Prien uolo progimnazijos 2017 2018 m m veiklos

Prienų „Ąžuolo” progimnazijos 2017 -2018 m. m. veiklos kokybės įsivertinimo ataskaita 2018 m. birželio mėn.

2017 -2018 m. m. veiklos kokybės vertinimui pasirinkti rodikliai Rodiklis Tema 1. 2. 2 Mokyklos pasiekimai ir pažanga 1. 2. Pasiekimai ir pažanga 2. 1. 1. Ugdymo(si) tikslai 2. 1. Ugdymo(si) planavimas 2. 1. 3. Orientavimasis į mokinių poreikius 2. 2. 1. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas 2. 2. Vadovavimas mokymuisi 2. 2. 2. Ugdymo(si) organizavimas 2. 4. 1. Vertinimas ugdymui 2. 4. 2. Mokinių įsivertinimas 3. 2. 1 Mokymasis ne mokykloje 3. 2. 2. Mokymasis virtualioje aplinkoje 4. 2. 1 Veikimas kartu 2. 4. Vertinimas ugdant 3. 2. Mokymasis be sienų 4. 2. Mokymasis ir veikimas komandomis

Įsivertinimo tikslas- įvertinti strateginio plano įgyvendinimo sėkmingumą Įsivertinimu siekiama: I. Surinkti ir išanalizuoti duomenis apie: • organizuojamų pamokų struktūros kokybę, laiko paskirstymo veiksmingumą: • keliamų mokiniams lūkesčių optimalumą, orientuojantis į kiekvieno savitumą ir gebėjimų skirtingumą; • turinio, metodų ir priemonių dermę pamokoje; • mokymosi uždavinių, nukreiptų į pamatuojamą rezultatą, formulavimo kokybę, vertinimo ir įsivertinimo kriterijų numatymą; • asmeninės pažangos matavimo, aptarimo organizavimą; • diferencijuotos veiklos organizavimą pamokoje;

• mokinių vertinimo/ įsivertinimo, mokymosi koregavimo organizavimą; • mokytojų bendradarbiavimą, patirties sklaidos organizavimą, dalyvavimo darbo komandose, darbo vertinimą; • darbo su gabiais mokiniais organizavimo kokybę; • IKT naudojimo mokymuisi, darbo su spec. poreikių mokiniais galimybių sudarymą ir IKT naudojimą; • aplinkų gerinimo organizavimą. II. Įtraukti mokytojus, pedagoginius darbuotojus, kitus įsivertinimo dalyvius į duomenų rinkimą, aktyvią diskusiją ir dalyvavimą aptariant įsivertinimo rezultatus, sukauptų duomenų pagrindu išryškintas tobulintinas veiklos sritis, siūlant priemones tobulinimui bei dalijantis išryškėjusiomis gerosiomis darbo patirtimis ir veiklų pavyzdžiais.

Dalyviai: • KVA grupė • Mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai • Mokiniai • Administracija Duomenų šaltiniai: • 69 stebėtų pamokų formų analizė. • Mokinių apklausa apie pamokos kokybę (6 -8 klasės) IQES online Lietuva Instrumentai mokyklos kokybei įsivertinti it tobulinti. • 5 -8 kl. mokytojų apklausa dėl IKT priemonių naudojimo pamokose. Vertinimo metodai: pamokų stebėjimas, apklausa, dokumentų analizė.

Stebėtų pamokų analizė (išanalizuotos 69 pamokų stebėjimo formos) Pasirinktas Vertinimo objektas Ugdymosi aplinkos Mokymosi patirtys Vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi Kiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai Vertinimas ugdant

Pamokų stipriosios sritys 80% 77% 80% 70% 62% 67% 65% 52% 60% Pasiekimų ir pažangos, tikslų optimalumas pagal amžių, individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį Tikslų, uždavinių pagrsįtumas, ryšys su kontekstu, patirtimi Vertinimo kriterijų aiškumas 62 50% 40% Įrangos ir priemonių naudojimas, kūrimas, šiuolaikiškumas Savivaldumas mokantis, savarankiškumas 30% Klasės valdymas 20% Mokinių įsivertinimas ir pažangos stebėjimas, motyvavimas 10% 0% Diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas

Pamokų tobulintinos sritys 28% 25% 30% 17% 25% 17% 20% 15% 10% 5% 0% Mokinių įtraukimas į erdvių kūrimą, darbų panaudojimas Vertinimo įvairovė Ugdymo integralumas 29%

