Puodelis arbatos laelis ramybs Dvasinio ugdymo valandls vaikams

„Puodelis arbatos, lašelis ramybės. . . ” (Dvasinio ugdymo valandėlės vaikams) Mažeikių lopšelis-darželis „Buratinas” vyr. slaugytoja Roma Gydrienė 2011 metai.

Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė. V. Megre

• Vaiko dvasinis pasaulis, charakteris, būdo bruožai – švarus popieriaus lapas, kurį užpildo pirmiausiai šeima, o paskui pedagogai, visuomenė. • Iš mažo žmogučio išugdyti dvasiškai ir fiziškai sveiką žmogų – didžiulis darbas.

• Sveikatos ugdymo esmė – tai, ką vaikai daro, kad būtų sveiki, o ne tai, ką jie žino apie sveikatą. • Tam, kad vaikas keistų savo nuostatas ir formuotųsi teisinga elgsena, teikiamos žinios turi būti reikalingos, apgalvotos, suprastos, įsisąmonintos. • Esminis sveikatos ugdymo ypatumas – vaiko įtraukimas į praktinę veiklą. Jei pasikeitė vaiko elgsena, jei kasdien laikomasi sveikos gyvensenos principų – tikslas pasiektas

• Suprasdami, kokį didelį poveikį vaikui, jo dvasinei būsenai, sveikatai, poilsiui duoda gamtos pojūtis, muzika, sukūrėme tokią augalų kvapų prisotintą erdvę, kurioje geriame žolelių arbatą ir klausomės “paukščio čiulbėjimo, upelio čiurlenimo”. . .

Tikslai • Turtinti vaiko dvasinį pasaulį, padėti pajusti gėrį, grožį, siekti psichinės ir fizinės darnos. • Tenkinti svarbiausius vaiko poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo; juos plėsti ir gilinti.

Uždaviniai • Skatinti vaiko kūrybiškumą, vaizduotę, ugdyti estetinį skonį; • Lavinti pojūčius: regėjimo, lytėjimo, klausos, uoslės, skonio; • Ugdyti gebėjimą teisingai kvėpuoti siekiant atsipalaidavimo, atlikti taškinį savimasažą; • Kartu su vaiku kurti siužetus kvėpavimo pratimams, įtraukiant pasakų personažus; • Pratinti prie vaistažolių arbatėlių, medaus skonio; • Diskutuoti apie veiksnius galinčius pakenkti sveikatai; • Padėti suvokti relaksacinės muzikos esmę.

Ką veikiame aerofito muzikos svetainėje

Aerofito muzikos saviraiškos valandėlių metu vaiko organizmą profilaktiškai veikia tinkamai parinkti vaistingųjų augalų kompozicijų išskiriami kvapai, šilta arbata su medumi, tinkamai pritaikyta muzika, ramios pasakos. Šis derinys sinchroniškai ir sinergiškai veikia vaiko uoslės, klausos ir regos centrus. Aerofito muzikos valandėlės normalizuoja vaiko imunitetą, didina atsparumą ligoms ir stimuliuoja pasveikimo procesus (vaikui sugrįžus po ligos), atstato darbingumą bei sumažina nuovargį, stabilizuoja dvasinę pusiausvyrą.

Laikomės nuostatos! G Tik vaikams skirtos vaistažolių arbatėlės; G Tik pažintinė misija; G Tik tėveliams sutikus.

„Neduodami sau „vaistų” iš gamtos labai nualiname savo organizmą”tai provizorės - farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės žodžiai. Jau eilę metų garsi žolininkė mūsų vaikams surenka specialius žolelių rinkinius, kurie taip švelniai vadinami „Pumpurėliams“. Geriame ir ežiuolės arbatėlę, kuri stiprina vaikučių imunitetą.

Vaikai žino, kad naudingiausia arbatėlė su medumi

, , Kvepiantis” darželis • Jau vienų metų „pipiro” aplinką galima kvėpinti levandų, ramunėlių, greipfrutų, pipirmėčių, eukaliptų aromatais. • Eterinio aliejaus į vandenį lašinama tik du trys lašiukai. Vaikams nekuriame kvapų , , kokteilių”. Uždegame aromatinę lemputę su kvapiuoju aliejumi. • Vėliau vaikas, kiekvieną kartą užuodęs tą kvapą (net ir būdamas suaugęs), prisimins vaikystę.

Pabandykim atspėti kuo kvepia. . .

