Prien uolo pagrindins mokyklos 20112012 m m Mokyklos

Prienų , , Ąžuolo” pagrindinės mokyklos 2011/2012 m. m. Mokyklos veiklos kokybės vertinimo duomenys, išvados ir rekomendacijos Parengė: G. Tautvydienė ir koordinacinė grupė

Apklausos tikslas – įvertinti mokyklos veiklos srities 5. Mokyklos strateginis valdymas, rodiklius: 5. 1. 3. Planų kokybė ir dermė (tema 5. 1. Mokyklos strategija); 5. 1. 4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis (tema 5. 1. Mokyklos strategija); 5. 3. 2. Lyderystė mokykloje (tema 5. 3. Vadovavimo stilius); 5. 4. 1. Personalo komplektavimas (tema 5. 4. Personalo valdymas); 5. 4. 3. Personalo darbo organizavimas (tema 5. 4. Personalo valdymas).

Metodai • Dokumentų analizė; • Anketinės mokytojų apklausos; • Diskusija veiklos kokybės įsivertinimo koordinacinėje grupėje; • Diskusija visuotiniame mokytojų susirinkime.

Klausimynams sudaryti naudota “Mokyklų savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos” 2010 m. metodika. Išdalinta 37 anketos. Atsakė 28 mokytojai. Elektroninę anketą užpildė 29 mokytojai iš 37.

Analizuoti dokumentai: • Prienų , , Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos strateginis veiklos planas 20102012 m. ; • Prienų , , Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos veiklos programos 2009 -2010 m. m. , 2010 -2011 m. m. 2011 -2012 m. m. ; • Prienų , , Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų planai 2010 -2011 m. m. 2011 -2012 m. m. ; • Mokyklos tarybos, mokinių tarybos, metodinės tarybos, metodinių grupių planai 2011 - 2012 m. m. ; • Mokytojų ilgalaikiai planai, modulių, neformaliojo ugdymo programos; • Klasės auklėtojų veiklos planai; • Prienų , , Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės; • Mokyklos veiklos įsivertinimo išvados (2010 -2011 m. m. ); • Kiti mokykloje sukurti ir veiklą reglamentuojantys dokumentai.

Analizuoti išorės dokumentai : • Valstybinės švietimo strategijos 2003 -2012 m. nuostatos; • 2004 -2012 m. Prienų rajono plėtros strategijos planas.

5. 1. 3. Planų kokybė ir dermė. Iliustracijos 2 lygis 4 lygis Mokyklos strateginio plano prioritetai, tikslai ir uždaviniai nustatyti pagal mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo išvadas. Metinės veiklos programos tikslai ir uždaviniai dera su mokyklos strateginio plano ir rajono bei šalies švietimo sistemos strateginiais prioritetais. Visiems uždaviniams numatytos priemonės, jos realiai įgyvendinamos, suplanuotos atsižvelgiant į turimus išteklius. Apibrėžti sėkmės kriterijai. Daugumos mokytojų, metodinių grupių individualūs planai dera su metine veiklos programa ir atitinka strateginius mokyklos tikslus. Kiekvienais metais mokyklos administracija su planų įgyvendinimo rezultatais pateikia išvadas, numato tolesnės veiklos gaires. Ne visos metodinės grupės, savivaldos institucijos planuodamos savo veiklą atsižvelgia į mokyklos strategiją, metinius veiklos prioritetus. Ne visada atliekama planų įgyvendinimo analizė, nėra grįžtamojo ryšio. Priemonės uždaviniams numatytos, tačiau kai kurios sunkiai įgyvendinamos, nes numatytos neatsižvelgiant į turimus išteklius. Strateginis ir metinis planai dera tarpusavyje, tačiau jiems trūksta pagrįstumo, nes nepakankamai atsižvelgta į ankstesnių metų planų įgyvendinimo analizę, veiklos įsivertinimo išvadas.