Pamokų stipriosios pusės Diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas 52% Mokinių įsivertinimas ir pažangos stebėjimas, motyvavimas 55% Klasės valdymas 62% Savivaldumas mokantis, savarankiškumas 65% Įrangos ir priemonių naudojimas, kūrimas, šiuolaikiškumas 62% Vertinimo kriterijų aiškumas 67% Tikslų, uždavinių pagrįstumas, ryšys su kontekstu, patirtimi Pasiekimų ir pažangos, tikslų optimalumas pagal amžių, individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį 0% 77% 80% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Mokinių apklausa apie pamokos kokybę (6 -8 klasės) IQES online Lietuva Instrumentai mokyklos kokybei įsivertinti it tobulinti Naudotas klausimynas: Mokinių apklausa apie pamokos kokybę (5 -12 klasės) Iš viso pakviestų dalyvių skaičius: 180 Grįžusių klausimynų kvota: 81, 7% Mokiniams buvo pateikti šie klausimų blokai, kuriuos sudarė klausimai apie pamokose vertinimą, mokymąsi, mokymosi aplinką, įrangą, metodus: • • • Mokymuisi palankus mikroklimatas Mokymosi pasiekimų lūkesčiai Vertinimas ugdymu Įdomios pamokos Aiškumas Orientavimasis į mokinius Aktyvus mokymasis Išmoktos medžiagos įtvirtinimas Pamokų medžiagos naudingumas Metodų įvairovė

Mokinių apklauso duomenys apie pamokos kokybę (6 -8 klasės) 5 aukščiausios vertės Mokytoja (-as) stengiasi, kad klasės suprastų ir išmoktų pamoką 3. 5 Mokytoja (-as) tiki, kad kiekvienas iš mūsų gali padaryti pažangą 3. 5 Mokytoja (-as) pamokos pradžioje pasako, ką turime pamokoje išmokti Mokytoja (-as) pamokos pradžioje supažindina su pamokos tikslais Mokytoja (-as) tikisi, kad visada atliksiu užduotis 3. 4 3. 3

5 žemiausios vertės Mokiniai gali nedirbti pamokoje 2. 2 Pamokose dažnai dirbame grupėse 2. 2 Pamokose dažnai dirbame porose arba nedidelėmis grupelėmis 2. 4 Mokytoja (-as) gerai žino mano silpnybes 2. 5 Mokytoja (-as) moka pratybas padaryti įdomiomis 2. 6

Strateginiame plane numatytų prioritetinių sričių ir stebėtų pamokų analizės duomenų palyginimas Strateginiame planuojamas pasiekimų lygis Veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai iš stebėtų pamokų analizės ir mokinių apklausos Ne mažiau kaip pusėje visais lygmenimis (atviros pamokos, mokytojų tarpusavio pamokų stebėjimas, administracijos stebimos pamokos) stebimų pamokų gerai suplanuota struktūra. Veiksmingai planuojamas pamokos laikas. Surinktos ir išanalizuotos 69 kolegialaus pamokų stebėjimo formos, kurios leido mokytojams įsisavinti naujus ugdymo procesą apibrėžiančius terminus ir sąvokas, naudojamas naujoje mokyklos įsivertinimo metodikoje, ir veiksmingiau įgyvendinant susitarimus dėl pamokos gerinimo:

Strateginiame plane numatytų prioritetinių sričių ir stebėtų pamokų analizės duomenų palyginimas Strateginiame planuojamas pasiekimų lygis Veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai iš stebėtų pamokų analizės ir mokinių apklausos 60 proc. stebimų pamokų keliami mokiniams optimalūs lūkesčiai orientuojantis į skirtingus mokinių gebėjimus, užtikrinant galimybę kiekvieno mokinio savitumui skleistis 80 proc. stebėtų pamokų pasiekimų ir pažangos, tikslų optimalumas pagal amžių, individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį 77 proc. Tikslų ir uždavinių pagrįstumas, ryšys su kontekstu, patirtimi 29 proc. visybiškumas 50 proc. pamokų asmeninei mokinių pažangai išsiaiškinti ir matuoti, aptarti ir fiksuoti skiriama pakankamai dėmesio, tinkamai akcentuojami individualūs mokinių pasiekimai. 65 proc. stebėtų pamokų savivaldumas, savarankiškumas 46 proc. orientacija į mokinių poreikius, gabumus, talentus, aukšti lūkesčiai 25 proc. pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys 50 proc. pamokų diferencijuota ugdymo 52 proc. Diferencijavimas, veikla pagal sudėtingumą, mokymosi tempą, individualizavimas, parinkti pagal mokymosi gebėjimus metodai, suasmeninimas. užduotys, kryptingas ugdomasis konsultavimas.

