Projektas Bendrojo ugdymo mokytoj bendrj ir dalykini kompetencij
Projektas „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ Projekto kodas 09. 4. 2 -ESFA-V-715 -02 -0001. Ugdymo turinio aktualijos Viešoji konsultacija – istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir dorinio ugdymo savivaldybių metodinių būrelių ir mokyklų metodinių grupių pirmininkams 2018 m. spalio 10 d. T. Ševčenkos g. 31, Vilnius
Trumpai apie „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ projektą Tikslas Sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams tobulinti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, būtinas ugdymo turiniui formuoti, įgyvendinti ir efektyvinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Projekto uždaviniai: • tobulinti mokytojų dalykines kompetencijas, atsižvelgiant į ugdymo turinio kaitos procesą; • tobulinti mokytojų bendrąsias kompetencijas, atsižvelgiant į modernios visuomenės iššūkius; • tobulinti mokytojų gebėjimus, orientuotus į ugdymo proceso tobulinimą bei praktinės patirties reflektavimą. • Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai. • Projekto trukmė 2016 m. gruodžio 2 d. – 2020 m. gegužės 20 d. (42 mėnesiai)
Projekto logika Mokytojų dalykinių kompetencijų tobulinimas (1 uždavinys) Mokytojų bendrųjų kompetencijų tobulinimas (2 uždavinys) Mokytojų gebėjimai, orientuoti į ugdymo proceso tobulinimą (3 uždavinys) Planuojamos veiklos Bendrojo ugdymo mokytojų dalykinių kompetencijų tobulinimo poreikio ir turinio analizė Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų kompetencijų tobulinimo poreikio ir turinio analizė Dalykinių kompetencijų tobulinimas: • Kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų; • Tiksliųjų mokslų ir informacinių technologijų mokytojų • Gamtos mokslų ir kūno kultūros mokytojų; • Socialinių mokslų ir dorinio ugdymo mokytojų; • Meninio ugdymo ir technologijų mokytojų; • Pradinio ugdymo mokytojų 6 modulinių kvalifikacijos tobulinimo programų sukūrimas: • Komunikacinės ir informacijos valdymo; • Bendravimo ir bendradarbiavimo; Tiriamosios veiklos; • Reflektavimo ir mokymosi mokytis; • Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo; • Bendrakultūrinė ir pilietinės visuomenės kūrimo kompetencijos tobulinimas 3 Mokytojų praktinės veiklos reflektavimas trumpųjų stažuočių vykdymas Inovatyvių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymas Aktualių temų įgyvendinimas, orientuojantis į mokinių poreikių įvairovę Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo inovacijų diegimas
I uždavinys. Tobulinti mokytojų dalykines kompetencijas, atsižvelgiant į ugdymo turinio kaitos procesą • atlikta dalykinių kompetencijų tobulinimo poreikio ir turinio analizė; • sukurtos modulinės kvalifikacijos tobulinimo programos (6 dalykų sričių, kiekvienam dalykui KT programa, 48 akad. val. ); • organizuotos trumposios dalykinės stažuotės kitose gerosios praktikos ES šalyse (po 2 kiekvienai dalykų sričiai, kiekvienoje stažuotėje po 10 mokytojų); • parengta atviros prieigos elektroninė priemonė mokytojams kiekvienai dalykų sričiai; • organizuotos savirefleksijos dienos projekto dalyviams (po mokymų, po stažuotės), padėsiančios pasiruošti skaidai ir bedradarbiavimui; • organizuotos viešosios konsultacijos su suinteresuotomis grupėmis dėl aktualių pedagogų karjeros temų; • užsienio ugdymo ekspertų pristatymai Lietuvoje (kiekvienai sričiai 2 ekspertai), orientuoti į dalykinių kompetencijų tobulinimo aspektus; • 1 apibendrinamoji konferencija Trukmė 41 mėn. , dalyvių 1200 4
Sprendžiami probleminiai klausimai • Dalykinė kompetencija: Kas ją sudaro? • Dalyko turinio planavimas ir tobulinimas. Kaip dalykų mokytojas planuoja dalyko turinį? Kaip dalyko mokytojas įsivaizduoja idealią dalyko pamoką? • Ugdymo(si) aplinkų kūrimas. Kaip mokytojas kuria ir kokiais būdais norėtų praturtinti mokymosi aplinkas, su kokiomis problemomis susiduria? • Informacinių technologijų naudojimas. Kaip mokytojas taiko IKT pamokose? Kaip IKT taikymas keičia ugdymo procesą, mokinių pasiekimus? • Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas. Kaip dalykų mokytojas vertina individualią mokinių pažangą ir pasiekimus? • Įtraukusis ugdymas. Kaip dalykų mokytojas integruoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus į mokomojo dalyko pamokas? Su kokiais sunkumais susiduria? • Tiriamoji veikla. Kokiu tikslu atliekami tiriamieji darbai dalykų pamokose? Kokiomis priemonėmis, kompiuterinėmis laboratorijomis, jutikliais, duomenų kaupikliais) naudojasi? 5
