PSICHOLOGINI TYRIM METODOLOGIJA VIIIa paskaita APRAOMIEJI TYRIMAI ir

PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA VIII-a paskaita APRAŠOMIEJI TYRIMAI ir INTERVIU, VIENO ATVEJO TYRIMAI IR FOKUS GRUPĖS

KAI KURIOS KOKYBINIŲ AR APRAŠOMŲJŲ TYRIMŲ METODIKOS FOCUS GRUPĖS

Kas yra focus grupė � Focus grupė (arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė grupė) – organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija � Focus grupė - nestruktūrizuotas pokalbis, laisva diskusija su 8 - 10 žmonių grupe neformalioje aplinkoje/ dalyvių skaičius gali svyruoti nuo 6 iki 15 žmonių; .

Focus grupė � Gali būti kaip pagalbinė metodika � Gali tapti pagrindine metodika (tinka nuomonių, idėjų tyrimui ir interakcijų tarp dalyvių konkrečiu metu stebėjimui) � Pagalbinė metodika- klausimynų konstravimui; � Interviu parengimui

Struktūruotumo pobūdis � ŽEMAS �Žema moderatoriaus kontrolė �Nestandartizuotas �Skirtas tyrinėjimui �Gali būti sunku palyginti � AUKŠTAS �Aukšta moderatoriaus kontrolė �Standartizuotas �Pagal aiškų užmanymą �Gali būti per daug nukreipiantis

Focus grupė tinkama, kai tikslas yra � Suprasti požiūrių, nuomonių skirtumus � Atskleisti įtakojančius veiksnius � Išgirsti įvairias nuomones, idėjas � Surinkti informaciją kokybinio tyrimo pravedimui � Padėti suprasti jau turimus kokybinius duomenis � Išgirsti komentarus ar kalbą, kurią naudoja tikslinė grupė

Focus grupė dažniausiai naudojama � Kaip pirminis duomenų šaltinis tyrime � Kitais tyrimo būdais gautų duomenų papildymui � Gali būti derinama su kitais duomenų gavimo būdais: �Su interviu �Su dalyvių stebėjimu �Su anketavimu, testavimu �Su ekseprimentiniu tyrimu

Focus grupė: planavimas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Dalyvių pasirinkimas ir pakvietimas; Vietos, aplinkos parinkimas; Pasirengimas diskusinei grupei; Informacijos fiksavimo įranga; Vedėjo parinkimas; Diskusijos pravedimas; Informacijos apdorojimas, analizė.

Diskusinėje grupėje dalyvauja � Grupės vadovas (moderatorius) � Grupės vadovo padėjėjas � Grupės dalyviai (respondentai)

Focus grupės dydis 3 -5 grupės, sudarytos iš 6 – 10 dalyvių � Veiksniai, lemiantys grupės dydį: � �Susidomėjimo lygis �Informacijos detalumo poreikis �Moderatoriaus patyrimas �Pasiekiamų dalyvių skaičius � Veiksniai, lemiantys grupių skaičių: �Turimas laikas, tyrėjų resursai, skaičius �Heterogeniškumo veiksniai �Struktūruotumo pobūdis.

Focus grupė Nėra tikimybinė imtis � Grupės narių socialinės - demografinės charakteristikos turi būti ko vienodesnės. � Atrenkami diskusijos dalyviai turi būti panašūs kokiu nors aspektu, svarbiu nagrinėjamai temai � Rekomenduojama vieno tyrimo metu atlikti kelių grupių diskusijas, dažniausiai 4. � Trunka 1 -2 val. � Dažnai tyrimas pakartojamas �

Dalyvių atranka pagrįsta � Žiniomis arba intuicija � Bendrais požymiais, bruožais � “Homogeniški” nepažįstamieji � Focus grupės dalyviai atrenkami pagal jų atitikimą nagrinėjamai temai; � Svarbus respondentų noras dalyvauti; � Reikia vengti žmonių, kurie anksčiau dalyvavo tokiose diskusijose, nes jie gali elgtis kaip ekspertai.

