PROJEKTAS TEMA Mokslas buityje Projekto vadov Tatjana Radzeviien

PROJEKTAS TEMA: Mokslas buityje Projekto vadovė -Tatjana Radzevičienė Projekto dalyviai: Akvilė Klimavičiūtė ir Vaida Bernatonytė (9 klasė) Šeštokai 2006 m.

Turinys Pratarmė. . . . 3 Projekto darbo aprašymas. . . . 4 Mokinių darbas “Vonios kambaryje”. . 13 Projekto akimirkos. . . . . 15 Šeštokai 2006 m.

Pratarmė Vaikas nuo pat gimimo pradeda tyrinėti ir pažinti jį supantį pasaulį. Iš pradžių tyrinėja čiupinėdamas, ragaudamas, stebėdamas, po to užduoda klausimus ir bando į juos atsakyti. Jis suvokia pasaulį kaip nedalomą visumą. Atėjus į mokyklą šį jo suvokimą pradeda „laužyti“ dalykinė mokymo sistema. Jam aiškinami tie patys reiškiniai, kuriuos jis jau pažino, bet skirtinguose dalykuose dažniausiai tai daroma skirtingais žodžiais ir mokiniui pradeda atrodyti, kad, pvz. , atomas fizikoje reiškia vieną, o chemijos ir biologijos pamokoje – visai ką kitą. Šiuolaikinis gamtaokslinis ugdymas vis intensyviau stengiasi sugrįžti prie integruoto mokymo, kuris padeda suvokti, kad gamta labai įvairi, bet tuo pačiu vientisa ir harmoninga. Šeštokai 2006 m.

Projekto istorija: Projekto idėja gimė interneto tinklapyje www. seed. slb. com perskaičius interaktyvų pasakojimą apie reiškinius, kuriuos vaikas gali pamatyti savo namuose vonios kambaryje. Apie gamtinius reiškinius ten papasakota labai aiškia ir paprasta kalba, naudojant judančius paveiksliukus. Vėliau kilo idėja remiantis šia tekstine medžiaga sukurti pristatymą naudojant Power Point programą, išleisti knygutę ir sukurti vonios kambario modelį, kad visus smalsius vaikus būtų galima supažindinti su procesais, vykstančiais šalia jų kiekvieną dieną. Šeštokai 2006 m.

Projekto temos: ►Išversto teksto iliustravimas naudojant kompiuterinę Power Point programą. ►Knygutės maketavimas ir spausdinimas. ►Vaizdinės medžiagos – vonios kambario sukūrimas. ►Pasiruošimas projekto pristatymui. Šeštokai 2006 m.

Projekto tikslai ir uždaviniai: Padėti moksleiviams: suprasti nesudėtingus gamtos mokslų reiškinius, pritaikant įvairių mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus; naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, surinktą informaciją apibendrinti, ja pasinaudoti, perteikti kitiems; domėtis gamtos mokslų naujovėmis; skatinti mokinių kūrybiškumą ir norą pasidalinti su kitais savo atradimo džiaugsmu. Šeštokai 2006 m.

Darbai: • Bendras pasitarimas dėl projekto kūrimo. • Temų sąrašo paskelbimas (duodant laiko pamąstyti). • Temos pasirinkimas, pasiskirstymas grupėmis ir darbais. Konsultacijos. • Darbų aptarimas grupėse. • Atskirų projekto skyrių pristatymas. • Individualios konsultacijos atskiroms grupėms. • Visų grupių darbų apibendrinimas. • Projekto pristatymas mokyklos bendruomenei. Šeštokai 2006 m.

Naudoti metodai: • • • Paskaita apie projekto darbo metodiką. Praktiniai užsiėmimai. Darbas grupėmis pagal temas. Individualus darbas. Diskusijos. Projekto vertinimas: • Kiekvienas mokinys pristato savo darbą; • Recenzentai pasako savo pastabas, pateikia klausimus; • Diskusijos; • Projekto įvertinimas. Šeštokai 2006 m.

Laukiami rezultatai: • Sustiprės mokinių požiūris į gamtą kaip vientisą juos supantį pasaulį. • Padidės mokinių iniciatyvumas, veiklumas, kūrybiškumas. • Mokiniai gebės sieti įgytas gamtos mokslų žinias su turima gyvenimo patirtimi ir taikyti sprendžiant savo problemas. Šeštokai 2006 m.

Projekto laiko planavimas: Nr. Mėnuo 1. 2. 3. Vasaris Kovas Balandis Gegužė 4. Birželis Kas būs daroma? Susipažinimas su internetinio puslapio medžiaga. Iliustracijų kūrimas Power Point programa. Knygutės maketavimas ir išleidimas. Vaizdinių priemonių – vonios kambario ir stendo kūrimas. Projekto pristatymas. Šeštokai 2006 m.

