Raidos teorijos Antra paskaita Teorij paskirtis Raidos teorija

  • Slides: 88
Download presentation
Raidos teorijos Antra paskaita

Raidos teorijos Antra paskaita

Teorijų paskirtis Raidos teorija- sisteminga teiginių ir principų visuma, kuri suteikia struktūrą, pagrindą raidos

Teorijų paskirtis Raidos teorija- sisteminga teiginių ir principų visuma, kuri suteikia struktūrą, pagrindą raidos studijavimui u Teorijos u – Suformuoja pagrindą hipotezių tikrinimui moksliniuose tyrimuose u Teisingai formuluoti tyrimo klausimus sudėtingiau nei rasti teisingus atsakymus – Generuoja atradimus – Pateikia įžvalgas ir nukreipia tinkama linkme rezultatų analizę, suteikdamos nuoseklų, koherentišką požiūrį

Kam mums reikalingos teorijos? u Suprasti ir suformuluoti prielaidas u Aprašyti raidos fenomeną u

Kam mums reikalingos teorijos? u Suprasti ir suformuluoti prielaidas u Aprašyti raidos fenomeną u Sufokusuoti dėmesį į tam tikrus pokyčio aspektus u Generuoti naujas idėjas u Integruoti esamas idėjas

Raidos teorijos u Nėra vienos apibendrinančios, didelės teorijos apie žmogaus raidą u Šiandien yra

Raidos teorijos u Nėra vienos apibendrinančios, didelės teorijos apie žmogaus raidą u Šiandien yra tik kelios pagrindinės teorijos, kiekviena iš kurių analizuoja tam tikrą raidos dimensiją u Tarp teorijų randami ryšiai, sąsajos

Pagrindinės teorijos raidos psichologijoje u Psichodinaminės teorijos u Kognityvinės raidos teorijos Behavioristinės teorijos u

Pagrindinės teorijos raidos psichologijoje u Psichodinaminės teorijos u Kognityvinės raidos teorijos Behavioristinės teorijos u Socialinio kognityvinio išmokimo teorijos u Sociokultūrinė teorija u Ekologinė teorija

Sigmund Freud (1856 -1939) – Psichoseksualinė teorija u Dirbo su psichinėmis ligomis sergančiais asmenimis

Sigmund Freud (1856 -1939) – Psichoseksualinė teorija u Dirbo su psichinėmis ligomis sergančiais asmenimis – Id – Ego – Superego – Gynybiniai mechanizmai

Trys asmenybės komponentai

Trys asmenybės komponentai

Freud aprašyti sąmoningumo lygiai u u u Sąmonė: mintys, suvokiniai Ikisąmonė: prisiminimai, tai, kas

Freud aprašyti sąmoningumo lygiai u u u Sąmonė: mintys, suvokiniai Ikisąmonė: prisiminimai, tai, kas išsaugota atmintyje Pasąmonė: baimės, nepriimtini seksualiniai troškimai, nemoralūs potraukiai, savanaudiški poreikiai, gėdinga patirtis ir t. t.

Psichoanalitinė teorija u u Psichoanalitinė teorija interpretuoja žmogaus raidą per motyvus ir potraukius Kiekvienoje

Psichoanalitinė teorija u u Psichoanalitinė teorija interpretuoja žmogaus raidą per motyvus ir potraukius Kiekvienoje stadijoje yra potencialus konfliktas – Tai, ką žmogus patirs, ir kaip išspręs konfliktus, tai nulems jo asmenybė ir jo elgesio pobūdį u Raidos stadijos – Oralinė stadija: libido koncentruojasi burnos srityje (0 -1. 5 m. ) – Analinė stadija : libido koncentruojasi anus (1. 5 -3 m. ) – Falinė stadija : libido koncentruojasi genitalijose (3 -6 m. ) – Latentinė stadija : libido difuzinis (6 -12 m. ) – Genitalinė stadija : libido koncentruojasi genitalijose (1218 m. )

Psichoseksualinės raidos stadijos Nuo gimimo iki 1½ m. Nuo 1½ iki 3 m. Nuo

Psichoseksualinės raidos stadijos Nuo gimimo iki 1½ m. Nuo 1½ iki 3 m. Nuo 3 iki 6 m. Nuo 6 m. iki brendimo pr. Nuo brendimo pr. it toliau Oralinė stadija Analinė stadija Falinė stadija Latentinė stadija Genitalinė stadija Kūdikio Vaiko malonumų malonumai šaltinis susiję su -burna rektaline (čiulpimas) genitalijomis zona (tuštinimasis) Vaikas Seksualinio išstumia prabudimo (represuoja) iš naujo pradžia seksualinius interesus Seksualinio ir vysto malonumo šaltinissocialinius kažkas už ir šeimos intelektualinius ribų įgūdžius

Psichoseksualinės raidos stadijos u Konfliktai kritinėse psichoseksulinės raidos stadijose – Gal sąlygoti fiksaciją, kuri

Psichoseksualinės raidos stadijos u Konfliktai kritinėse psichoseksulinės raidos stadijose – Gal sąlygoti fiksaciją, kuri pasireiškia deviantiniu elgesiu, pvz. , rūkymas arba alkoholizmas. – Pvz. kriminalinis elgesys siejamas su kaltės jausmu (neišspręstas Edipo ar Elektros kompleksas). u Neišspręsti konfliktai sukelia – Neurozes (kompulsyvų elgesį) ir – Psichozes (schizophrenia).

Psichoanalitinės teorijos indėlis ir ribotumai u Klinikinio metodo pripažinimas – Sintezuoja informaciją iš įvairių

Psichoanalitinės teorijos indėlis ir ribotumai u Klinikinio metodo pripažinimas – Sintezuoja informaciją iš įvairių šaltinių į bendrą individo funkcionavimo vaizdą. u Inspiravo tyrimus apie prieraišumą, agresiją, lyčių vaidmenis, ir moralę u Riboja tai, kad sunku empiriškai patikrinti psichoanalitinius konstruktus

Erikson (1902 - 1984) Freud pasekėjas u Kūrė teoriją apie stadijas. u u teigė,

Erikson (1902 - 1984) Freud pasekėjas u Kūrė teoriją apie stadijas. u u teigė, kad galima skirti 8 raidos stadijas, kiekvienai kurių būdinga raidos krizė

8 raidos stadijos – pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas – autonomija vs. gėda – iniciatyvumas vs.