• Mokyklos strateginio veiklos plano 2010 -2012 m. prioritetai, tikslai ir uždaviniai dera su valstybės švietimo strategija, 20042012 m. Prienų rajono plėtros strategijos planu įgyvendinant viziją: sudaryti galimybes mokymuisi visą gyvenimą, kurti modernizuotą socialinę infrastruktūrą, kuri užtikrintų puikią aplinką vystytis apsišvietusiai ir sveikai asmenybei. • Strateginio plano strateginiai tikslai pasirinkti atsižvelgiant į mokyklos veiklos įsivertinimo išvadas, SSGG analizę, mokyklos veiklos išorės vertinimo pastebėjimus. • Strateginio plano prioritetų ir tikslų įgyvendinimas detalizuojami, uždaviniai, veikla, terminai, atsakomybės numatomi 2009 -2012 m. m. , 2012 -2011 m. m. , 2011 -2012 m. m. mokyklos veiklos programose. • Sudarant veiklos programas atliekama išsami analizė, kaip įvykdyti prieš metus iškelti uždaviniai. Įvykdyti uždaviniai atkrenta, tačiau ne visi nepilnai pasiekti uždaviniai (iš dalies įvykdyti uždaviniai) yra kartojami kitais metais. (Jie taip ir lieka tik iš dalies įvykdyti).

• Analizuojant metodinių grupių dermę su strateginiu planu, metinėmis veiklos programomis, pastebėta, kad metodinės grupės numato vienokius ar kitokius renginius, veiklą mokyklos strateginių tikslų įgyvendinimui. • Analizuotuose Mokyklos tarybos ir mokinių tarybos (savivaldos institucijų) planuose kryptingos veiklos pasirinktose strateginėse srityse galėtų būti daugiau. • Mokyklos pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos ugdymo planai 2011 -2012 m. m. dera su mokyklos strategija, siekia, kad būtų kuo efektyviau tenkinami mokinių poreikiai ir kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių ugdymosi rezultatų.

• Mokytojai vardina dokumentus, kuriuos analizuoja sudarydami savo metinius ilgalaikius planus, neformaliojo ugdymo, klasės vadovo planus: Mokyklos pagrindinio ugdymo planas, vertinimo instrukcijos bei strateginis planas, , , Ąžuolo“ pagr. mokyklos 2011 -2012 m. m. renginių planas, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo išvados, bendrieji ugdymo planai, bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, mokyklos nuostatai, mokyklos metinis veiklos planas, pradinio ugdymo programos ugdymo planas, metodinės tarybos ir metodinio susivienijimo planai, mokyklos metinė veiklos programa, klasių vadovų metodinės grupės veiklos planas, įvairi papildoma literatūra, metodinės tarybos planas. • 9 mokytojai neįvardino nei vieno dokumento.

• Analizuojant mokytojų ilgalaikius, klasių vadovų planus, juose pasigesta dermės (savitumo, krypties) su mokyklos metų tikslais, ilgalaikių strateginių siekiais. • Klasių vadovai mažai dėmesio skiria profesiniam informavimui, lyderystei klasėje, klimatui. • Mokytojų dalykų teminiai planai dažniausiai šabloniniai, pusėje analizuotų planų žymimos korekcijos, pastabos, numatomi tobulinimai (kas taip pat prioritetinė kryptis).

Mokykloje esančių planų dermė vertinama

Mokyklos planavimo sistemos pokyčių reikalingumas vertinamas:

Išvados (1): • Mokyklos strateginio veiklos plano 2010 -2012 m. prioritetai, tikslai ir uždaviniai dera su valstybės švietimo strategija, 2004 -2012 m. Prienų rajono plėtros strategijos planu (60 proc). • Strateginio plano strateginiai tikslai pasirinkti atsižvelgiant į mokyklos veiklos įsivertinimo išvadas, SSGG analizę, mokyklos veiklos išorės vertinimo pastebėjimus. • Metinės veiklos programos tikslai ir uždaviniai dera su mokyklos strateginio plano ir rajono bei šalies švietimo sistemos strateginiais prioritetais. Visiems uždaviniams numatytos priemonės, jos realiai įgyvendinamos, suplanuotos atsižvelgiant į turimus išteklius. Apibrėžti sėkmės kriterijai. • Mokyklos pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos ugdymo planai 2011 -2012 m. m. dera su mokyklos strategija, siekia, kad būtų kuo efektyviau tenkinami mokinių poreikiai ir kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių ugdymosi rezultatų.

