Projektinis darbas Vaivorykt Projekt pareng Maeiki Gabijos gimnazijos

Projektinis darbas Vaivorykštė Projektą parengė: Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinė - Ieva Makarevičiūtė, 4 f kl. Mokytoja: Genovaitė Meinorienė.

Kas tai vaivorykštė? Vaivorykštės forma; Spalvos; Kaip susidaro vaivorykštė? Reiškinio paaiškinimas; Kokia yra jos reikšmė? Klausimai. Atsakymai. Turinys

Vaivorykštė - ko gero yra pats įspūdingiausias ir spalvingiausias optinis atmosferos reiškinys, nuo pat seniausių laikų buvęs įkvėpimo šaltiniu mokslininkams bei menininkams. Ji tikriausiai buvo vienas pirmųjų žmogaus pastebėtų gamtos fenomenų - vaivorykštės vaizdų aptinkama jau priešistorinių kultūrų meniniame ir mitologiniame palikime, kurio amžius siekia tūkstančius metų prieš mūsų erą.

Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys, kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius van dens lašelius, danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta.

Vaivorykštės forma – spalvotas lankas su raudona spalva išorinėje lanko pusėje ir violetine vidinėje lanko dalyje. Dvigubos vaivorykštės atveju matomas antras, ne toks ryškus lankas, kurio spalvų linijos išsidėsčiusios atvirkštine tvarka.

Vaivorykštę sudaro ištisinis spalvų spektras, tačiau paprastai matoma tokia spalvų seka: raudona, oražinė, geltona, žalia, žyd ra, mėlyna ir violetinė. Raudonai, o Gal Žaliai, Žydi Marių Vandenai.

Vaivorykštė realiai nėra tam tikroje dangaus vietoje. Ji yra optinis reiškinys ir jos matoma vieta priklauso nuo stebėtojo ir Saulės padėties. Visi vandens lašeliai vienodai laužia spindulius, tačiau tik dalis šių spindulių pasiekia stebėtojo akis. Šie spinduliai ir sudaro stebėtojui vaivorykštės vaizdą. Vaivorykštė visada yra priešingoje stebėtojui pusėje, nei Saulė.

Kaip susidaro vaivorykštė? Šviesa, sklindanti iš Saulės, vadinama balta. Tačiau ji sudaryta iš kelių spalvų mišinio. Jei pašviestum baltą šviesą per trikampį stiklo gabalą, ji suskiltų į spektro spalvas. Tą trikampį stiklo gabalą vadiname prizme. Kai šviesos spinduliai sklinda prizme, jie lūžta dėl refrakcijos. Kiekviena spalva lūžta truputį kitokiu kampu. Todėl spalvos išsiskleidžia kaip vėduoklė, ir tu kiekvieną iš jų gali aiškiai matyti. Sušvintančios per lietų Saulės šviesa sklinda per lietaus lašelius. Jie - tarsi mažutės prizmės ir suskaldo šviesą skirtingomis spalvomis. Tos spalvos danguje sudaro vaivorykštę. Raudona visada viršuje, o violetinė apačioje. Kad išvystum vaivorykštę, reikia stovėti nugara į Saulę

Reiškinio paaiškinimas Vaivorykštės susiformavimo schema 1) sferinis lašas, 2) vidaus atspindys, 3) pirminė vaivorykštė, 4) spindulių lūžis, 5) antrinė vaivorykštė, 6) apšviečiantys spinduliai, 7) pirminės vaivorykštės šviesos spindulių eiga, 8) antrinės vaivorykštės spindulių eiga, 9) stebėtojas, 10 -12) vaivorykštės formavimosi sritis.

Vaivorykštės susidarymo schema. Geltonas Saulės spindulys patenka į apvalų vandens lašelį, kuriame lūžta ir išsiskaido į spektrą.