75 proc. pamokų mokymosi uždaviniuose numatomi išmokimo vertinimo/ įsivertinimo kriterijai, jie aptariami su mokiniais pamokos pradžioje. 67 proc. vertinimo kriterijų aiškumas. 17 proc. Vertinimo įvairovė 50 proc. pamokų nuolat stebima ir fiksuojama mokinių asmeninė pažanga, mokymasis ir išmokimas pamokoje, remiantis vertinimo ir įsivertinimo rezultatais tikslingai koreguojamas mokymas (-is) 25 proc. pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys 17 proc. mokymasis iš klaidų 55 proc. mokinių įsivertinimas ir pažangos stebėjimas, motyvavimas 80 proc. mokytojų naudojasi mokykloje įsigytomis skaitmeninėmis ir kitomis papildomomis mokymo priemonėmis 75 proc. pamokų mokymosi priemonės, informaciniai šaltiniai, IKT naudojasi veiksmingai. Planuojama ir organizuojama ne mažiau kaip 10 proc. pamokų netradicinėse aplinkose, kūrybiškai panaudojamos turimos aplinkos. 62 proc. Įrangos ir priemonių naudojimas, kūrimas, šiuolaikiškumas. 41 proc. mokymosi formų, būdų, priemonių, užduočių įvairovė ir derinimas 17 proc. mokinių įtraukimas į erdvių kūrimą, darbų panaudojimas

Veiklos kokybės įsivertinimo išvados Tema 1. 2. Pasiekimai ir pažanga Surinktos ir išanalizuotos 69 kolegialaus pamokų stebėjimo formos, kurios leido mokytojams įsisavinti naujus ugdymo procesą apibrėžiančius terminus ir sąvokas, naudojamas naujoje mokyklos įsivertinimo metodikoje, ir veiksmingiau įgyvendinant susitarimus dėl pamokos gerinimo: 80 proc. stebėtų pamokų vyksta pasiekimų ir pažangos tikslų optimalumas pagal amžių, individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį, o tai atitinka 3 lygį. Tačiau visybiškumas pastebimas tik 29 proc. stebėtų pamokų, o tai atitinka 1 lygį. Mokiniai, dalyvavę mokinių apklausoje apie pamokos kokybę, mano, kad mokytoja (-as) supažindina su pamokos tikslais (3, 3 iš 4), kokių tikslų turime pasiekti (3, 3 iš 4). pamokos pradžioje pasako, ką turime pamokoje išmokti (3, 4 iš 4). 2. 1. Ugdymo (si) planavimas 77 proc. pamokų vyrauja tikslų ir uždavinių pagrįstumas, ryšys su kontekstu, patirtimi, o tai atitinka 3 lygį. Mokiniai mano, kad mokytoja (-as) tiki, kad kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą, mokantis jo dalyko, o tai atitinka aukščiausią vertę (3, 5 iš 4), tačiau ne visada žino mokinio silpnybes (2, 5 iš 4). Taip pat mokiniai mano, kad mokytoja (as) skatina mokinius klausti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, spręsti problemas (3, 2 iš 4), stengias, kad klasė suprastų ir išmoktų pamoką (3, 5 iš 4).

46 proc. stebėtų pamokų orientacija į mokinių poreikius, gabumus, talentus, aukšti lūkesčiai, o tai atitinka 2 lygį. Apklausoje dalyvavę mokiniai teigia, jog individualiam darbui gana skirtingas užduotis, kurios jiems skiriamos atsižvelgiant į jų pažangumą ( 2, 7 iš 4), o o mokomoji medžiaga - nei per lengva, nei per sunki (2, 9 iš 4). Taip pat mokytoja (-as) užduoda klausimus, skatinančius mąstyti (3, 3 iš 4), tiki, kad mokinys visada atliks užduotis (3, 3 iš 4), stengiasi, kad pamokos metu galėtų pasisakyti visi mokiniai ( 3, 2 iš 4), tačiau kad mokytojai moka pratybas padaryti įdomiomis mano tik (2, 6 iš 4). 2. 2. Vadovavimas mokymuisi. 43 proc. stebėtų pamokų vyksta mokymosi įprasminimas per metodus, formas, užduotis, mokinių patirtį, aktualumą, o tai atitinka 2 lygį. 17 proc. pamokų vyksta mokymasis iš klaidų, o tai atitinka 1 lygį. Mokiniai taip pat mano, kad pamokose dažnai dirbama grupėse tik (2, 2 iš 4), porose arba nedidelėse grupėse (2, 4 iš 4) bendradarbiaudami pristato savo darbus (2, 9 iš 4). 52 proc. pamokų mokytojai taiko diferencijavimą, individualizavimą, suasmeninimą, o tai atitinka 2 lygį. Ar tikrai?