Išvados(2): • Daugumos (apie 70 proc) mokytojų, metodinių grupių individualūs planai dera su metine veiklos programa ir atitinka strateginius mokyklos tikslus. • Metodinės grupės numato vienokius ar kitokius renginius, veiklą mokyklos strateginių tikslų įgyvendinimui. • Mokyklos tarybos ir mokinių tarybos (savivaldos institucijų) veikla iš dalies dera su pasirinktomis strateginėmis kryptimis. • Kiekvienais metais analizuojamas planų įgyvendinimas ir su rezultatais, išvadomis supažindinama bendruomenė, numatomos tolesnės veiklos gairės. • 60 proc. mokytojų mano, kad ne visi planai, kuriami mokykloje reikalingi.

Lygis • Temos 5. 1. Mokyklos strategija, rodiklis • 5. 1. 3. Planų kokybė ir dermė vertinamas – 3 lygiu

Pasiūlymai: • Užtikrinti iš dalies įvykdytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą planuojant kitų mokslo metų mokyklos, metodinių grupių veiklos programas. • Planuoti metodinių grupių veiklą kryptingiau, atsižvelgiant į strateginius prioritetus bei metų tikslus. • Klasės vadovų planuose daugiau dėmesio skirti klasės klimatui, lyderystei klasėje. • Priminti dokumentus, kurie reikalingi sudarant ugdomuosius mokytojų planus. Tobulinti individualius ilgalaikius planus, atrandant ugdomųjų veiklų dermę su mokyklos strateginiais siekiais. Ilgalaikius, detaliuosius planus pritaikyti prie konkrečios klasės poreikių, pasiekimų ir galimybių. • Metų eigoje lanksčiai koreguoti mokyklos ir mokytojų veiklų planus, esant poreikiui keisti formas, šablonus, tipines dokumentų formas. • Parengti mokyklos veiklos planavimo schemą, modelį, struktūrą.

5. 1. 4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis. Iliustracijos 2 lygis 4 lygis Mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos tikslus bei uždavinius žino visi bendruomenės nariai. Dauguma mokyklos mokytojų aktyviai dalyvauja įgyvendinant strateginį mokyklos planą ir prisiima už tai atsakomybę, bendradarbiauja rengdami projektus ir metinę veiklos programą. Nuosekliai vykdo pasirinktus uždavinius. Mokykloje ištekliai paskirstomi pagal mokykloje patvirtintą tvarką. Kalendorinių metų pabaigoje analizuojami, tikslinami ištekliai ir numatomi nauji strateginiai uždaviniai, analizuojama ir koreguojama strateginio plano vykdymo eiga. Mokyklos strateginio plano įgyvendinimas užtikrina aukštą mokinių pasiekimų kokybę. • Apie 50 proc. mokyklos mokytojų dalyvauja įgyvendinant strateginį mokyklos planą ir prisiima už tai atsakomybę, kuria veiklos projektus. Kai kurie uždaviniai įgyvendinami nuosekliai, tačiau yra nepasisekusių ir nebaigtų darbų, nesilaikoma išteklių paskirstymo tvarkos. Mokyklos strateginio plano vykdymas nekoreguojamas.

Mokykloje esančių planų žinojimas ir prisidėjimas prie jų įgyvendinimo:

Pokyčio reikalingumas vertinamas:

• Strateginio plano įgyvendinimo analizė atliekam kasmet, formuojami atkrintantys, išliekantys prioritetai, koreguojama vykdymo eiga. • Mokyklos pasirinktos strategijos įgyvendinimas ir jos veiksmingumas, esančių planų įgyvendinimas bei jų poveikis vertinama:

Pokyčių reikalingumas vertinimas

• Vienos iš svarbiausių mokyklos strateginiame plane numatytų tobulinamų sričių yra mokinių mokymosi kokybės gerinimas, tai yra kiekvieno mokinio pažanga bei mokymo ir mokymosi diferencijavimas. • Veiklos programoje 2011 -2012 m. m. šiai sričiai skiriama daug dėmesio, suformuoti uždaviniai, numatyta veikla jiems pasiekti. • Analizuojant metų rezultatus, matyti, kad šios sritys išliks aktualios ir kitais mokslo metais, numatant planuose efektyvesnes mokymosi rezultatus gerinančias priemones, įgyvendinant pamokos tobulinimo susitarimus.