Kvapai, kurie dažniausiai sukelia vaikystės nostalgiją (remiantis A. R. Hirscho tyrimu) Žmonės gimę septintajame dešimtmetyje: vaikiška pudra, chloras, langų valiklis, tėčio odekolonas, skalbimo milteliai, dantų pasta, saldainiai, gamyklos kvapas, benzino kvapas, išmetamosios dujos. šeštajame dešimtmetyje: vaikiška pudra, mamos kvepalai, tėčio odekolonas, pieštukai, pušys, saldainiai ketvirtajame dešimtmetyje: vaikiška pudra, mamos kvepalai, šienas, nupjauta žolė, gėlės, jūros kvapas, rožės, gera vilnonė medžiaga. aštuntajame dešimtmetyje: vaikiška pudra, mamos kvepalai, naftalinas, plastikas, plaukų lakas, įdegio aliejus, chloras, flomasteris. trečiame dešimtmetyje gėlės, žolė, rožės, pušys, muilas, mėšlas.

Kvėpavimo pratimai Retai kada vaikai susimąsto (o ir suaugę), kad energijos mūsų organizmas gauna ne tik su maistu, bet ir su oru, kurį įkvepiame. Kvėpavimas yra tarsi maitinimosi forma. Nors tai yra prigimtinė funkcija, ją galima keisti ir reguliuoti. Kai vaikas išmoksta valdyti kvėpavimą, įvyksta daug teigiamų savijautos permainų.

Viskas paruošta kvėpavimo pratimams atlikti

Rodau kaip reikia. . .

Taškinis savimasažas • Vaikai jau žino, kad jei ėmė skaudėti galvą ar pasirodė pirmi peršalimo požymiai, bet nesinori gerti vaistų, gali padėti taškinis kūno masažas - jautrų kūno tašką spaudžiant pirštų pagalvėlėmis keletą sekundžių. • Taškinis masažas gali būti atliekamas bet kuriuo paros metu ir tinka atlikti profilaktiškai.

Akių mankšta • Pasirūpiname vaiko akių poilsiu ir mankšta. Akutės pailsi, kai vaikas jas užmerkia ir ramiai pasėdi 1– 2 min. arba žvelgia pro langą tolyn į erdvę. Vieną minutę dažnai mirksi – stipriai užsimerkia ir atsimerkia. • Vartome ir skaitome tik „teisingas” knygutes skirtas ikimokyklinukams: popierius baltas, geros kokybės; raidės ne mažesnės kaip 4 mm dydžio, fonas neryškus.

Muzika – emocinė ir dvasinė harmonija • Muzika buvo adaptuota iš gamtos. Melodija skambėjo dar tada, kai nebuvo žodžių, bet buvo garsai ir iš pradžių imta juos pamėgdžioti, išreiškiant tam tikras nuotaikas. • Pradėti mokyti vaiką suprasti muziką reikia nuo girdėjimo. Išmokęs išgirsti, įsiklausyti, vaikas supras daugelį dalykų, kurie padės jam gyventi harmoningai ir sveikai. • Saviraiškos valandėlių metu skamba rami relaksacinė muzika. .

Pasakos. . .

• Jos išlaisvina ne tik kūrėjo, bet ir klausytojo mintis. Augdamas mažylis tik pradeda susipažinti su pasaulio dėsniais, kai kurie jam atrodo per daug sudėtingi. • Pasitelkdama pasakų elementus, auklėtoja vaiko pasaulio suvokimą padaro suprantamesnį, o tai, ko negali jis suprasti, apgaubia stebuklo skraiste. Tai lemia kūrybingą ir originalų vaiko mąstymą.

• Pasakas sėkmingai taikome ir terapiniais tikslais - įveikiant baimes, krizes, blogus išgyvenimus bei koreguojant vaikų elgesį. Pasakų terapija bendriausia prasme – „gydymas” pasakomis. Pasakose atsispindi augimo ir vystymosi tikslai bei problemos. Pasakų terapija tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems. • Pasakas naudojame ir kaip priemonę paskatinti ar drausminti, kuria galima kontroliuoti mažųjų neklaužadų elgesį.

Ne tik skaitome, bet ir patys vaidiname. . .

Meilė ir nuoširdumas ištaiso viską, nes tobula viskas, kas nuoširdu. Tegul mūsų meilė mūsų vaikams bus neišsemiama, o mūsų darželis – gerumo salelė, kur vaikams jauku ir saugu, kur jie visada laukiami ir suaugę.