Renesansas ir barokas Esminiai tapybos skirtumai tarp i

Renesansas ir barokas Esminiai tapybos skirtumai tarp šių laikotarpių

Renesansas (atgimimas) 1516 a. Barokas 17 -18 a.

Renesansas, dar kitaip atgimimas, sekė po viduramžių. Viduramžiai buvo rūstus, asketizmo, užsidarymo savyje laikotarpis, tad po jo sekęs renesansas buvo tarsi sužydėjimas. Pradėta domėtis menu, mokslu, žmogumi, gamta, atsiranda humanizmas.

Barokas (keistas, įmantrus) sekė po renesanso. Renesanso laikotarpiu bažnyčioje kilo nesutarimai, pasaulį valdo 2 ar net 3 popiežiai, o barokas – absoliutizmo epochos laikotarpis. Monarchai norėdami parodyti savo jėgą, statė galingus rūmus, įrenginėjo parkus, statė įvairias skulptūras.

Renesanso tapyboje vyravo daugiausiai sakralinė tematika, dėl tam tikros to laikotarpio politikos bei gyvenimo.

Paskutinė vakarienė

Baroke pasireiškė mitologinė tematika, taip pat ir religinė, tačiau turėjo kitokią reikšmę – buvo siejama su rafinuotumu, didybe.

Popiežius

Baroko dailėje buvo išskirtinai pabrėžiamas medžiagiškumas – kiekviena klostė, įlinkis buvo ištapyti iki galo, sukurdami realistišką vaizdą.

Kavardažas “Švento Tomo netikėjimas”

Renesanse dėmėsys buvo sutelktas į tapomą žmogų, jo nuotaikos perteikimą.

Renesanso laikotarpiu tapomuose portretuose daugiausiai stengiamasi išryškinti žmogų naudojant šviesotamsą, už objekto foną paliekant labai tamsų.

Lorenzo Lippi portretas

Baroke į foną pradedami jungti daiktai, šiek tarpysavyje kontrastuojantys su žmogumi.

Baroko tapyboje atsiranda daugiau judesio, t. y žmonės danguje pakilę, persisukę įvairiomis formomis, kartais dėl judesio atrodo netikri, yra emocionalūs, laisvi.