Išvados (1): • Mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos tikslus bei uždavinius žino visi bendruomenės nariai; • Visi apklausti mokytojai prisideda ar iš dalies prisideda prie mokyklos vizijos, pasiekimo, strategijos įgyvendinimo, tačiau net daugiau nei pusė jų mano, kad šioje srityje reikalingi pokyčiai; • Ne visiems mokytojams aiškūs metodinių grupių, kurioms jie priklauso, tikslai ir tada jie negali atsakyti, ar prisideda prie jų įgyvendinimo (20 proc. ); • Dalis (18 proc. ) mokytojų pasigenda viešo įvardijimo, kokių rezultatų tikimasi iš metodinių grupių, mokyklos veiklos padalinių; • 90 proc. mokytojų įvardija, kad mokyklos vadovai juos informuoja, kaip įgyvendinama mokyklos strategija (kaip sekasi), tačiau 39 proc. mokytojų nežino, kaip vertinamas strateginio plano įgyvendinimas (principų, metodų).

Išvados (2): • Kalendorinių metų pabaigoje analizuojami, tikslinami ištekliai ir numatomi nauji strateginiai uždaviniai, analizuojama ir koreguojama strateginio plano vykdymo eiga. • 72 proc. mokytojų mano, kad mokykloje siekiant numatytų tikslų nesistengiama nuslėpti nesėkmių, tačiau įvardijama, kad tos nesėkmės mažai analizuojamos. • 89 proc. mokytojų įvardina, kad strateginių tikslų koregavimas vyksta pasitariant su darbuotojais. • 32 proc. mokytojų pasigenda griežtesnės strategijos įgyvendinimo priežiūros, 72 proc. mano, kad mokyklos veiklos rezultatų priežiūra skatina atsakingiau jų siekti. • 90 proc. mokytojų sutinka, kad strategijos įgyvendinimo rezultatai yra pamatas naujai strategijai kurti. • Mokyklos strateginio plano įgyvendinimas iš dalis užtikrina aukštą mokinių pasiekimų kokybę.

Lygis • Temos 5. 1. Mokyklos strategija, rodiklis • 5. 1. 4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis vertinamas – 3 lygiu

Pasiūlymai (1): • Metodinėse grupėse nusistatyti pagrindinius veiklos tikslus, kryptis. Aptariant rezultatus (veiklas) analizuoti jų veiksmingumą, kaip jos derėjo su mokyklos strategija, rezultatus. • Veiklos grupėse, komandose, metodinėse grupėse skatinti mokytojų, darbuotojų aktyvumą, ieškoti motyvavimo būdų. • Mokyklos vadovams įvardinti, kokių konkrečių, aiškių rezultatų tikimasi iš skirtingų mokyklos padalinių, grupių veiklos. • Kalbėti apie mokyklos strateginio plano, veiklos programos įgyvendinimo vertinimo procedūras ir kriterijus, principus. • Į mokyklos strategijos vertinimo ir koregavimo procedūras įtraukti daugiau darbuotojų.

Pasiūlymai (2): • Mokyklos vadovams, kuruojantiems vadovams, atsakingiems žmonėms pagal suformuotus tikslus, uždavinius, dažniau vertinti padalinių, grupių atliekamos veiklos kokybę ir efektyvumą, rezultatus. • Vykdant priežiūrą akcentuoti mokyklos strategijos priežiūros naudą darbuotojams. • Neįgyvendintų ar iš dalies įgyvendintų uždavinių veiklas tęsti kitais metais.