8 raidos stadijos – pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas – autonomija vs. gėda – iniciatyvumas vs. kaltė – meistriškumas vs. menkavertiškumas – tapatumas vs. vaidmenų sumaištis – Intymumas vs. izoliacija – produktyvumas vs. stagnacija – integracija vs. neviltis

stadija ( m) Psichosocialinė krizė I 0 -1 Pasitikėjimas vs nepasitikėjimas II 2 -3

stadija ( m) Psichosocialinė krizė I 0 -1 Pasitikėjimas vs nepasitikėjimas II 2 -3 Reikšmingi ryšiai su Siekiama veikla pasiekimai paradimai motina gauti, duoti grąžinant Sensorinis viltis, tikėjimas iškraipymasužsisklendimas autonomija vs gėda & abejojimas tėvai Laikytis įsikibus, paleisti valia, ryžtingumas impulsyvumas -kompulsija III 3 -6 iniciatyvumas vs kaltė šeima Ko nors siekti, žaisti tikslingumas, drąsa negailestingumas- drovumas IV 7 -12 ar pan. meistriškumas vs menkavertiškumas Kaimynai ir mokykla užbaigti darbą, kartu ką nors daryti kompetencija Pasiekimai siauroje srityje -inertiškumas V 12 -18 apytiksl. Egotapatumas vs vaidmenų sąm Bendraanžių gr. , vaidmenų modeliai Būti savimi, dalintis apie save su kitais ištikimybė, lojalumas fanatizmas -išsižadėjimas VI 20 -ieji m. intymumas vs izoliacija Partneriai, draugai Prarasti ir rasti save kitame meilė Palaidumas (sex) -- užsidarymas VII 20 -ų pabaiga – 50 -tieji m produktyvuma šeiminykščiąi, s vs gilinimasis bendradarbiai tik į save Daryti galimu, pasirūpinti rūpinimasis Per didelis išsiplėtimas -atstūmimas VIII 50’ + integracija vs neviltis būti, per tai kad buvau, suvokti nebūtį išmintis tikėjimas -neviltis Žmonija arba “mano būdu”

Biheviorizmas u Biheviorizmas pagrįstas elgesio dėsningumais ir procesais, kuriais tas elgesys yra išmoktas –

Biheviorizmas u Biheviorizmas pagrįstas elgesio dėsningumais ir procesais, kuriais tas elgesys yra išmoktas – domisi: būdais, kuriais mes išmokstame tam tikro elgesio, kuris gali būti aprašytas, analizuotas ir numatytas moksliškai ir patikimai u u u Taip pat vadinamas išmokimo teorijomis Sąlygojimas-procesas, kuriuo išmokstamas elgesys John Watson – Tiesioginis dėmesys turi būti skirtas tiesiogiai stebimų stimulų tyrimais ir reakcijomis, o ne sąmonės procesais, kurių negalime tiesiogiai stebėti – Naudodami klasikinį sąlygojimą suaugę gali modeliuoti vaikų elgesį, kontroliuodami stimulo-reakcijos ryšius.

Sąlygojimo teorijos raidos psichologijoje Watson Asociatyvus mokymasis Skinner Operantinis sąlygojimas

Sąlygojimo teorijos raidos psichologijoje Watson Asociatyvus mokymasis Skinner Operantinis sąlygojimas

Bihevioristinės/Išmokimo teorijos u u Klasikinis sąlygojimas Ivanas Pavlovas – Procesas, per kurį neutralus stimulas

Bihevioristinės/Išmokimo teorijos u u Klasikinis sąlygojimas Ivanas Pavlovas – Procesas, per kurį neutralus stimulas susiejamas su prasmingu, reikšmingu stimulu u u – Taip pat vadinama instrumentiniu sąlygojimu u Stimulas ir reakcija apima – – Operantinis sąlygojimas u procesas kuriame reakcija palaipsniui išmokstama per paskatinimus arba bausmes Nesąlygotus stimulus Nesąlygotas reakcijas sąlygotus stimulus sąlygotas reakcijas u Paskatinimai ir bausmės iš aplinkos vertinami kaip elgesio determinantai apima: – paskatinimus u Pozityvūs ir negatyvūs – bausmės – užgesinimas – Formos pakeitimas

Klasikinis sąlygojimas Generalizavimas

Klasikinis sąlygojimas Generalizavimas

Kas gali būti paskatinimu kad vaikas mokytųsi? Užduotis: išmokti Operantinis sąlygojimas Kas atsitiks kai

Kas gali būti paskatinimu kad vaikas mokytųsi? Užduotis: išmokti Operantinis sąlygojimas Kas atsitiks kai nebeliks kontrolės ar paskatinimų?

Bihevioristinių teorijų indėlis ir ribotumai u Taikoma elgesio analizė derina sąlygojimą ir modeliavimą nepageidautino

Bihevioristinių teorijų indėlis ir ribotumai u Taikoma elgesio analizė derina sąlygojimą ir modeliavimą nepageidautino elgesio pašalinimui ir socialiai priimtino elgesio įtvirtinimui – Tėvų auklėjimo pobūdis – Elgesio sutrikimams gydyti taikoma bihevioristinė terapija u Pervertina aplinkos veiksnius, nepakankamai vertina psichinių procesų svarbą vaiko raidai

Socialinė-kognityvinė išmokimo teorija u u Bihevioristinės išmokimo teorijos praplėtimas, įtraukiant modeliavimą, kur žmonės kopijuoja

Socialinė-kognityvinė išmokimo teorija u u Bihevioristinės išmokimo teorijos praplėtimas, įtraukiant modeliavimą, kur žmonės kopijuoja tą elgesį kurį stebi Modeliavimas – procesas kuriame žmonės stebi, o po to kopijuoja elgesį – Albert Bandura— labiausiai tikėtina, kad kopijuos, jei modeliu žavimasi arba stebėtojas nepatyręs – self-efficacy (self efektyvumas) motyvuoja žmones save keisti ir savo aplinką u Aplinkos vaidmuo – – Paskatina pats modelis/pavyzdys Paskatina trečias asmuo Paskatinimas yra pats elgesys Netiesioginis paskatinimas

Socialinė-kognityvinė išmokimo teorija Albert Bandura (ir daugelis kitų) Socialinis išmokimas stebint kitusmodelius Kognicijų susiformavimas

Socialinė-kognityvinė išmokimo teorija Albert Bandura (ir daugelis kitų) Socialinis išmokimas stebint kitusmodelius Kognicijų susiformavimas per patirtį, sąveikaujant su socialiniu pasauliu-pvz agresija išmokstama stebint tėvus Tikėjimas asmenine kompetencija (self-efektyvumu, selfefficacy) išsivysto socialiai sąveikaujant su kitais ir iš asmeninės patirties – mes sužinome, kokie , kas mes esame gaudami atgalinį ryšį iš kitų. Šios mintys artimos Vygotsky.