Ugdymo turinio atnaujinimas
Senoji ir naujoji karta XXI amžiuje: kintantis ugdymo peizažas
Bendrojo ugdymo programų kaita nepriklausomoje Lietuvoje Pagal: Švietimo problemos analizė, 2017, rugpjūtis
Ugdymo turinys (toliau UT) Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant Ugdymo turinį sudaro tai: ◊ ko mokoma ir mokomasi? ◊ kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai? ◊ kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos? Formalus UT – siaurąja prasme Plačiąja prasme Paslėptas UT
UT sampratos diskurso kūrėjai ir įgyvendintojai Pokytis Mokslinis – universitetai (paradigmų kaita ir tyrimai) Politinis (LR Seimas, LR vyriausybė, ŠMM ir jos pavaldžios institucijos (pvz. , UPC, NES; tarptautinės institucijos; nevyriausybinės organizacijos) Leidyklos Mokyklos (pavaduotojai ugdymui, mokytojai, tėvai) Pagal: Š. Na grockaitę Savivaldybė Mokykla Mokytojas
Naujas pedagoginis požiūris • Mokymasis bendradarbiaujant – tarp mokinių ir su mokytojais • Gilus mokymasis – mokymosi proceso pertvarka link „žinojimo kūrimo“ ir tikslingo panaudojimo • Individualios mokinio pažangos siekimas • Skaitmeniniai įrankiai – įgalina ir pagreitina gilaus mokymosi procesą Pagal: Michael Fullan, Maria Langworthy A Rich Seam. How New Pedagogies Find Deep Learning, 2014
2013 -2017 m. patvirtinti svarbūs strateginiai dokumentai Valstybinė švietimo 2013 -2022 metų strategija (2013) Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės (2017) Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas (2016) Geros mokyklos koncepcija (2016) Mokyklų, įgyvendinančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika (2016)
Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 metų (Jungtinių tautų valstybių vadovų susitikimas, Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030, 2015, rugsėjo 25 d. ) • Kovoti su skurdu, kelti gyvenimo lygį ir žmonių gerovę • Apsaugoti gamtą • Plėtoti infrastruktūrą, didinti prieinamumą prie išteklių Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ 17
Geros mokyklos koncepcija – mokyklos raidos orientyras, brėžiantis, kokie mokyklos bruožai laikomi vertingais šalyje Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo nuostatos formuoja bendrojo ugdymo kaitos kryptis. Tai taip pat susitarimai ir principai, kaip kuriamas, atnaujinamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys
Ką pataria tarptautiniai ekspertai (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija )? • Ankstinti privalomo mokymosi pradžią • Ilginti mokymosi laiką • Didinti mokymosi pagalbą nepalankiose socialinėse ekonominėse sąlygose gyvenantiems vaikams • Daugiau dėmesio skirti pasiekimų atotrūkio tarp berniukų ir mergaičių mažinimui • Naudoti vertinimo duomenis ugdymo kokybei gerinti • Vertinti kompetencijas • Sukurti ir visose mokyklose diegti validžią ir patikimą mokinių pasiekimų vertinimo sistemą
Ugdymo rezultatai Ugdymo rezultatas – nuolat besimokantis, sąmoningai ir atsakingai veikiantis jaunas žmogus, kuriantis asmeninę ir visuomeninę gerovę tiek savarankiškai, tiek kartu su kitais • Apraše numatyti mokinių ugdymo(si) rezultatai – nuosekli branda įgyjant XXI a. reikalingas kompetencijas • Geros mokyklos koncepcijoje rezultatai traktuojami ne vien kaip formalūs akademiniai (egzaminų, testų) pasiekimai. Išskiriamos kelios rezultatų rūšys: asmenybės branda, pasiekimai ir pažanga
Bendrųjų kompetencijų palyginimas Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos
Atnaujintas ES kompetencijų sąrašas (2018) Atnaujintame Europos Komisijos kompetencijų modelyje įvardijamos kiekvieno asmens asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, įsidarbinimui, socialinei įtraukčiai, darnaus gyvenimo būdui, sėkmingam gyvenimui taikiose visuomenėse, gebėjimui gyventi rūpinantis sveikata ir aktyviam pilietiškumui reikalingos kompetencijos: • raštingumo kompetencija • daugiakalbystės kompetencija • matematinė ir gamtos mokslų kompetencijos • technologijų ir inžinerijos kompetencija • skaitmeninė kompetencija • asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija • pilietiškumo kompetencija • verslumo kompetencija • kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijos Europos komisijos kompetencijų modelis