5. 3. 2. Lyderystė mokykloje. Iliustracijos 4 lygis Mokykloje sudarytos palankios sąlygos kiekvienam bendruomenės nariui siūlyti ir įgyvendinti savo iniciatyvas. Mokyklos administracija puikiai panaudoja įvairių grandžių lyderių galimybes, savo pavyzdžiu teigiamai veikia bendruomenę, objektyviai vertina ir skatina iniciatyvius bendruomenės narius. Mokykloje yra susitarta skatinti lyderystę, nustatyta atsakomybė už vykdomą veiklą ir jos įvertinimas pagal sutartus kriterijus. Mokykloje sukurta lyderių skatinimo sistema. 2 lygis Mokykloje nepakanka sąlygų iniciatyvai reikštis, mokyklos vadovai tik epizodiškai palaiko lyderystę. Vidurinės grandies lyderių atsakomybė ir funkcijos neapibrėžtos, nėra aiškaus susitarimo, kaip palaikyti lyderystę, kaip atlikti ir vertinti prisiimtas funkcijas.

• Nors lyderystės skatinimas ir tokios kultūros formavimas tiesiogiai nenumatytas kaip prioritetinė mokyklos veiklos sritis, strateginio plano strateginiai tikslai: sukurti mokinio asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo, gautos informacijos analizavimo ir panaudojimo sistemą; pagerinti pedagoginės ir psichologinės pagalbos bei mokykloje vykdomo prevencinio darbo veiksmingumą; patobulinti mokyklos veiklos planavimo kokybę plėtojant komandinį darbą; pagerinti mokymo(si) aplinką bei prioritetai įtraukia ir lyderystės aspektus bei rodo, kad mokykloje sudaromos sąlygos kiekvienam bendruomenės nariui siūlyti savo idėjas.

Atliktos elektroninės apklausos , , Lūkesčiai“ metu gauti duomenys: • Ar mokyklos vizija ir misija padeda man jausti mano darbo svarbą? • 1 balas 0% (0/29) • 2 balai 13. 79% (4/29) • 3 balai 44. 83% (13/29) • 4 balai 31. 03% (9/29) • 5 balai 10. 34% (3/29) • Ar darbe kas nors atsižvelgia į mano nuomonę? • 1 balas 0% (0/29) • 2 balai 3. 45% (1/29) • 3 balai 55. 17% (16/29) • 4 balai 17. 24% (5/29) • 5 balai 24. 14% (7/29)

Mokytojai įvardija, kad jų darbas nėra pakankamai pripažįstamas ir vertinamas, • Ar pastarąją savaitę/mėnesį buvau pripažintas ar pagirtas už gerą darbą? • • • 1 balas 34. 48% (10/29) 2 balai 24. 14% (7/29) 3 balai 27. 59% (8/29) 4 balai 0% (0/29) 5 balai 13. 79% (4/29)

Tačiau sutinka, kad pažanga ir tobulėjimas yra skatinami ir yra bent vienas žmogus, skatinantis juos tobulėti, ir teigia, kad gali mokytis ir tobulėti. • Ar pastarąjį pusmetį kas nors su manimi darbe kalbėjosi apie mano pažangą? • Ar koks nors žmogus darbe skatina mane tobulėti? • • • 1 balas 13. 79% (4/29) 2 balai 6. 9% (2/29) 3 balai 41. 38% (12/29) 4 balai 24. 14% (7/29) 5 balai 13. 79% (4/29) 1 balas 20. 69% (6/29) 2 balai 10. 34% (3/29) 3 balai 41. 38% (12/29) 4 balai 20. 69% (6/29) 5 balai 6. 9% (2/29)

Ne visada pasiūlytos idėjos ar naujovės sulaukia pritarimo iš kolegų ir yra išsamiai apsvarstomos. Kai kurios iniciatyvos įgyvendinamos tik iš dalies. Dažniausiai tai siejama ne su savo gebėjimais, bet aplinkinių pastangomis, indėliu. • Ar šiais metais darbe turėjau galimybę mokytis ir tobulėti? • Ar mano bendradarbiai jaučia atsakomybę dirbti kokybiškai? • • • 1 balas 0% (0/29) 2 balai 3. 45% (1/29) 3 balai 17. 24% (5/29) 4 balai 24. 14% (7/29) 5 balai 55. 17% (16/29) 1 balas 0% (0/29) 2 balai 6. 9% (2/29) 3 balai 34. 48% (10/29) 4 balai 44. 83% (13/29) 5 balai 13. 79% (4/29)