Banduros socialinis kognityvinis modelis Elgesys Asmuo (kognityviniai proc. ) Aplinka

Banduros socialinis kognityvinis modelis Elgesys Asmuo (kognityviniai proc. ) Aplinka

Bandura: modeliavimas/imitacija Vaikas stebi tą, kurio žavisi Vaikas mėgdžioja elgesį, už kurį kitas jam

Bandura: modeliavimas/imitacija Vaikas stebi tą, kurio žavisi Vaikas mėgdžioja elgesį, už kurį kitas jam atrodo paskatinamas

Žiniasklaida ir smurtas

Žiniasklaida ir smurtas

Žiniasklaida ir smurtas u u u Žiniasklaida pateikia agresyvaus elgesio modelius. Smurtauti išmokstama kopijuojant.

Žiniasklaida ir smurtas u u u Žiniasklaida pateikia agresyvaus elgesio modelius. Smurtauti išmokstama kopijuojant. TV rodomas smurtas padidina sužadinimo lygį. TV rodomas smurtas pakeičia nuostatas smurto atžvilgiu, sukelia nepasitikėjimą kitais, įtarumą. TV rodomas smurtas skatina pateisinti smurtą Žiniasklaidoje pateikiamas smurtas gali “paliesti” agresyvų elgesį, t. y. , nuimti draudimus, slopinimą

Jean Piaget Šveicarų psichologas (18961980) u Vaikai- “mažieji mokslininkai” u Naudojo klinikinio interviu metodą

Jean Piaget Šveicarų psichologas (18961980) u Vaikai- “mažieji mokslininkai” u Naudojo klinikinio interviu metodą u KAIP jie tai žino vs KĄ jie žino u Kognityvinė raida: u – Pakeičia vaiko sugebėjimą samprotauti apie jo/jos pasaulį

Jean Piaget kognityvinės raidos teorija u u J. Piaget domėjosi kognityvine raida: Kaip kognityvinis

Jean Piaget kognityvinės raidos teorija u u J. Piaget domėjosi kognityvine raida: Kaip kognityvinis aktyvumas, veikla prisideda prie raidos aplamai Vaiko psichinės struktūros adaptuojasi prie išorinio pasaulio supratimo ir psichinės pusiausvyros pasiekimo ir palaikymo

Piaget kognityvinė teorija: konstruktyvizmas Konstruktyvizmas: raida vyksta nes vaikai aktyviai manipuliuoja aplinka ir ją

Piaget kognityvinė teorija: konstruktyvizmas Konstruktyvizmas: raida vyksta nes vaikai aktyviai manipuliuoja aplinka ir ją tyrinėja u Vaikų žinios apie aplinką nėra tiksli tų įvykių kopija, reprodukcija. Ne fotografija. u Vaikai pakeičia tai, ką jie sužino iš aplinkos, ir pakeičia jį taip, kad jis atitiktų egzistuojančias schemas. u

Svarbiausi Piaget teorijos teiginiai Protinė raida yra adaptyvus procesas, kurio šaknys - paties vaiko

Svarbiausi Piaget teorijos teiginiai Protinė raida yra adaptyvus procesas, kurio šaknys - paties vaiko veikla aplinkoje u Vaikai yra aktyvūs ir motyvuoti besimokantieji u Vaikai tai, ko išmoko per savo patirti, struktūruoja, organizuoja naudodami schemas u Kognityvinė raida vyksta, kai mes įgyjame naujas schemas ir kai mūsų schemos tampa sudėtingesnėmis u

Piaget apie kogniciją Schemos yra pagrindiniai intelekto vienetai u Schemos u. Vidinė kognityvinė struktūra

Piaget apie kogniciją Schemos yra pagrindiniai intelekto vienetai u Schemos u. Vidinė kognityvinė struktūra u. Protiniai pasaulio modeliai kuriuos žmonės naudoja savo patirties interpretavimui

Piaget apie kogniciją kognityvinė adaptacija atspindi dviejų vienas kitą papildančių procesų poveikį: – Asimiliacija

Piaget apie kogniciją kognityvinė adaptacija atspindi dviejų vienas kitą papildančių procesų poveikį: – Asimiliacija -Procesas, kai naudojant schemas, patirtis padaroma prasminga; ji leidžia turimą schemą priderinti prie aplinkos – Akomodacija - Schemos keitimas siekiant įtraukti naują informaciją ji leidžia pakeisti schemą kad galėtų valdyti, tvarkyti naują situaciją aplinkoje – Kiekvieną kartą, kai schema modifikuojama, ji užtikrina geresnę pusiausvyrą tarp aplinkos ir vaiko turimo aplinkos supratimo – Pusiausvyros siekimas – u Asimiliacijos ir akomodacijos subalansavimas, lygsvaros pasiekimas

Kas yra schema? Schema yra protinis procesas, atsakingas už veiklą, u -paprastą, tokią kaip

Kas yra schema? Schema yra protinis procesas, atsakingas už veiklą, u -paprastą, tokią kaip pavadinimas ir priskyrimas, u -ir sudėtingą, pvz. eksperimentavimas u Schemos vadovauja elgesiui, jį nukreipia. Pvz. , vaikas pirmą kartą mato arklį: u

Po to jis mato…

Po to jis mato…

Asimiliacija: naujos informacijos įjungimas į jau turimas schemas

Asimiliacija: naujos informacijos įjungimas į jau turimas schemas

Asimiliacija

Asimiliacija

Pusiausvyros praradimas K ? Ą ? ?

Pusiausvyros praradimas K ? Ą ? ?