Šeštokai 2006 m.

TURINYS 1. Kodėl vonios putose yra burbulų? 2. Kodėl vonios veidrodis aprasoja? 3. Kodėl karštas vanduo vonioje greitai atšąla? 4. Kodėl muilas plauna? 5. Kodėl raukšlėjasi pirštų oda? 6. Kodėl susidaro vandens sūkurys? 7. Kodėl plaukų džiovintuvas džiovina? 8. Papildomas skyrius - „Plaukiantis ančiukas“. Šeštokai 2006 m.

Ar būtų malonu maudytis vonioje be vonios putų? Tikriausiai ne! Putos labai skaniai kvepia ir juokingai šnypščia, sprogstant burbuliukams. Bet kodėl tie burbuliukai susidaro? Pirmiausiai todėl, kad putos – muilo ir vandens darinys. Putojantį skystį į vonią įpilame kartu su vandens srove. Kai vonia prisipildo karšto vandens, oras tarp čiaupo ir vonios paviršiaus atsiranda putojančio skysčio viduje. Šeštokai 2006 m.

Aš, kaip sviestas, nekenčiu vandens! Aš, kaip cukrus, myliu vandenį! Įdomu, kas yra muilas? Muilas – didelė molekulė, sudaryta iš dviejų dalių. Viena iš jų myli vandenį (hidrofobine), o kita – ne (hidrofilinė). Šeštokai 2006 m.

Vandens molekulės susimaišo su muilo molekulėmis. Šios susirenka paviršiuje taip, kad ta jų dalis, kuri bijo vandens, išvengtų kontakto su juo. Kai vandens paviršius visiškai pasidengia muilo molekulėmis, jos ieško kitų būdų, kad išvengtų kontakto su vandeniu. Šeštokai 2006 m.

Tam padeda oro burbulai, kurie susidaro po čiaupu, veikiant vandens srovės, tekančios iš čiaupo, jėgų. Jie tuoj pat apsupami muilo molekulių ir, būdami lengvesni už vandenį, veržiasi į paviršių. Šeštokai 2006 m.

Apsuptas muilo molekulių, oro burbulas atsitrenkia į vandens paviršių, jau užpildytą kitų muilo molekulių. Taip susidaro putos burbulai, pripildyti oro, apsupti vandens sluoksnio, esančio tarp muilo molekulių. Šeštokai 2006 m.

Ai, per daug putų ! Ai ! Tai įdomu, bet putų burbulai nemoka skraidyti. Burbulo svoris, kartu su oru, vandeniu ir muilu, didesnis nei ančiuko. Apie kūnų plaukimą daugiau sužinosime skyriuje „Plaukiantis ančiukas“ Šeštokai 2006 m.

Rūkas – tai vanduo. Kokiu būdu vanduo pasklinda po kambarį? Atsakymas paprastas. Į vonią pripilamas didelis kiekis karšto vandens, kuris garuoja. Kai oras prisotinamas garų, vandeniui tenka kondensuotis pereiti iš dujų būsenos į skystį. Vandens kondensacijai reikalingas šaltis ir dulkės. Šeštokai 2006 m.

Bet koks vonios kambario paviršius būna dulkėtas ir molekuliniame lygmenyje vanduo sudaro nedidelius vandens lašelius. Jeigu atidžiai įsižiūrėsime, pamatysime, kad aprasoja ne tik veidrodis, bet ir sienos, baldai. Ant veidrodžio tai matyti lengviau, nes rasa visiškai pakeičia veidrodžio savybę atspindėti šviesą. Šeštokai 2006 m.

Sausoje aplinkoje paviršius atspindi šviesą tokiu pat kampu, kokiu ji krinta. Šeštokai 2006 m.

Kai šviesa krinta į vandens lašelį ir atsispindi įvairiomis kryptimis, todėl optinės veidrodžio savybės visiškai pasikeičia, ir mes matome, kad jo paviršius aprasojęs. Šeštokai 2006 m.

Mėgaujamės vonia jau daugiau nei 20 minučių. Kambaryje lengvas rūkas, vanduo maloniai kvepia, iš putų nusipiešėme simpatiškus ūsus. . . Kas gali būti maloniau? Bet ateina momentas, kurio bijojome iš pat pradžių. Taip, tai neišvengiamas dalykas vanduo vonioje atšalo! Šeštokai 2006 m.

Vanduo labai šaltas! Dabar labai karštas ! Vėl labai šaltas ! O dabar jau gilu ! Tai priklauso nuo šilumos, kuri juda aplink mus. Vanduo karštas, o vonia ir oras – ne. Gamta nuolat siekia pusiausvyros, todėl visa sistema tam tikru momentu pasieks vienodą temperatūrą. Vanduo – šilumos šaltinis. Oras ir vonia – jos vartotojai. Bet šilumą jie suvartoja skirtingais būdais. Vonia kontaktuoja su vandeniu. Panašiai kaip mes šildotės prie krosnies, šaltą žiemos dieną grįžę iš mokyklos. Vanduo, kaip krosnis jus, sušildo vonią. Šis procesas vadinamas šilumos laidumu, o šilumos perdavimo būdas – kontaktiniu būdu. Šeštokai 2006 m.