Lyderystė mokykloje vertinama:

Mokyklos lyderystės skatinimo sistemos pokyčių reikalingumas vertinamas:

Mokytojai įvardino lyderius: • • • J. Jonyka 18 V. Juodsnukienė 16 D. Žiobienė 5 R. Bartkutė 3 V. Grigonienė 4 A. Žvirblys E. Šukevičius 3 K. Joneliūnas 3 I. Drižilauskienė • • K. Drižilauskas 2 V. Narvydienė 2 A. Berezovskaja 2 R. Staniulytė D. Gribinienė 2 L. Vaitulevičienė 2 Stalius G. Ivanauskas • Tokių nepastebėjo

Kokias iniciatyvas šiais metais įgyvendinote mokykloje bet kuriuo lygmeniu (klasės, klasių grupės, visos mokyklos, bendruomenės, rajonines ir t. t. ): • Įgyvendinau visas, organizavau ir vedžiau renginius 7; • Rengiau mokyklos pristatymus, filmus, pan. 3; • Rajono metodinės grupės darbe; • Visos iniciatyvos susijusios su mokyklos pertvarka, 2; • Visos iniciatyvos buvo susiję su metodinės grupės tikslų pasiekimu; • Neprisimenu; • Budėjimas renginiuose; • Dalyvavimas seminaruose; • Darbas įvairiose vertinimo komisijose; • Pakviečiau lektorę visuotiniam tėvų susirinkimui, rinkau parašus mieste dėl mokyklos, su mokiniais dalyvavau dekanato konkurse, organizavau netradicines dienas; • Tarptautinio projekto įgyvendinimas; • Dalyvavimas projekte , , Bendravimas-vertybė“; • Vedžiau atviras pamokas; • Stengiausi suburti klasės kolektyvą; • Ypatingų jokių; • Tobulinau pamoką, santykius su mokiniais;

Išvados: • Kalendorinių metų pabaigoje analizuojami, tikslinami ištekliai ir numatomi nauji strateginiai uždaviniai, analizuojama ir koreguojama strateginio plano vykdymo eiga. • 72 proc. mokytojų mano, kad mokykloje siekiant numatytų tikslų nesistengiama nuslėpti nesėkmių, tačiau įvardijama, kad tos nesėkmės mažai analizuojamos. • 89 proc. mokytojų įvardina, kad strateginių tikslų koregavimas vyksta pasitariant su darbuotojais. • 32 proc. mokytojų pasigenda griežtesnės strategijos įgyvendinimo priežiūros, 72 proc. mano, kad mokyklos veiklos rezultatų priežiūra skatina atsakingiau jų siekti. • 90 proc. mokytojų sutinka, kad strategijos įgyvendinimo rezultatai yra pamatas naujai strategijai kurti. • Mokyklos strateginio plano įgyvendinimas iš dalies užtikrina aukštą mokinių pasiekimų kokybę.

Skatinimas: • Mokykloje nėra sukurta lyderystės, iniciatyvų skatinimo sistema ar programa, tačiau mokyklos darbo tvarkos taisyklėse (patvirtintose Prienų „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos direktorės 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-120) numatytos skatinimo priemonės mokyklos darbuotojams.

Kaip mokykloje gali būti skatinami lyderiai? • Viešinti lyderių gerus darbus; • Gauti kelias dienas prie atostogų; • Poilsine kelione, pažintine ekskursija 4; • Premijomis 3; • Posėdžių metu pasakant jų nuveiktus darbus, pasiekimus; • Finansiškai 2; • Ekskursija į užsienį; • Mokymai, individualus dėmesys; • Pakanka esamų; • Žodinis pagyrimas ir paskatinimas taip pat reiškia labai daug; • Metodinėse grupėse aptariant pasiekimus ir pagal nustatytus kriterijus teikti administracijai, kad taikytų atirinkamą val. atlygį už nuopelnus, pasiekimus; • Padėti įgyvendinti jų siūlomas idėjas; • Skiriant papildomų valandų ir jas apmokant; • Viešai pagiriant ir įteikiant padėkos raštus per mokytojų tarybos posėdžius.