Akomodacija arkliai karvės

Akomodacija arkliai karvės

Akomodacija ? arkliai karvės

Akomodacija ? arkliai karvės

Vaikams mokantis, kategorijos tampa vis sudėtingesnėmis žinduoliai ? žuvys

Vaikams mokantis, kategorijos tampa vis sudėtingesnėmis žinduoliai ? žuvys

Kognityvinės raidos stadijos u Piaget skiria keturias pagrindines kognityvinės raidos stadijas, kurios kokybiškai skiriasi

Kognityvinės raidos stadijos u Piaget skiria keturias pagrindines kognityvinės raidos stadijas, kurios kokybiškai skiriasi viena nuo kitos: Sensomotorinio intelekto stadija Priešoperacinio mąstymo stadija Konkretaus operacinio mąstymo stadija Formalaus operacinio mąstymo stadija

Kognityvinės raidos stadijos u Sensomotorinis periodas: nuo gimimo iki 2 m. – Kūdikių schemos

Kognityvinės raidos stadijos u Sensomotorinis periodas: nuo gimimo iki 2 m. – Kūdikių schemos yra paprasti refleksai ir sąveikos su žmonėmis ir objektais u Priešoperacinis periodas: nuo 2 iki 7 m. – Vaikas pradeda naudoti protinius vaizdinius, bet problemų sprendimas ribotas u Konkretus operacinis mąstymas: nuo 7 iki 11 – Vaikas atlieka protines operacijas u Formalus operacinis mąstymas : nuo 12 m. ir suaugusiojo amžiuje – Vaikai gali naudoti formalų problemų sprendimo būdą ir aukštesnius abstraktaus mąstymo lygius

Piaget teorijos indėlis ir ribotumai u Vaikai yra aktyvūs besimokantieji, turintys struktūruotas mintis/mąstymą. u

Piaget teorijos indėlis ir ribotumai u Vaikai yra aktyvūs besimokantieji, turintys struktūruotas mintis/mąstymą. u Paskatino vaikų mąstymo tyrimus u Nepakankamai vertino t. t. amžiaus vaikų gebėjimus ir pervertino kitų amžiaus grupių vaikų gebėjimus u Raida atrodo nevyksta taip griežtai stadijomis, kaip manė Piaget.

Piaget teorijos ribotumai Skirstymas į stadijas kelia tam tikrų problemų (vaikų mąstymas nenuoseklus) u

Piaget teorijos ribotumai Skirstymas į stadijas kelia tam tikrų problemų (vaikų mąstymas nenuoseklus) u Vaikų patiriamus sunkumus gali paaiškinti informacijos apdorojimo teorija (neo. Piaget teorija) u Negali paaiškinti jaunuolio mąstymo (postformalus operacinis mąstymas) u Nepakankamai vertino kultūros ir socialinių normų poveikį u

kognityvinės teorijos variacijos u Neo-Piaget teorijos u Informacijos apdorojimo teorijos – Siekia peržiūrėti Piaget

kognityvinės teorijos variacijos u Neo-Piaget teorijos u Informacijos apdorojimo teorijos – Siekia peržiūrėti Piaget teoriją, remiantis naujų tyrimų rezultatai – Domisi, kaip informacija kaupiama, atgaminama, organizuojama ir keičiama – raida -> informacija apdorojama vis efektyviau – Su raida susiję pokyčiai pasireiškia: u Kognityviniuose kontrolės procesuose u Metakognityviniuose sugebėjimuose u Žinių kiekyje – Pokyčiai atsiranda nuolat, specializuotose srityse, patirties įtakoje

 • Informacijos apdorojimo teorija: Žmogaus protas prilyginamas kompiuteriams Mąstymas yra informacijos apdorojimas geografija

• Informacijos apdorojimo teorija: Žmogaus protas prilyginamas kompiuteriams Mąstymas yra informacijos apdorojimas geografija literatūra mokslas ĮVADAS Informacija patenka į smegenis istorija matematika religija Informacija apdorojama, analizuojama, ir saugoma kol prireiks Rezultatas Informacija panaudojama elgesiui ir sąveikoms

Informacijos apdorojimo teorijos u Mažų vaikų kognityviniai sunkumai lemti jų sugebėjimu apdoroti informaciją –

Informacijos apdorojimo teorijos u Mažų vaikų kognityviniai sunkumai lemti jų sugebėjimu apdoroti informaciją – Pvz. , jie lengvai išblaškomi, nepilnai išanalizuoja stimulus, nesugeba vienu metu galvoti apie kelis dalykus – Kai užduotys vaikams pateikiamos taip, kad informacijos apdorojimo sistemoms tenka mažesnis krūvis, jų kognityviniai sugebėjimai pagerėja

Biologinės teorijos Domisi paveldimumo įtaka individualiems skirtumams. u Natyvistinės u – Požiūris kad žmonės

Biologinės teorijos Domisi paveldimumo įtaka individualiems skirtumams. u Natyvistinės u – Požiūris kad žmonės turi įgimtus genetinius bruožus. u Etiologinės – Genetiškai apspręsti mechanizmai kurie padeda išgyventi. u Sociobiolginės – Visuomenės tyrimas, naudojant metodus ir sąvokas iš biologijos mokslų.

Šiuolaikinės biologinės teorijos Analizuoja biologines “predispozicijas” ir “paleidžiančius procesą” aplinkos veiksnius (“triggers”. ) u

Šiuolaikinės biologinės teorijos Analizuoja biologines “predispozicijas” ir “paleidžiančius procesą” aplinkos veiksnius (“triggers”. ) u Bazinis principasc/dogma: u – Žmonės gimsta su skirtingais genetiniais bruožais (t. y. , žmonės nėra visi vienodi, lygūs, tapatūs). u Tyrinėja smegenų funkcionavimo ypatumus, psichinius procesus ir mokymąsi kaip biologinius procesus

Sociobiologinė teorija: savanaudiškumo genas Socialiniai dėsningumai atspindi biologines imperatyvas (būtinumą). u Edmund O Wilson

Sociobiologinė teorija: savanaudiškumo genas Socialiniai dėsningumai atspindi biologines imperatyvas (būtinumą). u Edmund O Wilson sociobiologija (1975): u – “savanaudiškumo genas” kontroliuoja žmonijos likimą; – Kiekvienas turi įgimtą poreikį perduoti savo genetinį kodą per reprodukciją ir šalindamas konkurentus. u Gali paaiškinti rasizmą, priešingos lyties (džn. moterų) diskriminaciją, ir t. t.

