PRISIMINKIME NOSINI RAIDI RAYB AKNYSE Joana man kad

PRISIMINKIME NOSINIŲ RAIDŽIŲ RAŠYBĄ ŠAKNYSE!

Joana manė, kad neseniai sutiktasis jau yra ______. A. pažįstamas B. pažystamas C. pažistamas Joana manė, kad neseniai sutiktasis jau yra pažįstamas. Ak, tas kvailas įprotis viską _______ mamai. A. skūsti B. skųsti C. skusti Ak, tas kvailas įprotis viską skųsti mamai.

TAISYKLĖ Nosinės raidės ą, ę, į, ų kaitaliojasi su mišriais dvigarsiais an, en, in, un: skųsti – skundžia, skundė; kąsti – kanda, kando; kęsti – kenčia, kentė; lįsti – lenda, lindo; išsigąsti – išsigando; grįsti – grindžia, grindė; pažįstą – pažinti.

Alpinistų jėgos visiškai ____. A. išsęko B. išsiako C. išseko Alpinistų jėgos visiškai išseko. Pakeliui į Palangą automobilis pradėjo ______. A. gęsti B. gesti C. giasti Pakeliui į Palangą automobilis pradėjo gesti. (sugedo)

TAISYKLĖ Kai intarpas n atsiranda tik esamajame laike, veiksmažodžių šaknyse nosinių raidžių nerašome: sekti – senka – seko; gesti – genda – gedo; akti – anka – ako.

Pardavėja man atidavė netikslią ____. A. gražą B. grąžą C. grąžtą Pardavėja man atidavė netikslią grąžą. Visą dieną Vytukas _______ lovoje. A. tįsojo B. tysojo Visą dieną Vytukas tysojo lovoje. C. tisojo

TAISYKLĖ Nosinės ą, ę, į kaitaliojasi giminiškų žodžių šaknyse: grąža – gręžia – grįžo; tąsa – tęsia – tįso; trąša – tręšia, tręšti, bet trešti (t. y. pūti); drąsa – drįso; rąžytis – ręžiasi.

Jis užminė mums ____. A. myslę B. mislę C. mįslę Jis užminė mums mįslę. Jie pateko į ____. A. spastus B. spąstus C. spęstus Jie pateko į spąstus. Nupirk naują ____. A. sklastį B. sklęstį Nupirk naują skląstį. C. skląstį

TAISYKLĖ Yra žodžių, kuriuos rašant galima pritaikyti iš karto dvi anksčiau paminėtas nosinių raidžių rašybos taisykles: mąslus, mąstyti – mįslė, minti ( bet ne mastas, mastelis!!! ); rąstas – ręsti, rentė; skląstis – sklęsti, sklendė; spąstai – spęsti, spendė.

Jis ____ atsiprašyti už pasakytus žodžius. A. pasiryžo B. pasirįžo C. pasirižo Jis pasiryžo atsiprašyti už pasakytus žodžius. TAISYKLĖ Ryžosi, ryžtingai, pasiryžo, pasiryžėlis – šių žodžių ilgasis šaknies balsis nesikaitalioja su kitais balsiais, t. y. visuose giminiškuose žodžiuose išlieka balsis y.

Man _____ jos šnekos apie kelionę į Lenkiją. A. įgriso B. įgryso C. įgrįso Man įgriso jos šnekos apie kelionę į Lenkiją. TAISYKLĖ Dažnai klaidingai parašomi žodžiai įgrysta, tyžta. Įsidėmėkite pagrindines šių veiksmažodžių formas: įgristi, įgrysta, įgriso, tižti, tyžta, tižo.

Ji žadėjo kuo greičiau ______. A. sulįsti B. sulisti C. sulysti Ji žadėjo kuo greičiau sulysti. TAISYKLĖ Rečiau vartojamas, bet rašant verčiantis suklysti yra žodis lysta “liesėja”, ypač būsimojo laiko forma lys “suliesės”, nes yra ir lįs (lindo), lis lietus. Kaip ir siūs (siūti), siųs (siuntė), sius “išdykaus”.

Jis ____ viską pasakyti savo motinai. A. pagrąsino B. pagrasino Jis pagrasino viską pasakyti savo motinai. Ji mėgo ____ savo lėles. A. grąžinti B. gražinti Ji mėgo gražinti lėles.

TAISYKLĖ Jei balsių kaitos eilėje atsiranda ė, o, nosinės raidės šaknyje nerašomos: drasko, dreskia – drėskė (sudraskė, dreskiantis); graso, gresia – grėsė (pagrasė, gresiantis); gražina, gražino – grožis (nepainioti su žodžiu grąžina, t. y. “atiduoti skolą”, “verčia grįžti atgal”).

Šviesa tolyje vis ____. A. mažta B. mąžta Šviesa tolyje vis mąžta. Paskubėk, kol jis visai ____ ten stovėdamas. A. nesušalo B. nesušąlo Paskubėk, kol jis visai nesušalo ten stovėdamas.

TAISYKLĖ Kai kurių veiksmažodžių šaknyse nosinės raidės ą, ę rašomos tik esamojo laiko ir iš jo padarytose formose: šąla (taip pat ir šąlu, šąli, šąlame, šąlate; išvestinės formos – šąlantis, -i, šąląs, šąlanti), sąlą, žabąla, žąla, bąla (bet balina); mąžta, šąšta, glęžta, kręšta, knęžta, sučęžta, tręšta, tęžta, gęsta (bet gesino); gvęra, kęra, klęra, nukąra.

Nepamiršk pasiimti ____ ir nėrimo siūlo. A. vašelio B. vąšelio Nepamirškite pasiimti vąšelio ir nėrimo siūlo. Praeitą vasarą mano gimtadienį šventėme prie ____. A. Masčio ežero B. Mąsčio ežero Praeitą vasarą mano gimtadienį šventėme prie Masčio ežero.

TAISYKLĖ Nosinės raidės rašomos šių vardažodžių ir iš jų išvestų žodžių šaknyse: ąžuolas (ąžuolinis, ąžuolynas), vąšas (vąšelis), ąsa (ąsotis, dviąsis), lęšis (lęšienė), žąsinas (žąsidė, žąstaukiai), žąslai). ĮSIDĖMĖKITE: asla, žastas, žastikaulis, pažastis, masalas, sklastymas, Žasliai, Masčio ežeras.