Išvados (1): • Lyderystės skatinimas ir tokios kultūros formavimas tiesiogiai nenumatytas kaip prioritetinė mokyklos veiklos sritis, tačiau strategijoje lyderystės plėtojimo aspektai ryškūs. Mokykloje sukuriamos prielaidos ir aplinka lyderystei atsirasti ir plėstis; • Kad mokykloje sudarytos palankios sąlygos kiekvienam bendruomenės nariui siūlyti ir įgyvendinti savo iniciatyvas įvardina 31 proc. , iš dalies palankios - 55 proc. mokytojų; • 72 proc. mokytojų mano, kad mokykloje skatinama lyderystė. • Mokytojai įvardija, kad jų darbas nėra pakankamai pripažįstamas ir vertinamas, trūksta pagyrimo ir pripažinimo, tačiau sutinka, kad pažanga ir tobulėjimas yra skatinami, apie tai su jais kalbamasi ir yra bent vienas žmogus, skatinantis juos tobulėti; • Tik 64 proc. mano, kad mokykloje vyrauja tarpusavio pasitikėjimo atmosfera.

Išvados (2): • 93 proc. mokytojų mano, kad mokykloje skatinamas ir darbas komandoje bei sukurtos tinkamos sąlygos dirbti komandoje, skatinama kolegiška pagalba (86 proc. ), dalijimasis gerąja patirtimi (93 proc. ) tačiau teigia, kad ne visada pasiūlytos idėjos ar naujovės sulaukia pritarimo iš kolegų ir yra išsamiai apsvarstomos. Kai kurios iniciatyvos įgyvendinamos tik iš dalies. Dažniausiai tai siejama ne su savo gebėjimais, bet aplinkinių pastangomis, indėliu, atsakomybe; • Mokykloje nėra sukurta lyderių skatinimo programa, tačiau mokyklos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatytos įvairios skatinimo priemonės; • Mokyklos darbuotojai skatinami pasinaudoti ir naudojasi įvairiomis išorinių projektų galimybėmis ugdant lyderystės įgūdžius, formuojant lyderystės modelius mokykloje.

Lygis • Temos 5. 3. Vadovavimo stilius, rodiklis • 5. 3. 2. Lyderystė mokykloje vertinamas – 3 lygiu

Pasiūlymai: • Lyderystės (įvairiais lygmenimis) plėtojimą laikyti prioritetine sritimi, kuriant naują strategiją; • Aktyviai dalyvauti projekte , , Lyderių laikas 2 “; • Skatinti darbą komandomis, derinant tarpusavyje veiklas, siekius ir analizuojant veiksmingumą; • Skatinti kolegišką pagalbą ir kolegų bendradarbiavimą įvairiose srityse; • Sukurti įvairius bendradarbiavimo, pasidalijimo gerąja patirtimi, lyderystės modelius; • Metodinėse grupėse ir su kuruojančiais vadovais kalbėtis apie asmeninę kiekvieno pažangą, tobulėjimo galimybes, kryptis; • Atsižvelgiant į kolektyvo pasiūlymus, atnaujinti mokykloje skatinimo sistemą.