Natyvistinės teorijos u Raida yra sąveikos tarp aplinkos ir įgimtų, tam tikros srities specifinių

Natyvistinės teorijos u Raida yra sąveikos tarp aplinkos ir įgimtų, tam tikros srities specifinių modulių produktas u Aplinkos vaidmuo minimalus u Chomsky

L. Vygotskis: sociokultūrinė teorija u u u Gimė 1896 Baltarusijoje Išsilavinimas: teisininkas; filologas Psichologo

L. Vygotskis: sociokultūrinė teorija u u u Gimė 1896 Baltarusijoje Išsilavinimas: teisininkas; filologas Psichologo karjerą pradėjo 1917; 17 m. truko jo mokslinė karjera; Jis parašė septynias knygas ir dešimtis mokslinių straipsnių Mirė 1934 m. nuo tuberkuliozės.

Socio-kultūrinė Vygotskio teorija Analizavo, kaip vertybės, tikėjimai, papročiai ir kultūros/socialinės grupės įgūdžiai įtakoja vaikų

Socio-kultūrinė Vygotskio teorija Analizavo, kaip vertybės, tikėjimai, papročiai ir kultūros/socialinės grupės įgūdžiai įtakoja vaikų raidą u Dėmesio centre-dialogas tarp vaikų ir labiau patyrusių visuomenės narių u Teigė, kad kalba pereina į kalbėjimą sau, ir taip pat pabrėžė, jog kalba įtakoja kognityvinę (pažintinę) raidą, ir vyresniame amžiuje -metakogniciją u

Pagrindiniai Vygotskio teorijos teiginiai 1. Vaikai konstruoja žinias u 2. Mokymas gali paskatinti raidą

Pagrindiniai Vygotskio teorijos teiginiai 1. Vaikai konstruoja žinias u 2. Mokymas gali paskatinti raidą u 3. Raida negali būti atskirta nuo jos socialinio konteksto u 4. Kalba vaidina esminį vaidmenį proto raidoje Šios jo idėjos yra tarpusavyje susiję. Jos bus aptartos atskirai. u

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Vaikai patys aktyviai konstruoja žinias, o

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Vaikai patys aktyviai konstruoja žinias, o ne pasyviai atkartoja tai, kas jiems pateikiama. Mokymasis yra žymiai daugiau nei atspindėjimas, į jį visada įeina besimokančiojo kuriamas tos naujos informacijos atvaizdavimas, vaizdiniai. Šiuo savo teiginiu Vygotskis yra artimas Piaget pažiūroms , bet Pagal Piaget, vaikas konstruoja žinias (pažįsta pasaulį) sąveikaudamas su fiziniais objektais. Pagal Vygotskį, žinios yra ne tiek sukonstruotos, kiek perkonstruotos, perkurtos; mokymesi visada dalyvauja daugiau nei vienas asmuo.

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis sukūrė savitus

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis sukūrė savitus tyrimo būdus tam, kad išsiaiškintų, nustatytų, kaip vaikai ima suprasti juos supantį pasaulį. Vygotskis konstruktyvizmo principą priešpastato biheviorizmui. Bihevioristinėje teorijoje teigiama, kad tarp mokymosi ir vystymosi nėra struktūrinių skirtumų Tuo tarpu Vygotskis teigia, kad mąstyme vyksta kokybiniai pasikeitimai, o ne vien t. t. įgūdžių ar sugebėjimų padidėjimas.

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis manė,

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis manė, kad vaikas turi būti pasiekęs tam tikrą subrendimo lygį, kad galėtų mokytis tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, negalima lavinti vaiko logikos, kol vaikas dar nėra įvaldęs kalbos. Tačiau mokymo pagalba galima pagreitinti mąstymo raidą: pavyzdžiui, mokant matematikos, galima pagreitinti mąstymo raidą. Jis aiškino, kad kai vaikas mokosi skaičiuoti, jis ne tiesiog mintinai atkartoja skaičius, o palaipsniui įsisavina simbolinę skaičiaus prasmę. Teikė didelę reikšmę tam, kad suaugęs išmoko vaiką panaudoti strategijas, ir teigė, kad tas naujų strategijų naudojimas padeda vystyti jų intelektualinius sugebėjimus.

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą u u Vygotskis įvedė terminą “Artimiausios plėtros (artimiausio

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą u u Vygotskis įvedė terminą “Artimiausios plėtros (artimiausio vystymosi) vystymosi zona”. Pvz. , kai 4 metų vaikas prašomas suskaičiuoti žaislinius meškiukus, jis gali mintyse suskaičiuoti 12, o parašyt 15. Taip jis atlieka užduotį savarankiškai, tai yra geriausia, ką jis gali padaryti. Tuo tarpu kai mokytojas parodo jam, kaip tai daryti, tas pats vaikas gali suskaičiuoti 17, nepraleisdamas nei vieno meškiuko. Mokytojas gali padėti patarimu, užuomoina, parodymu kaip tai daryti ir pan. Tą aukštesnį skaičiavimo lygį vaikas gali pasiekti tik su mokytojo pagalba.

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą u u u Ta sritis, esanti tarp to,

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą u u u Ta sritis, esanti tarp to, ką vaikas gali padaryti pats, ir ką gali padaryt padedamas mokytojo, vadinama artimiausios plėtros zona. Būtent į šią sritį turi būti nukreiptas mokytojo dėmesys. Ši zona nėra statiška, vaikui pasiekus vieną lygį, jam atsiranda nauja tolimesnės raidos/plėtros zona, ir vaikas gali išmokti vis sudėtingesnių sąvokų ir įgūdžių. Daug sąvokų ir įgūdžių gali būti už artimiausios plėtros zonų ribų. Pavyzdžiui, 4 metų vaiko negali išmokyti skaičiuoti integralus net puikiausias mokytojas.