UNESCO ateities kompetencijų ir ateities ugdymo turinio vizija UNESCO siūlomas kompetencijų modelis išskiria 7 makro kompetencijas, kurių kiekvieną sudaro nebaigtinis skaičius smulkesnių (mikro) kompetencijų: • mokymasis visą gyvenimą (žingeidumas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir kt. ); • saviveika (iniciatyva, motyvacija, atkaklumas, valia, atsakomybė ir kt. ); • įvairių įrankių ir išteklių sąmoningas naudojimas (veiksmingas išteklių panaudojimas, atsakingas vartojimas ir kt. ); • sąveika su kitais ( darbas komandoje, bendradarbiavimas, tarimasis ir kt. ); • veikimas ir sąveika pasaulyje (veikti lokaliai ir globaliai, derinti teises ir privilegijas, derinti laisvę ir pareigas ir kt. ); • tarpdalykinės kompetencijos (STEM, socialiniai, humanitariniai mokslai ir kt. ); • raštingumo gebėjimai (kalbiniai, matematiniai, skaitmeniniai ir kt. ). Pagal: Ugdymo turinio atnaujinimo gairės, 2018
Lietuvos kompetencijų modelis (projektas) Asmeninės savybės Raštingumo gebėjimai Kompetencijos Savivoka Savitvarda Socialinis ir kultūrinis sąmoningumas Tarpusavio santykiai Kalbinis raštingumas Matematinis raštingumas STEAM/ ekologinis raštingumas Kritinis mąstymas Kūrybiškumas Bendradarbiavimas Skaitmeninis raštingumas Sveikatos raštingumas Medijų ir informacijos raštingumas Globalios kompetencijos Finansinis ir teisinis raštingumas Kultūrinis ir pilietinis raštingumas Pagal: Ugdymo turinio atnaujinimo gairės, 2018
Bendrojo ugdymo programų turinio sritys Pradinio ugdymo programa Pagrindinio ugdymo programa Vidurinio ugdymo programa Dorinis ugdymas Kalbinis ugdymas Matematinis ugdymas (matematika) Matematinis ugdymas (matematika, informacinės technologijos) Matematinis ugdymas (matematika, informatika / informacinės technologijos) Gamtamokslinis ir socialinis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas Meninis ir technologinis ugdymas Kūno kultūros ir sveikatos ugdymas Technologinis ugdymas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, 2015 25
Integracija Integruojamos programos: 1. 2. 3. 4. 5. Mokymosi mokytis Komunikavimo Darnaus vystymosi Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių Kultūrinio sąmoningumo Prevencinės programos AKTUALUS TURINYS: • • Etninė kultūras MIR STEAM Nacionalinis saugumas Globalus švietimas Finansinis raštingumas ? ? ? Vertinimas BENDROSIOS PROGRAMOS 1. Dorinis ugdymas (etika arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikyba ir kt. ); 2. Kalbinis ugdymas (lietuvių kalba ir literatūra, gimtosios kalbos, užsienio kalbos); 3. Matematinis ugdymas (matematika, informacinės technologijos); 4. gamtamokslinis ugdymas (gamta ir žmogus, biologija, fizika, chemija, integruoti gamtos mokslai ir kt. ) 5. socialinis ugdymas (istorija, geografija, ekonomika ir verslumas, pilietinis ugdymas ir kt. ); 6. meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras, šokis, šiuolaikiniai menai ir kt. ); 7. technologinis ugdymas (mityba, tekstilė, konstrukcinės medžiagos, elektronika, gaminių dizainas ir technologijos ir kt. ); 8. kūno kultūros ir sveikatos ugdymas (kūno kultūra, žmogaus sauga). Bendrojo ugdymo programose numatyti mokinių ugdymo(si) rezultatai nusako mokinių kompetencijas gyventi, mokytis ir veikti asmeniniame, kultūriniame, pilietiniame, socialiniame ir (ar) profesiniame kontekste. Dalykų ryšiai ir integracija: • • • Dalykinis integravimas Paralelinis integravimas. Daugiadalykinis integravimas. Tarpdalykinis integravimas. Integruotoji diena Visiškas integravimas. Integruotojo ugdymo modeliai ir jų taikymas mokykloje • • Jungimo integruojant modelis Koreliacijos modelis Temos integracija į modulį Projektinis modelis
Įvairių šalių ugdymo programų trukmė Valstybė Pradinio ugdymo trukmė Pagrindinio ugdymo trukmė Vidurinio ugdymo trukmė LIETUVA 4 6 2 ESTIJA 6 3 3 LATVIJA 6 3 3 LENKIJA 6 3 3 SUOMIJA 6 3 3 ŠVEDIJA 6 3 3 VOKIETIJA 4 4 4 (Pagal: Eurydice 2016)
Siūloma ugdymo programų trukmė (5+4+3) Ugdymo programa Trukmė Ikimokyklinio Mokinių amžius 0 5 m. Priešmokyklinio 1 5 6 m. Pradinio 5 6 m. Pagrindinio 4 12 m. Vidurinio 3 15 18 m.