Oras tiesiai virš vandens paviršiaus taip pat sušyla. Karštas oras lengvesnis už šaltą. Arachimedo dėka žinome, kad karštas oras kils į viršų, o esantis šalia šaltas oras užims jo vietą. Šis vėl sušils ir t. t. Toks procesas vadinamas konvencija – šilumos perdavimu fluido pagalba (fluidas – tekanti aplinka (skystis arba dujos)). Kai visas oras bus vienodos temperatūros, judėjimas sustos. Konvencijos pavyzdžiai: oro kondicionavimas – automatinis reikiamo oro parametrų palaikymas; Golfo srovė – saulės įšildytas vanduo plaukia nuo Meksikos įlankos, perkerta Atlanto vandenyną ir skalauja Vakarų Europos krantus, todėl ten žiemą oras šiltesnis. Šeštokai 2006 m.

Šilumos laidumo pavyzdžiai: ledo kubeliai, atšaldantys gėrimą; karštas patiekalas, deginantis burną; lūpos, limpančios prie skardinės, kai geriame žiemą lauke, metaliniai daiktai, atrodantys šaltesni nei kiti daiktai. Šeštokai 2006 m.

Gana! Laikas baigti žaidimus, pradėkime praustis. Muilas nuplauna purvą. Tai naujiena? ! Ne. Apie tai žino visi. Bet įdomu, kodėl ir kaip muilas plauna? Pabandysime išsiaiškinti. Kaip jau žinome iš skyriaus apie muilo burbulus, muilas ir hidrofobinė, ir hidrofilinė medžiaga. Atsargiai susimaišiusios su vandeniu, muilo molekulės iš pradžių susirenka paviršiuje taip, kad jų hidrofobinės dalys galėtų išvengti kontakto su vandeniu. Šeštokai 2006 m.

Panašiai kaip čia: kai tik paviršius visiškai užpildomas muilo molekulių, likusioms reikia ieškoti kitų būdų, kaip apsisaugoti nuo kontakto su vandeniu. Pažiūrėkime, ką jos daro: 1. Molekulės susirenka į grupes, kuriose hidrofobinės dalys yra saugojamos hidrofilinių. Šeštokai 2006 m.

Kitas būdas – susirasti draugišką purvo dėmę, prie kurios būtų galima prisitvirtinti. Purvo dėmės irgi nemėgsta vandens. Tai plovimo pradžia Muilo molekulės apsupa purvą. Štai kas atsitinka, kai pradedame praustis. Šeštokai 2006 m.

Po to, kai purvo dėmės atskiriamos nuo odos (arba drabužio), vanduo laisvai patenka tarp jų. Paskutinis žingsnis - nuplauti. Trumpai plovimo procesas atrodo taip: • Išmuiluoti. • Pamerkti vandenyje. • Nuplauti. Atrodo labai paprasta, ar ne? O iš kur vonios paviršiuje atsirado šios dėmės, nors vandenį ir nuleidome? Tai mūsų kūno purvas, kurį nuplovė vanduo. Šeštokai 2006 m.

Laikas lipti iš vonios - maudymosi procedūra pasibaigė. Ir būtent dabar pastebime, kad pirštai atrodo neįprastai - jų oda susiraukšlėjo. Kas atsitiko? ! Gamtos stebuklas, vadinamas oda, – labai sudėtinga konstrukcija. Ji turi daug paskirčių. Per ją vyksta kontaktas tarp kūno ir aplinkos, todėl ji turi vykdyti: • Cheminę ir bakteriologinę apsaugą. • Reguliuoti temperatūrą. • Sugerti smūgius ir vibracijas. • Apsaugoti nuo saulės. • Jausti (tai labai svarbu). Šeštokai 2006 m.

Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio, dermos ir hipodermos. Šeštokai 2006 m.

Grįžkime prie susiraukšlėjusių mūsų pirštelių. Jeigu maudymosi trukmė ilgesnė nei 30 minučių, epidermis sugeria didelį vandens kiekį. Bet derma, kuri yra giliau, tiek daug vandens nesugeria. Epidermis išbrinksta. Jeigu tūrio padidėjimas būtų vienodas, t. y. paplitęs visur, pirštas taptų storesnis. Bet oda nevientisa. Po 30 min Šeštokai 2006 m.

Ji ištempta piršto ilgio kryptimi. Todėl epidermis išbrinksta būtent šia kryptimi. Atkreipkite dėmesį, kad kojų pirštų oda taip pat susiraukšlėja. Šeštokai 2006 m.