Artimiausios plėtros zona A: Sritis, kur vaikas vienas pats gali išspręsti užduotį, problemą u

Artimiausios plėtros zona A: Sritis, kur vaikas vienas pats gali išspręsti užduotį, problemą u B: Užduotys, problemos už vaiko sugebėjimų ribų u C: Artimiausios plėtros zona: sritis, kur vaikas negali išspręsti vienas, bet gali tai padaryti, padedamas suaugusio ar bendradarbiaudamas su toliau pažengusiu bendraamžiu u Instrukcijos, mokymas turi vykti artimiausios plėtros zonoje. u

Artimiausios plėtros zona Socialinė sąveika Suaugusio vadovavimas Bendradarbiavimas su bendraamžiais Mokytojas Mokymasis yra kognityvinė

Artimiausios plėtros zona Socialinė sąveika Suaugusio vadovavimas Bendradarbiavimas su bendraamžiais Mokytojas Mokymasis yra kognityvinė raida per socialinę interakciją Potencialus įgūdžių lygis kaip socialinės interakcijos rezultatas Artimiausios plėtros zona Individualus įgūdžių lygis Individasbesimokantysis Kognityvinė raida ir įgūdžių pagrindas

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą Artimiausios plėtros zonos samprata pateikia tris svarbias išvadas

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą Artimiausios plėtros zonos samprata pateikia tris svarbias išvadas ankstyvam vaikų mokymui: Pirma, verčia asmenis, mokančius vaiką, pergalvoti koks mūsų veiksmas, pagalba gali padėti vaikui pasiekti aukštesnį supratimo lygį; t. y. , ar geriau duoti vaikui žodinę užuominą, ar leisti jam dirbti su kitu vaiku, kuris yra pažengęs truputį toliau, ir t. t. Antra, į artimiausios plėtros zoną. reikia atsižvelgti, kai yra tiriami vaikų sugebėjimai. Paprastai tiriamas ir nustatomas tik tuometinis išsivystymo lygis, neatsižvelgiant į vaiko artimiausios plėtros zoną. Ką vaikas gali padaryti vienas? u Pvz, skaitydami sakinį du vaikai, nepadedami mokytojo, gali padaryti klaidas dviejuose žodžiuose. Tačiau vienam vaikui reikės daugiau pataisymų, pakartojimų nei kitam, o tai reiškia, kad jie nėra tame pačiame lygyje. Todėl fiksavimas vien to, ką vaikas gali padaryti vienas, nėra pakankamas.

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą Trečia, jeigu remtis Piaget teorija, tai, ką mokytojas

Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą Trečia, jeigu remtis Piaget teorija, tai, ką mokytojas daro klasėje, paprastai yra paremta tuo, kokius įgūdžius, sąvokas vaikas yra gerai įsisavinęs. Faktiškai mokytojai turi laukti kol reikiamas elgesys spontaniškai pasireikš, o ne pateikti tam tikras veiklos formas, kurios paskatintų tai pasireikšti. Tuo tarpu Vygotskij teigia, kad efektyviausias mokymas yra tada, kai remiamasi artimiausios plėtros zona, o ne tuo, ką vaikas jau yra pasiekęs. Mokytojai turi pateikti tokias užduotis, kurios turi būti truputį sudėtingesnės už tai, ką vaikas gali padaryti pats be niekieno pagalbos. Todėl jautri mokytojo intervencija gali įgalinti, padėti vaikui veikti aukštesniu lygiu ir tuo pačiu skatinti raidą.

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis sukūrė savitus

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis sukūrė savitus tyrimo būdus tam, kad išsiaiškintų, nustatytų, kaip vaikai ima suprasti juos supantį pasaulį. Vygotskis konstruktyvizmo principą priešpastato biheviorizmui. Bihevioristinėje teorijoje teigiama, kad tarp mokymosi ir vystymosi nėra struktūrinių skirtumų Tuo tarpu Vygotskis teigia, kad mąstyme vyksta kokybiniai pasikeitimai, o ne vien t. t. įgūdžių ar sugebėjimų padidėjimas.

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis sukūrė savitus

Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias u u u Kaip ir Piaget, Vygotskis sukūrė savitus tyrimo būdus tam, kad išsiaiškintų, nustatytų, kaip vaikai ima suprasti juos supantį pasaulį. Vygotskis konstruktyvizmo principą priešpastato biheviorizmui. Bihevioristinėje teorijoje teigiama, kad tarp mokymosi ir vystymosi nėra struktūrinių skirtumų Tuo tarpu Vygotskis teigia, kad mąstyme vyksta kokybiniai pasikeitimai, o ne vien t. t. įgūdžių ar sugebėjimų padidėjimas.

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u u Socialinė

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u u Socialinė aplinka įtakoja ne tik nuostatas ir įsitikinimus. Ji daro įtaka ir tam, kaip mes galvojama, ir tam, ką mes galvojame. Vygotskis ir jo kolegos matė labai greitus socialinius pasikeitimus Tarybų sąjungoje, kurie vyko, kai tokios ne techninės kultūros kaip Uzbekistanas ir Centrinė Azija staiga buvo įtrauktos dalyvauti gana techniškai išsivysčiusioje imperijoje. Ne tik jų žinių bazė buvo skirtinga, bet ir pats jų galvojimo būdas apie patirtį buvo skirtingas. Vygotskis tyrinėjo, kaip socialinė aplinka paveikia uzbekų mąstymą, suvokimą ir atmintį. Panašiai kaip antropologai, studijavę neraštingas tautas, taip ir Vygotskis nustatė, kad Vakarietiška logika nėra universali. Kitos kultūros turi savitus patirties klasifikavimo ir aprašymo būdus, kurie skiriasi nuo mūsų, tačiau yra tinkamos jų aplinkoje.

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u Kadangi kontekstas

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u Kadangi kontekstas ir procesai, kuriuos mes naudojame mąstyme yra kultūriškai determinuotos, Vygotskis mano, kad visų žmonių proto struktūra yra panaši. Jis teigė, kad yra du protinio funkcionavimo lygiaiaukštesnis ir žemesnis. Žemesnį protinio funkcionavimo lygį sudaro tokie sugebėjimai kaip reaktyvus dėmesys (t. y. , reakcija į stiprų garsą arba ryškų objektą), asociatyvi atmintis (pav. , mes sustojame prie raudono šviesoforo signalo) , ir sensomotorinio mąstymo. Šios funkcijos yra įgimtos, yra mūsų paveldimumo dalis, tai būdinga ir aukštesniesiems primatams.

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u u Aukštesnieji

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u u Aukštesnieji psichiniai procesai yra būdingi tik žmonėms, perduodami iš kartos įkartą mokymo ir mokymosi pagalba. Jų formos skirtingose kultūrose skiriasi. Pereinant iš kartos į kartą, tokios funkcijos kaip nukreiptas (fokusuotas) dėmesys –sugebėjimas susikoncentruoti, nežiūrint į trukdymus, tikslingas įsiminimas—t. y. , sugebėjimas specialiai ką nors įsiminti; ir simbolinis mąstymas išsivystė ir perduodami iš kartos į kartą per daugelį metų--milijonuose kartų. Žmogaus intelektualinė evoliucija vyko perduodant tuos protinius įrankius kurie padeda spręsti tokias problemas kaip abstraktūs matematiniai uždaviniai.