Kokie svarbiausi ugdymo turinio atnaujinimo taikiniai? Mokymosi patirtys kuriamos įvairiose ugdymo(-si) aplinkose (be sienų) Ugdymo turinys suderintas tarp koncentrų, sričių ir dalykų, įtraukiant integruojamąsias ir prevencines programas Ugdymas grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimu, darnia veikla ir tvarumu Ugdymo turinio atnaujinimo taikiniai Individuali pažanga skatinama vadovaujantis kriterijais ir savalaikiu grįžtamuoju ryšiu Bendrosios ir dalykinės kompetencijos ugdomos ir vertinamos kaip integrali visuma Neformaliojo ugdymo bei savaiminio ugdymosi pasiekimai pripažįstami formaliajame ugdyme
Ugdymo turinio atnaujinimo planas Pasirengimas 2018 2021 m. UT organizavimo ir išteklių peržiūra 2017 2022 m. Mokytojų kompetencijų tobulinimas 1) Esamų bendrųjų programų analizė 1) Ugdymo organizavimo modelių kūrimas 1) Mokytojų kompetencijų poreikio tyrimas 2) Mokslo naujovių ir švietimo iššūkių analizė 2) Identifikuoti skaitmeninių mokymo išteklių poreikiai 3) Bendrųjų programų atnaujinimo gairės ir sandara 3) Įvairių išteklių kūrimas 2) Mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas 4) Viešosios konsultacijos 4) Elektroninių užduočių bankas 5) Bendrųjų programų rengimo grupių sudarymas 5) Viešosios konsultacijos dėl ugdymo organizavimo 2018 2019 m. Bendrųjų programų peržiūra 2018 2020 m. Vertinimo peržiūra 1) Bendrųjų programų kūrimas 1) Kaupiamasis vertinimas 2) Bendrųjų programų išbandymas 2) Bendrųjų kompetencijų vertinimo modelio sukūrimas ir išbandymas 3) Bendrųjų programų tobulinimas 4) Bendrųjų programų skaitmenizavimas (BP online) 3) Elektroninės mokinių testavimo sistemos sukūrimas 4) Individualios mokinio pažangos vertinimo metodikos parengimas 3) Virtualių mokytojų bendruomenių stiprinimas 4) Mokyklų vadovų vadybinių kompetencijų tobulinimas 2019 2022 m. Atnaujinto ugdymo turinio diegimas mokyklose 1) Mokyklos lygmens ugdymo turinio kūrimas 2) Savivaldybės administracijų įgalinimas (vietinis) ugdymo turinio kūrimui 3) UT diegimo kokybės stebėsena MOKYKLA 2030 2016 2018 m.
Ugdymo turinio atnaujinimas 2018 m. birželis-rugpjūtis Birželis Kreipimasis į steigėjus dėl dalyvavimo ugdymo turinio atnaujinimo procese. UPC projekto komanda Liepa Rugpjūtis Perkamos ugdymo turinio Techninės užduotys Informacinis puslapis Mokykla 60 steigėjų komandos. atnaujinimo proceso koordinavimo UPC projekto komanda bendrųjų programų 2030. paslaugos. rengėjams. UPC ir ŠMM turinio ir UPC projekto komanda, turinio UPC ir ŠMM turinio komunikacijos specialistai ir ŠMM specialistai Konsultacinis renginys su mokytojų asociacijų vadovais. UPC turinio specialistai Techninė užduotis ugdymo turinio atnaujinimo procesui koordinuoti. UPC projekto komanda ir turinio specialistai. Techninės užduotys iššūkių grupei ir užsienio ekspertams. UPC projekto komanda ir turinio specialistai. Perkamos Bendrųjų programų rengėjų paslaugos. UPC projekto komanda, turinio specialistai ir ŠMM specialistai. Perkamos užsienio ekspertų paslaugos UPC projekto komanda, turinio specialistai 50 pilotinių mokyklų. UPC projekto komanda, turinio specialistai.
Nuolatinė kaita. . . • • Etninės kultūros bendroji programa (2012) Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa (2012, red. 2016) • Rekomendacinė Pasipriešinimo istorijos programa (2011) NMPP PUPP VBE
- Slides: 28