą veiksmą per skelbime nurodytą terminą (surasti prarastą daiktą ir kt. ), privalo sumokėti pažadėtą atlyginimą bet kuriam asmeniui, kuris tą veiksmą atliko. 2. Pareiga sumokėti atlyginimą atsiranda su sąlyga, jeigu viešo pažadėjimo turinys leidžia nustatyti asmenį, kuris pažadą duoda. Asmuo, atsiliepęs į viešą pažadėjimą, turi teisę reikalauti, kad pažadas būtų patvirtintas raštu. Jeigu asmuo tokia teise nepasinaudojo, jam tenka neigiamų pasekmių rizika, jei vėliau paaiškėtų, kad atlyginimą pažadėjo ne tas asmuo, kuris nurodytas viešame skelbime. 3. Jeigu viešame skelbime atlyginimo dydis nenurodytas, jis nustatomas šalių susitarimu, o joms nesusitarus, – teismo sprendimu. 4. Pareiga sumokėti atlyginimą atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, atlikęs skelbime nurodytą veiksmą, padarė tai dėl viešo atlyginimo pažadėjimo, ar ne. 5. Jeigu skelbime nurodytą veiksmą atliko keli asmenys, teisę į atlyginimą įgyja tas iš jų, kuris tą veiksmą atliko pirmas. Kai neįmanoma nustatyti, kuris iš tų asmenų veiksmą atliko pirmas, arba kai veiksmą keli asmenys atliko kartu, atlyginimas šiems asmenims mokamas lygiomis dalimis, jeigu ko kita nenumatyta jų susitarimu. 6. Ar atliktas veiksmas atitinka skelbime nurodytas sąlygas, nustato viešai atlyginimą pažadėjęs asmuo, jeigu skelbime nenumatyta ko kita. Kilus tarp asmenų ginčui, ginčą sprendžia teismas.

1. 69 straipsnis. Sandorio sudarymo vieta 1. Vienašalio sandorio sudarymo vieta laikoma sandorio šalies valios išreiškimo vieta (įgaliojimo sudarymo, testamento patvirtinimo vieta ir t. t. ). 2. Dvišalio ar daugiašalio sandorio sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu šalių susitarimo ar įstatymų nenumatyta kas kita. 3. Jeigu sandoriui sudaryti nebūtina, kad oferentas gautų pranešimą apie akceptą, tai sandorio sudarymo vieta laikoma akceptanto gyvenamoji ar verslo vieta arba akceptanto faktinių veiksmų atlikimo vieta. Sandorio sudarymo vietos praktiniai aspektai: taikytinos teisės nustatymas.

Sandorių sudarymo tvarka 1. 70 straipsnis. Fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Neleidžiama sudaryti sandorio per atstovą, jeigu to pobūdžio sandorį kaip to sandorio šalis gali sudaryti tik asmeniškai pats fizinis asmuo, taip pat įstatymų numatytų kitų sandorių. Juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai

Sandorio liudytojai 4 Civilinio kodekso 5. 29 straipsnio nustatytu atveju notaras 4 4 privalo tvirtinti testamentus, kai dalyvauja ne mažiau kaip du liudytojai. Notaras gali tvirtinti testamentus ir kitus sandorius dalyvaujant liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo prašo testatorius arba sandorio šalis. Notaras nustato liudytojų, kurie dalyvauja tvirtinant sandorį, asmens tapatybę. Liudytojai pasirašo notaro tvirtinamame dokumente. Liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai. Notariato įstatymo 47 straipsnis.

Leidimai sudaryti sandorį • Sutuoktinio leidimas sudaryti sandorius • Sandoriams dėl šeimos turto disponavimo vaiko teisių apsaugos institucijos leidimas • Leidimai nepilnamečių ir ribotai veiksnių asmenų sandoriams • Leidimai sudaryti sandorius turto administratoriui • Licenzijuojama veikla besiverčiantys verslininkai turėti atitinkamiems sandoriams licenzijas (leidimus)

3. 93 straipsnis. Leidimas sudaryti sandorius 1. Jeigu vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį, kuriam reikalingas sutuoktinio sutikimas, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas teismo leidimo tokį sandorį sudaryti.

3. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3. 32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai: 1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti; 2) atsisakoma sudaryti sutartį; 3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti; 4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo; 5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo.

Tik abu sutuoktiniai gali sudaryti sandorius: susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu; dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Teisinė sandorių registracija 1. 75 straipsnis. Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims - sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Civilinio kodekso 3 str. suteiktas prioritetas, todėl kiti įstatymai negali nustatyti išimčių iš CK.

Atvejai, kai CK nustato kitokią sandorių registracijos reikšmę: • Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą (turima galvoje senasis CK) sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. (8 straipsnis. ) • Prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams prokūra įsigalioja nuo jos įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka. (2. 181 straipsnis. ) • Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. (3. 102 straipsnis. )

Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento (4. 100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams ) 4. 187 straipsnis. Hipotekos įsigaliojimo momentas Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai.

Neįregistruoto sandorio įgyvendinimo ypatumai Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. 1. 75 straipsnis.

3. Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. 4. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6. 398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius. 6. 393 straipsnis.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 str. : “Pagal sutartį ar kitu teisėtu būdu įgijus nekilnojamąjį turtą, teisė juo disponuoti atsiranda savininko teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Iš sandorių, valstybės institucijų ar valdymo institucijų sprendimų, kitų šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų atsiradusios daiktinės teisės svetimame turte, daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą apribojimai ir turto savininko prievolės atsiranda juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre. ”