PSICHOANALIZ NESMONINGI PROCESAI Klaidos Umirimai Sapnai PASMONS STRUKTRA

PSICHOANALIZĖ. NESĄMONINGI PROCESAI Klaidos. Užmiršimai. Sapnai.

PASĄMONĖS STRUKTŪRA ĮGYTOJI • EGO PASĄMONĖ ID ĮGIMTOJI PASĄMONĖ

PAGRINDINĖS PASĄMONĖS APRAIŠKOS Pasąmonės turinys yra labai aktyvus ir pilnas energijos, todėl jis negali nepasireikšti. Pagrindinės jos apraiškos: Ø Sapnai Ø Kalbos riktai Ø Užmiršimai Ø Pametimai Ø Humoras

PASĄMONĖS TIKSLAI Pagrindinis pasąmonės tikslas – pasitenkinimas! Kiti galimi pasąmonės tikslai: 1. Geismo slėpimas 2. Konflikto slopinimas arba išreiškimas 3. Vidinės pusiausvyros palaikymas (bet kokia kaina !) 4. Nemalonių jausmų ir prisiminimų talpinimas

PSICHOANALIZĖ SAPNŲ ANALIZĖ I 1900 – S. Freudas “Sapnų analizė” Sapnai – karališkasis kelias į pasąmonę. Sapno tikslas – neleistinų norų ir troškimų išsipildymas. Sapną sudaro “sapno turinys” – atvira sapno dalis, ir “sapno prasmė” – paslėptoji sapno dalis. Sapno mechanizmai (“sapno darbas”): Ø Kondensacija Ø Perstūmimas Ø Reprezentacija Ø Dramatizacija Ø Simbolizacija Ø Antrinė peržiūra

SAPNŲ ANALIZĖ II • KONDENSACIJA – sapno darbo etapas, kai iš sapno turinio išmetama dalis elementų, neretai paliekamo nesvarbūs elementai, panašūs bruožai sujungiami į vieną; regimasis sapnas tampa žymiai siauresnis už pasąmonėje glūdintį troškimą • PERSTŪMIMAS – tai vienas iš dviejų mechanizmų: – Kondensuota detalė pakeičiama kita, su slaptu sapno turiniu nesusijusia detale – Svarbus pasąmoninis elementas pavirsta nereikšmingu, o nesvarbus – sureikšminamas

SAPNŲ ANALIZĖ III • REPREZENTACIJA – kondensacijos ir perstūmimo paveikti elementai sujungiami į tam tikrą seką, be jokios mąstymui būdingos jungimo logikos (“jeigu”, “bet”, “nes” nenaudojami), kas ryškiai pakeičia turinį ir prasmę • DRAMATIZACIJA – reprezentuoti vaizdinai sujungiami į tam tikrą, naują veiksmą, stipriai besiskiriantį nuo originalaus nesąmoningo troškimo • SIMBOLIZACIJA – paslėptojo turinio mintys sapne virsta vaizdiniais, ir tie vaizdiniai turi simbolinę prasmę (S. Freudui – seksualinę, dabar – individualią).

SAPNŲ ANALIZĖ IV • ANTRINĖ PERŽIŪRA – procesas, kuris vyksta pasakojant sapną. Tai visuomet yra labai aktyvus psichologinis darbas, kurio metu įsijungia mūsų Super-Ego, atsiranda cenzūra, nesąmoningai išmetamos ar pakeičiamos tam tikros sapno detalės, ir t. t. Taip sapnai padeda išsaugoti miegą ir nepabusti, kai mus veikia sujaudinimas (arba išorinis, arba vidinis) – jie yra “miego sargai”.

SAPNO ANALIZĖ - NAMŲ DARBAS Sapno analizės kelias: 1. Suskaldyti sapną į atskiras sudedamąsias dalis 2. Pateikti laisvas asociacijas kiekvienai daliai 3. Papasakoti sau sapną iš naujo, įžvelgiant naujas detales ir formuluojant naujas mintis apie sapno turinį 4. Suvokti nesąmoningus troškimus ir impulsus, kurių realizacijos siekė sapnas 5. Įsisąmoninti savo gynybos mechanizmus, kurie slopino šios medžiagos įsisąmoninimą budrumo būsenoje

Rekomenduojama literatūra: 1. 2. 3. 4. 5. Froidas Z. Kasdienio gyvenimo psichopatologija // Vilnius. Strofa, 1992 Melanas D. Individualioji psichoterapija ir psichodinamikos mokslas // Vilnius, “Avicena”, 1994 Auchter T. , Strauss L. V. Psichoanalizės terminų žodynėlis // Vilnius, Vaga, 2003 Adler Alfred Žmogaus pažinimas // Vilnius, Vaga, 2003 Milašiūnas R. 100 klausimų ir atsakymų apie psichoanalizę // Vilnius, Tyto Alba, 2004 6. Andrikienė L. , Laurinaitis E. , Milašiūnas R. Psichoanalitinė psichoterapija // Vilnius, Vaistų žinios, 2004 7. Appignanesi R. , Zarate O. Susipažinkite: Freudas // Vilnius, Vaga, 2005 8. Psichoanalitiniai etiudai Autorių kol. // Vilnius, Tyto alba, 2009