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u u Reaguodamos,

Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto u u u Reaguodamos, sąveikaudamos su įvairiais aplinkos veiksniais, skirtingos kultūros išvystė skirtingus įrankius. Neraštingos visuomenės vartoja labai skirtingus būdus informacijai išsaugoti, lyginant su raštingomis. Vidiniai protiniai įrankiai pagrindinai yra pagrįsti kalba, pavyzdžiui skirstymas objektų į kategorijas įsiminimo metu. Maži vaikai dar tik vysto tokius vidinius protinius įrankius (priemones), todėl šiame procese jiems turi padėti suaugę. Pagal Vygotskį, visa žmonijos kultūros istorija yra paremta tų protinių įrankių vystymusi, raida- nuo primityvių išorinių prie sudėtingų vidinių

Pagrindiniai teiginiai: Kalba vaidina pagrindinį vaidmenį protinėje raidoje u u u Vygotskio pateiktos mintys

Pagrindiniai teiginiai: Kalba vaidina pagrindinį vaidmenį protinėje raidoje u u u Vygotskio pateiktos mintys patvirtinamos atliekant tyrimus skirtingose kultūrose. Kalba yra kultūroje susiformavusių mąstymo įrankių perdavimo būdas ir yra jų formavimesi labai svarbi. Pagal Vygotskį, kalba yra mąstymo mechanizmas, yra svarbiausias mąstymo įrankis. Kalbos pagalba informacija perduodama iš vienos kartos į kitą. Kalbos pagalba, pavyzdžiui, mes galime aptarinėti dalykus, kurie kažkada įvyko, kurie įvyks, arba kurie niekada neįvyks. Išorinė patirtis kalbos pagalba yra transformuojama į vidinius procesus, ji padeda išlaikyti mūsų patirtį prote. Pav. , Mokydami vaikus naujų įgūdžių, mes pasakome vaikui, ką mes norime kad jis padarytų. Vaikas, įsisavinęs taisyklę, naudoja ją savarankiškai savo elgesio reguliavimui. t. y. , mokymas vyksta ciklais nuo išorinių prie vidinių procesų, kol galų gale tampa paties vaiko repertuaru

Privati kalba ir savęs (self)reguliavimasis Pirmiausia, vaiko elgesį reguliuoja kiti u Po to, naudodamas

Privati kalba ir savęs (self)reguliavimasis Pirmiausia, vaiko elgesį reguliuoja kiti u Po to, naudodamas tokią pat kalbą, vaikas ima reguliuoti kitų elgesį u Trečia, naudodamasis privačia kalba, ima reguliuoti savo paties elgesį u Galiausiai, pradeda reguliuoti savo elgesį, naudodamas vidinę kalbą, nepasiekiamą aplinkiniams Vyksta taisyklių, normų interiorizacija u

Privati kalba ir savęs (self)reguliavimasis Vaikai iš pradžių garsiai kalba sau, taip sau vadovaudami

Privati kalba ir savęs (self)reguliavimasis Vaikai iš pradžių garsiai kalba sau, taip sau vadovaudami u Pradeda tai daryti atvirai (garsiai), po to – kalba tik sau (galima matyti kaip juda jų lūpos) – vyksta kalbos interiorizacija u Kalba sukuria pagrindą visiems aukštesniesiems kognityviniams procesams u Vaikai su mokymosi sutrikimais ilgesnį laiko tarpą ir daugiau naudoja privačios kalbos u

Pagrindiniai teiginiai: Kalba vaidina pagrindinį vaidmenį protinėje raidoje u u u Vygotskio darbas akcentuoja

Pagrindiniai teiginiai: Kalba vaidina pagrindinį vaidmenį protinėje raidoje u u u Vygotskio darbas akcentuoja procesus, kurie būtini tam, kad vaikas galėtų reguliuoti jų pačių vidinį ir išorinį elgesį. Skatindami vaikus analizuoti savo patirtį, kalbėtis vienas su kitu apie ją, rašyti apie savo patirtį ir netgi patiems su savimi apie tai kalbėtis, padedame vaikams išmokti būti nepriklausomais besimokančiais. Pagal Vygotskį mokymo tikslas yra suformuoti nepriklausomą, patį save reguliuojantį individą kuris gali dirbti su kitais, naudodamasis praeityje gautomis žiniomis, pamokomis. Artimiausios plėtros zonos supratimas išplečia mokytojo galimybes vadovauti ir įtakoti tam, kad vaikas taptų aktyviu besimokančiuoju. Vygotskio siūlomas mokymosi analizavimas gali padėti vaikui pačiam formuoti savo elgesį ir aktyvinti mąstymą

VYSTYMOSI KRIZĖS VYGOTSKIO TEORIJOJE

VYSTYMOSI KRIZĖS VYGOTSKIO TEORIJOJE

Krizės samprata u u Amžiaus tarpsnių krizės yra ypatingi, neilgai trunkantys ontogenezės periodai, kuriems

Krizės samprata u u Amžiaus tarpsnių krizės yra ypatingi, neilgai trunkantys ontogenezės periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pasikeitimai. Skirtingai nuo neurotinio ar traumatinio pobūdžio krizių, jos priskiriamos normatyviniams procesams, kurie būtini normaliam asmenybės vystymuisi. Šios krizės gali kilti pereinant žmogui iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, ir yra susiję su sisteminiais kokybiniais pasikeitimais socialinių santykių, veiklos ir sąmonės sferose. Vygotskis skiria pirmų gyvenimo metų krizę, trijų metų krizę, 7 metų krizę, paauglystės krizę

Krizės samprata u u Jis teigė, kad amžiaus tarpsnių krizės, pergyvenamos vaikystėje, yra susiję

Krizės samprata u u Jis teigė, kad amžiaus tarpsnių krizės, pergyvenamos vaikystėje, yra susiję su tuo, kad vaikas pereina prie naujų santykių su suaugusiu. Šio proceso metu atsižvelgiama į naujas, išaugusias vaiko galimybes, į besikeičiančią vystymosi socialinę situaciją, veiklos pasikeitimą, į vaiko sąmonės struktūros persitvarkymą. Vaiko perėjimas į naują amžiaus tarpsnį dažnai yra susijęs su aštrių prieštaravimų tarp anksčiau susiklosčiusių tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis iš vienos pusės ir su savo išaugusiomis fizinėmis ir psichologinėmis galimybėmis, siekimais iš kitos pusės, išsprendimu. Negatyvizmas, užsispyrimas, kaprizingumas, padidinto konfliktiškumo būsena, ir kitas būdingas amžiaus tarpsnių krizėms negatyvus elgesys dar labiau sustiprėja, jeigu suaugę ignoruoja naujus vaiko bendravimo ir veiklos poreikius, ir , priešingai, susilpnėja, kai vaikas auklėjamas teisingai. Šie kriziniai periodai turi pozityvią reikšmę asmenybės vystymuisi, nors bendrauti su vaiku tuo metu ir gana sunku.