Ugdymo integralumas pastebimas 28 proc. stebėtų pamokų, o tai atitinka 2 lygį, 41 proc. pamokų yra mokymosi formų, būdų, priemonių, užduočių įvairovė ir derinimas, o tai atitinka 2 lygį. Mokiniai mano, kad mokytojai veda integruotas pamokas ta pačia tema (2, 9 iš 4), susieja mokomąją medžiagą su kitais dalykais (2, 9 iš 4), su kasdieniu gyvenimu (2, 9 iš 4). 62 proc. pamokose mokytojai valdo klasę aiškiomis, susitartomis taisyklėmis, o tai atitinka 3 lygį. Mokinių nuomone, yra mokinių, kurie gali nedirbti pamokoje, jie tyliai sėdi ir netrukdo kitiems (2, 4 iš). 2. 3 Mokymosi patirtys. 65 proc. stebėtų pamokų būdingas savivaldumas mokantis, savarankiškumas, o tai atitinka 3 lygį, mokymosi konstruktyvumas siejant nauja su žinomu – 43 proc. – 2 lygis, mokymosi socialumas bendradarbiaujant ir padedant vieni kitiems – 54 proc. – 2 lygis. Mokiniai mano, kad mokytoja (-as) pateikia vaizdingus pavyzdžius, padedančius geriau suprasti mokomąją medžiagą – (3, 2 iš 4).

2. 4. Vertinimas ugdant 67 proc. pamokų būdingas vertinimo kriterijų aiškumas, o tai atitinka 3 lygį, tačiau vertinimo įvairovė tik 17 proc. – 1 lygis, pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys – 25 proc. – 1 lygis, mokinių įsivertinimas ir pažangos stebėjimas, motyvavimas – 55 proc. – 2 lygis, atsakomybė už savo mokymčsi, jos skatinimas – 43 proc. -2 lygis. Mokiniai mano, kad mokytojų padedami mokosi vertinti ir įsivertinti savo paties pasiekimus ir pažangą (3, 1 iš 4). 3. 1. Įgalinanti mokytis fizinė aplinka. 62 proc. pamokų būdingas įrangos ir priemonių naudojimas, kūrimas, šiuolaikiškumas – 62 proc. -3 lygis, mokinių įtraukimas į erdvių kūrimą, darbų panaudojimas – 17 proc. – 1 lygis.

Veiklos kokybės vertinimo lygiai Vertintas objektas Procentai, lygis Pasiekimų ir pažangos optimalumas pagal amžių, individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį. 80 proc. 3 lygis Tikslų, uždavinių pagrįstumas, ryšys su kontekstu, patirtimi. 77 proc. 3 lygis Vertinimo kriterijų aiškumas 67 proc. 3 lygis Įrangos ir priemonių naudojimas, kūrimas, šiuolaikiškumas 62 proc. 3 lygis Savivaldumas mokantis, savarankiškumas 65 proc. 3 lygis Klasės valdymas 62 proc. 3 lygis

Vertintas objektas Procentai, lygis Mokinių įsivertinimas ir pažangos stebėjimas, motyvavimas 55 proc. 2 lygis Mokymosi socialumas 54 proc. 2 lygis Diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas 52 proc. 2 lygis Mokymosi įprasminimas per metodus, formas, mokinių patirtis 43 proc. 2 lygis Mokymosi formų, būdų, priemonių, uždavinių įvairovė, derinimas 41 proc. 2 lygis Mokymosi konstruktyvumas siejant nauja su žinomu 43 proc. 2 lygis Orientacija į mokinių poreikius, gabumus, talentus, aukšti lūkesčiai 46 proc. 2 lygis Atsakomybė už savo mokymąsi 43 proc. 2 lygis

Vertintas objektas Procentai, lygis Mokymasis iš klaidų 17 proc. 1 lygis Vertinimo įvairovė Mokinių įtraukimas į erdvių kūrimą, darbų panaudojimas 17 proc. 1 lygis Pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys 25 proc. 1 lygis Ugdymo integralumas 28 proc. 1 lygis Visybiškumas (pažanga visuminė ir nuolatinė) ir pastovumas 29 proc. 1 lygis

1. Mokyklos taryba išanalizuos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatus ir priims sprendimus dėl veiklos kokybės tobulinimo. 2. Metodinėse grupėse aptarti: 2. 1. gerosios patirties pavyzdžius, ieškant įvairesnių pažangos fiksavimo ir grįžtamojo ryšio teikimo formų; 2. 2. mokymosi formų, būdų, priemonių įvairovę ir derinimą; 2. 3. pamokų organizavimą netradicinėse erdvėse ir jų kūrimą panaudojant mokinių darbus; 2. 4. integruotas veiklas.