Būdai surinkti dalyvius Naudotis turimais sąrašais � Grupės pravedimą derinti su kitu įvykiu (laike, vietoje) � Rinkti grupę ten, kur daug yra tinkamų asmenų � “Sniego gniūžtės” metodas � Naudotis apklausų/atrankų firmų pagalba � Atrinkti dalyvius iš telefonų knygos � Paskelbti skelbimą �

Aplinkos veiksniai � Natūrali, komfortabili aplinka � Stalas, apie kurį sėdėdami visi gali gerai vienas kitą matyti � Tinkamas kėdžių išdėstymas � Atitinkamos technikos veikimo užtikrinimas � Tinkama vieta garso ir vaizdo technikai padėti

Focus grupės eiga � Diskusijos trukmė 1, 5 - 2 val. � Diskusija yra įrašoma diktofono arba video kameros pagalba � Diskusiją veda moderatorius � Po diskusijos surašoma jos stenograma � Būtina stebėti neverbalią respondentų kalbą � Diskusijos medžiagos apibendrinimas ir pateikimas rašytinio dokumento forma.

Diskusinės grupės pravedimas � � � � � Įvadinė dalis: 1. Vadovo, padėjėjo pristatymas (sąžiningas, bet trumpas); 2. Tikslų apibūdinimas; 3. Technikos naudojimo, etikos principų paaiškinimas; 4. Akcentavimas, kad svarbus kiekvieno dalyvavimas 5. Taisyklių pristatymas ir aptarimas: Kalba vienas asmuo Būk ryžtingas Klausk Jauskis smagiai.

Laiko paskirstymas � � � � � 2 val trukmės focus grupei: 15 min. : įvadas ir vėluojantys 15 min. Klausimai ir apibendrinimas 90 min. : tikroji diskusija/klausimai Svarbu: Klausimų sudėtingumas Klausimų kategorijos Dalyvių patyrimas, žinios toje srityje Focus grupės dydis Diskusijos pobūdis, lygis

Focus grupės eiga. Klausimai Įvadinis klausimas (opening): susipažįstame � Pereinamieji klausimai: temos pristatymas, klausimai susiję su tematika � Esminiai (key) klausimai: 2 -5 klausimai kuriais klausiama labai specifinės informacijos aptariama tema � Klausimas (ai) užbaigimui: diskusijos užbaigimas ir laikas paskutinėms, apibendrinančioms mintims �

Geri focus grupės klausimai turi: � Būti kryptingi � Skambėti kaip skirti pokalbiui � Turi būti lengva juos tarti � Turi būti trumpi ir aiškūs � Atviri � Vartoti/naudoti tokius žodžius, kuriais kalba dalyviai

Klausimų tipai � Išvardinantys � Vertinantys � Pasirenkant tarp alternatyvų � Apibendrinantys � Vaizduote pagrįsti � Pateikiantys ką nors grupei

Moderatoriaus vaidmuo Užduoti klausimus � Išklausyti/klausytis � Palaikyti pokalbį tam tikruose rėmuose, kryptingai � Pasirūpinti, kad kiekvienas galėtų pasisakyti � Užsirašinėti � Likti nešališku � Žinoti, kas bus dalyviai, ir apsirengti atitinkamai �

Moderatoriaus vaidmuo � Tikėti, kad tai, ką sako dalyviai, yra svarbu � Būti gerai susipažinusiam su tuo, apie ką bus kalbama � Moderatorius turi būti homogeniškas su visa grupe � Rekomenduojama turėti pagalbininką

Gero focus grupės moderatoriaus požymiai � Draugiškas � Turi gerą atmintį � Geras klausytojas � Pagalbininkas, bet ne solistas � Lankstus � Suprantantis žmonių psichologiją � Sugebantis mąstyti “stambiu planu” � Mokantis sklandžiai ir aiškiai rašyti ir kalbėti

Pauzė � Pauzė yra 10 -15 minučių tyla po to kai baigėsi pokalbis tam tikra tema � Pauzė papildoma akių kontaktu

Diskusijos krypties numatymas � Apgalvokite � galimas kryptis Atlikite pilotinį tyrimą � Planuokite pokalbio šuolius

Kaip atsakyti į klausimus � Paprašykite kad atsakytų grupės narys � Pasinaudokite pauze � Atidėkite atsakymą � Atsakykite į klausimą jei jis nenukreips dalyvių minčių ir jei būtina atsakyti � Atsakykite į klausimus, kuriems reikia daug laiko, grupės diskusijos pabaigoje � Būkite pasirengę atsakyti - tikėkitės

Dalyvių tipai Skiriami 4 pagrindiniai: � manantys kad yra ekspertai � dominuojantys kalbėtojai � drovūs dalyviai � ‘plaukiojantys’ dalyviai

Duomenų apdorojimas ir analizė � Problemų sąrašas � Esminis aspektas (aspektai) � Pritarimas � Prieštaravimas 28 R. Žukauskienė