Viskas. Maudymasi laikas baigėsi, reikia lipti iš vonios. Kūnas jau švarus, bet išlipti pakankamai sunku, nes raumenys atsipalaidavo. Vis dėlto tikslas pasiektas: išsimaudėme ir vonioje daugiau nėra ką veikti. Dabar nusišluos-tykime šiltu rankšluosčiu ir išleiskime vandenį iš vonios. Bet kodėl jis taip įdomiai (kaip sūkurys) išbėga per nuleidimo angą. Įdomu, kodėl? Atrodo labai gražu ir paslaptinga! Šeštokai 2006 m.

Šis reiškinys paaiškinamas Koriolio efektu, kuris priverčia: Oro mases suktis spirale prieš laikrodžio rodyklę Šiaurės pusrutulyje ir pagal laikrodžio rodyklę Pietų pusrutulyje. Todėl debesų sūkuriai, fotografuojami iš kosmoso, turi spiralės formą, kaip ir sausumos audros – tornado. Judančioms vandens molekulėms suteikia pagreitį, nukreiptą dešiniojo kranto link, todėl vanduo užlieja būtent jį. Štai kodėl Šiaurės pusrutulio upių dešinieji krantai yra paplauti labiau negu kairieji. Nevienodai nusidėvi dviejų juostų geležinkelio bėgiai, jeigu traukiniai jais važiuoja tik viena kryptimi. Šeštokai 2006 m.

Mes jau švarūs. Bet nuo senų laikų žinoma: jei nenusišluostysime, susirgsime. Įdomu, kaip veikia džiovintuvas? Džiovintuvas – elektros prietaisas su kaitinimo elementu, kuris kaitina orą ir džiovina plaukus. Jis veikia taip: variklis įtraukia orą, o šis, sušildytas elektros varžos (panašiai kaip elektriniuose pečiuose), išstumia srovę ten, kur ją nukreipiame. Šeštokai 2006 m.

Karštas oras kontaktuoja su plaukuose esančiu vandeniu ir įkaitina jį iki garų. Žinoma, kad plaukai išdžiūtų, nebūtina naudotis džiovintuvu. Jie gali išdžiūti savaime, bet prireiks daugiau laiko. Karštą orą naudoti geriau nei šaltą, nes karštas oras sugeria daugiau garų. Kryptinga oro srovė į plaukus padidina konvenciją. Konvencija - klausimo esmė. Vanduo, esantis plaukuose, nenupučiamas nuo jų, o išgarinamas. Taip pat džiovintuvas sušildo ir mus, palengvina „sugrįžimą“ į šaltą, atšiaurų pasaulį už vonios sienų. Šeštokai 2006 m.

„Medis plaukia, akmuo – ne. Žmonės plaukia, mašinos – ne. “ Kodėl vieni kūnai plaukia vandens paviršiuje, kiti skęsta? Atsakymą į šį klausimą rado senovės mokslininkas, genialusis graikas Archimedas. Pagal legendą, dėsnį apie kūnų plaukimą jis atrado panėręs į vonią. Tada iššoko iš jos ir išbėgo į lauką šaukdamas: „Eureka“ („Radau“). Šeštokai 2006 m.

Archimedas atrado, kad skystyje panardintą kūną veikianti jėga lygi kūno išstumto skysčio svoriui. Ši jėga ir vadi-nama Archimedo jėga. Kūną skystyje veikia dvi jėgos: žemyn nukreipta sunkio jėga ir aukštyn nukreipta Archimedo jėga. Šių jėgų veikiamas kūnas juda didesniosios jėgos kryptimi. Tuo atveju, kai dvi kūną skystyje veikiančios jėgos lygios, kūnas pasineria į skystį ir gali laikytis bet kuriame gylyje. Šeštokai 2006 m.

Dabar įsivaizduoki-me: ančiukas, pagamintas iš medžio, svers 225 g , iš vandens - 450 g, iš plieno - 3600 g. Ančiuką panardiname į vonią. Skystis, kuris jį išstums, svers 450 g ( svoris lygus vandeninio ančiuko svoriui). Išstumiamoji Archimedo jėga bus lygi 450 g. Medinį ančiuką veiks dvi jėgos: traukianti žemyn sunkio jėga (225 g) ir iš-stumianti aukštyn Archimedo jėga (450 g). Todėl ančiukas plauks vandens paviršiuje. Tuščiaviduris guminis ančiukas, sudarytas daugiausia iš oro, yra lengvesnis už vandenį ir taip pat plauks. Ančiukas, pagamintas iš plieno, skęs, nes jo sunkio jėga didesnė už Archimedo jėgą Šeštokai 2006 m.

Projekto akimirkos Šeštokai 2006 m.