Krizės samprata u u u Vygotskio nuomone, kritiniu periodu vaikas įgyja naujus sugebėjimus, kurie

Krizės samprata u u u Vygotskio nuomone, kritiniu periodu vaikas įgyja naujus sugebėjimus, kurie skiriasi nuo stabiliais periodais įgyjamų tuo, kad jie niekada neišlieka tolesniame gyvenime. Stabiliais periodais įgyti sugebėjimai- išmokimas vaikščioti, kalbėti, rašyti- išlieka visą tolesnį gyvenimą. Pereinamaisiais (kritiniais) momentais vaikas, pavyzdžiui, įsisavina autonominę kalbą. Jei ji išliktų visą gyvenimą, tai būtų nenormalu. Tačiau nors šiame periode įgyti sugebėjimai yra praeinamojo pobūdžio, jie labai svarbūs genetine prasme, nes yra tarsi pereinamasis tiltas. Iš tikrųjų jie niekur nedingsta, tik transformuojasi į sudėtingesnes struktūras.

Ekologinė teorija u Urie Bronfenbrenner – Aiškina raidą per ryšius tarp žmonių ir su

Ekologinė teorija u Urie Bronfenbrenner – Aiškina raidą per ryšius tarp žmonių ir su jų aplinka – Kontekstai u Makrosistema u Exosistema u Mikrosistema

Etologinė ir ekologinė teorija u u Etologinė teorija remiasi duomenimis iš biologijos tyrimų, tyrinėjančių

Etologinė ir ekologinė teorija u u Etologinė teorija remiasi duomenimis iš biologijos tyrimų, tyrinėjančių kitas rūšis, siekiant suprasti raidą; pvz. : prisirišimas, teritorijos saugojimas, lyderiavimas ir pan. Ekologinė teorija siekia apjungti daugelį veiksnių ir žmogaus raidą įtakojančių veiksnių, tyrinėjant įvairias sistemose

Uri Bronfenbrennerio Ekologinis žmogaus raidos modelis Pagal Bronfenbrennerio (1979) socialinę ekologinę teoriją žmogaus raida

Uri Bronfenbrennerio Ekologinis žmogaus raidos modelis Pagal Bronfenbrennerio (1979) socialinę ekologinę teoriją žmogaus raida vyksta įvairių kontekstų sąveikoje : • Tiesioginės ir ankstyviausios įtakos iš šeimos, mokyklos, religinių institucijų, vaiko bendraamžių grupės ir jų tarpusavio sąveika • Tiesioginės įtakos iš kaimynystės, bendruomenės, socialinių institucijų ir kultūrinės aplinkos ir jų tarpusavio sąveika • Pokyčiai regione, globaliniai pokyčiai ir jų tarpusavio sąveika

Ekologinė teorija

Ekologinė teorija

Ekologinė teorija

Ekologinė teorija

Politinė filosofija Mezosistema Mokymosi sistema om enė ap Chronosistema gos sąly iali nės ės

Politinė filosofija Mezosistema Mokymosi sistema om enė ap Chronosistema gos sąly iali nės ės į Soc ės dic inin ida kla yb ert . v Bendraamžių grupė Me ūr Makrosistema Religija & grupės sta ig os ben dru na l. p s go ąly Na cio ss ias Žin Mokykla & klasė nė lt Ku Šeima i om roč on Ek iai Ekzosistema Bronfenbrennerio Ekologinė raidos teorija

Urie Bronfenbrennerio ecologinė teorija: Indėlis ir kritika u Aplinkos veiksniai įtakoja raidą – 5

Urie Bronfenbrennerio ecologinė teorija: Indėlis ir kritika u Aplinkos veiksniai įtakoja raidą – 5 aplinkos sistemos veikia raidą gyvenimo bėgyje u Eklektiška teorinė orientacija: parenka požymius, apibūdinimus iš kitų teorijų – Nėra vienos teorijos kuri atsakytų į visus klausimus – Kiekviena teorija gali įnešti svarbų indėlį, siekiant suprasti žmogaus raidą gyvenimo bėgyje

Eklektizmas u Daug teorinių požiūrių – Kuriama remiantis idėjomis iš kelių šaltinių. – Vengiama

Eklektizmas u Daug teorinių požiūrių – Kuriama remiantis idėjomis iš kelių šaltinių. – Vengiama rigidiškai remtis viena teorija. – Leidžia giliau tyrinėti elgesį, naudojant geresnes tyrimo metodologijas ir metodus.

Koks kiekvienos iš aptartų teorijų įnašas? u Psichoanalitinė teorija parodė ankstyvos patirties vaikystėje svarbą

Koks kiekvienos iš aptartų teorijų įnašas? u Psichoanalitinė teorija parodė ankstyvos patirties vaikystėje svarbą u Biheviorizmas parodė tiesioginį aplinkos poveikį išmokimui u Kognityvinė raidos teorija padeda suprasti kaip keičiasi mąstymo pobūdis

Koks kiekvienos iš aptartų teorijų įnašas? u Sociokultūrinė teorija akcentuoja kultūrinės aplinkos svarbą u

Koks kiekvienos iš aptartų teorijų įnašas? u Sociokultūrinė teorija akcentuoja kultūrinės aplinkos svarbą u Ekologinė teorija akcentuoja sąveiką tarp įgimtų bruožų ir betarpiškų kontekstų u Eklektinė perspektyva – Požiūris, kurio laikosi dauguma raidą tyrinėjančių psichologų, kurie taiko įvairių teorijų aspektus, o ne remiasi tik viena kuria iš jų