Duomenų analizė ir aptarimas � Naudokite duomenis, kurie skirtingose grupėse panašūs, ir juos aptarkite � 3 būdai duomenų kodavimui � Aptarkite atsakymus, rodančius tuos pačius dėsningumus skirtingose grupėse � Kokybinė analizė arba kiekybinė � Kas įdomu / kas svarbu 29 R. Žukauskienė

Focus grupių privalumai: � Metodas patrauklus tiriamiesiems � Lankstus ir efektyvus � Rezultatai gaunami greitai � Vienu kartu daug informacijos � Nebrangus metodas, nereikalauja didelių lėšų � Gali būti naudojamas kaip papildomas metodas � Dalyvių kontroliavimas

Focus grupės privalumai Realaus gyvenimo aspektai socialinėje aplinkoje � Galima tiesiogiai užduoti klausimus � Galimybė pasidalinti mintimis, palyginti požiūrius � Stebima dalyvių sąveika, kiti aspektai, kurių tyrėjas negalėjo įspėti. � Mažiau struktūruotas nei interviu � Grupinė sąveika stimuliuoja prisiminimus � Surenkama ne tik verbalinė informacija � Statistikai suteikia ‘žmogiškąjį’ veidą �

Focus grupės trūkumai � Nenatūrali aplinka � Sunku surasti tinkama aplinką kurioje produktyviai vyktų diskusija � Sunku rasti patyrusį moderatorių � Sunku parinkti tinkamą grupę � Mažesnė kontrolė negu interviu metode � Pasisakymai pagrįsti savistata, daugiausiai verbalinė informacija

Focus grupių trūkumai: Laiko limitas, mažiau dėmesio atskiram dalyviui � Klausimų skaičius priklauso nuo grupės aplinkos � Prieštaringa nuomonė � Gali kilti sunkumų dėl duomenų analizės � Subjektyvumas analizuojant � Tinka tik visiems aktualioms, svarbioms problemoms � Etinių principų pažeidimas �

Focus grupių trūkumai: � Tyrėjo patirtis: moderatorius gali ‘sufleruoti’, įtakoti atsakymus � Techninės sąlygos � Dalyvio suinteresuotumas � Grupės konformiškumas, gruoės dinamika, grupės santykis su moderatoriumi

INTERVIU 35

Interviu � Interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas - gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją. �Pavyzdžiui, informaciją apie įvairius psichologinio proceso ypatumus, ypač naujus, mažai tyrinėtus, apie kurių struktūrą bei ryšius su kitais reiškiniais dar mažai žinoma. �Taigi interviu papildo stebėjimo, ir apklausos metodais gautus duomenis.

4 Interviu tipai �Struktūrizuotas �Nestruktūrizuotas �Neprimestinis �Kryptingas

Interviu � Privalumai: � interviu suteikia platesnes galimybes nuodugniau pažinti tiriamąjį asmenį, tuo tarpu anketinėje apklausoje tokios galimybės labai ribotos. � Trūkumai: � Dažnai maža imtis; � Informacijos, gautos interviu būdu, patikimumas. Ypač, jei klausimai “jautrūs”; � Priklauso nuo tyrėjo sugebėjimų išklausyti tiriamąjį bei tarpusavio pasitikėjimo. Tai gali kisti priklausomai nuo abiejų pusių; � Metodologiniu požiūriu, sunku korektiškai interviu aprašyti, nes visa informacija gaunama žodžiu – svarbios detalės, tačiau gali būti sunku užfiksuoti jas, o vėliau ir analizuoti;

VIENO ATVEJO TYRIMAI

vieno atvejo tyrimai � Vieno atvejo tyrimai - gilus kurio nors aspekto priklausančio dominančiam fenomenui, tyrimas. � Giliam atvejo tyrimui būdinga: �surenkama gana daug duomenų, išreikštų žodžiais, vaizdais, skaičiais. �tyrimas natūralioje aplinkoje - žmonės stebimi jiems įprastoje aplinkoje bendraujant jų kalba.

vieno atvejo tyrimai � Duomenų analizei būdinga kelių pakopų procedūros: �išskiriamos temos - pasikartojantys charakteringi bruožai, �šios grupuojamos į kategorijas, �iš kategorijų sudaromi modeliai, kurie aiškinami siekiant atsakyti į tyrimo klausimus. � Duomenų analizės rūšys: �interpretacinė (siekiama paaiškinti), �struktūrine (rasti pasikartojančius modelius), �refleksyvi (remiantis intuicija, vaizduote, įvertinti tiriamą. fenomeną).