XVII amžiuje šio reiškinio susidarymą beveik visiškai pilnai ir teisingai paaiškino Renė Dekartas. Manydamas, kad lietaus lašų dydis neturi įtakos stebimam spektrui, jis eksperimentavo su didele stikline, vandens pripildyta sfera. Dekartas įrodė, kad pirminis vaivorykštės lankas susidaro dėl vieno vidinio šviesos atspindžio vandens laše, o savo teoriją dar pagrindė olandų mokslininko Snelio atrastu šviesos lūžio dėsniu. Deja, filosofas negalėjo pateikti teisingo vaivorykštės spalvų susidarymo paaiškinimo. Prabėgus dar beveik 30 -čiai metų. Niutonas jis taip pat parodė, kad raudona šviesa lūžta mažesniu kampu, nei mėlyna. Tapo aišku, kad balta šviesa sudaryta iš skirtingos spalvos. Būtent šis fundamentinis atradimas padėjo Niutonui atskleisti vaivorykštės spalvų paslaptį. Kaip kažkas yra taikliai pastebėjęs, Dekartas "pakabino" vaivorykštę reikiamoje dangaus vietoje, o Niutonas ją "nuspalvino".

Spalvos dažniausiai būna pastelinės, tačiau retais atvejais itin ryškios.

Tai tiltas tarp tikrovės ir įsivaizduojamo pasaulio. Tas, kurs vejasi vaivorykštę, nieko nepasiekia. Bet, - kurioje pasaulio vietoji ji bepasirodytų, - žmonės lieka sužavėti jos grožiu ir magija. Ką ji reiškia? Ateik ir suprask, - be žodžių, be piešinių, - vien vidiniu jutimu. Yra dalykų, apie kuriuos žinome, kad jie yra ir kad jie svarbesni už daugelį "materialaus" (finansų) pasaulio reikalų. Jiems nereikia žodžių! Tad ką tai reiškia?

Klausimai ir užduotys

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kaip toli vaivorykštė? Kada buvo pastebėta pirmoji vaivorykštė? Kokia būna vaivorykštė žiemos metu? Kas yra mėnulio vaivorykštė? Kodėl sandoros ženklu tapo būtent vaivorykštė? Kokia vaivorykštė būna prieš liūtį? Kaip atsiranda bespalvė vaivorykštė? Klausimai

1. 2. 3. 4. Išsiaiškinę apie vaivorykštės pabaigą, galime pabandyti sugalvoti, kaip išmatuoti atstumą iki jos. Vandens lašeliai, sukeliantys vaivorykštę, pasiskirstę danguje keleto šimtų metrų atstumu. Tačiau toks atsakymas nėra labai įdomus. Gerokai įdomiau yra išbandyti kitą atstumo matavimo būdą. Buvo pastebėta rytinėje Jungtinių Amerikos valstijų dalyje, kurioje tuo metu siautė stiprios pavasarinės audros Žiemos metu, ypač kada dideli šalčiai, tai vaivorykštė dažniausiai būna blanki arba vadinamoji baltoji vaivorykštė. Ji būdingesnė rūko metui vasarą, kada neišsiskiria spalvos. Mėnulio vaivorykšte, galima stebėti ir naktį, ryškiai šviečiant mėnuliui, tačiau dėl žmogaus regėjimo savybių (sunkiau išskiriamos spalvos, kai šviesa neryški) ji dažniausiai atrodo balta. atsakymai

Atsakymai 5. Taigi, vaivorykštė pasirodė tik po Tvano, kai debesų sluoksnis suplonėjo. Taigi, Biblijos komentatorių nuomone, vaivorykštė yra ženklas to, kad debesys daugiau nesukels chaoso ir naikinimo – tad ji ir pasirinkta Sandoros su Dievu simboliu. 6. Jei vaivorykštė pasirodo rytą arba prieš lietų, reikia laukti smarkaus lietaus, škvalo, dažnai ir perkūnijos. 7. Tai platus ir balkšvas lankas, jis susidaro šviesai žaidžiant su mikroskopiniais rūko vandens lašeliais.

Ačiū už dėmesį!