5. 4. 1. Personalo komplektavimas. Iliustracijos 4 lygis Mokykloje dirba optimalus išsilavinusių, aukštą kvalifikaciją ir būtinas kompetencijas turinčių mokytojų skaičius. Pedagoginei pagalbai teikti mokykloje sukomplektuota aukštos kvalifikacijos ir gebančių tenkinti mokinių poreikius specialistų komanda. Mokykloje pakanka aptarnaujančiojo personalo, gebančio tenkinti mokyklos poreikius. Mokykloje aiški naujų darbuotojų paieškos sistema. Darbuotojai įdarbinami pagal aptartus įdarbinimo principus: išsilavinimą, kvalifikaciją, patirtį, dalyvavimą projektuose, veiklą per pamoką, įsipareigojimus mokyklai. 2 lygis Mokykloje dirba būtiną išsilavinimą turintys ar jo siekiantys mokytojai, dalis jų – žemos kvalifikacijos. Dirba tik dalis pedagoginei pagalbai teikti reikalingų specialistų. Dalis pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų yra žemos kvalifikacijos. Aptarnaujančiojo personalo pakanka, tačiau jo teikiamos paslaugos yra tobulintinos. Reikėtų tobulinti trūkstamų darbuotojų paieškos bei įdarbinimo principus.

Mokytojų/pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacija • Mokykloje pagrindinėse pareigose dirba 40 pedagoginių darbuotojų. Nepagrindinėje darbovietėje dirba 1 mokytojas. Iš jų 35 moterys. • 1 -4 klasėse dirba 4 mokytojos su atitinkamos srities aukštuoju universitetiniu pedagoginiu išsilavinimu. Kvalifikacinė kategorija: 3 – mokytojos metodininkės, 1 – ekspertė. • 5 -10 klasėse dirba 33 mokytojai, iš kurių 27 –moterys. 31 mokytojų turi jų darbą atitinkantį aukštąjį universitetinį pedagoginį išsilavinimą, 2 – aukštesnįjį, tos srities, pedagoginį išsilavinimą. Kvalifikacinė kategorija: 13 vyresniųjų mokytojų, 17 – mokytojų metodininkų, 1 – ekspertas.

• Mokykloje dirba socialinis pedagogas (vyr. specialistas), logopedas (vyr. specialistas), psichologas, pailgintos dienos grupės auklėtojas (vyr. specialistas). • Pedagogų, turinčių IKT raštingumo žinias, atitinkančias pedagogų kompiuterinio raštingumo standartą (technologinė dalis), skaičius (išskyrus informatikos mokytojus) – 10. • Pedagogų, naudojančių IKT savo dėstomam dalykui , skaičius (išskyrus informatikos mokytojus)- 35. • Pedagogų, naudojančių internetą savo dėstomam dalykui, skaičius (išskyrus informatikos mokytojus) – 31. • Darbo stažai: 4 m. stažas – 2 pedagoginiai darbuotojai; 4 -9 m. stažas - 3 pedagoginiai darbuotojai; 10 -14 m. – 2 pedagoginiai darbuotojai; daugiau kaip 15 m. – 34 pedagoginiai darbuotojai.

Nepedagoginiai darbuotojai • 2010 -2011 m. m. statistinių ataskaitų duomenimis mokykloje dirba 20 nepedagoginių darbuotojų, iš jų 18 moterų. • Mokyklos nepedagoginių darbuotojų skaičius per pastaruosius 7 metus (nuo 2005 m. ) sumažėjo 4 darbuotojais, mokyklose panaikinus sargų bei kompiuterininkų etatus. • Pedagoginių darbuotojų skaičius dėl mokinių skaičiaus mažėjimo ir kitų priežasčių per tuos pat metus sumažėjo 17 -a. • Mokykloje dirba visuomenės sveikatos biuro specialistė, įgyvendinanti prevencinę ir sveikatinimo veiklą.

Įdarbinimas/pavadavimas • Įdarbinant darbuotojus laikomasi Darbo kodekso, kitų teisės aktų reikalavimų, organizuojami konkursai, sudaromos darbo sutartys. Darbuotojų pasirinkimą lemia išsilavinimas, kvalifikacija, darbo patirtis, dalyvavimas panašioje veikloje, rekomendacijos, atsiliepimai. • Mokyklos darbuotojų įdarbinimas reglamentuojamas mokyklos darbo tvarkos taisyklėse patvirtintose Prienų „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos direktorės 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-120) bei mokyklos nuostatuose (šiuo metu parengtame , , Ąžuolo“ progimnazijos nuostatų projekte.

Įdarbinimas/pavadavimas • Be darbo tvarkos taisyklių mokyklos darbuotojų darbines funkcijas ir pareigas reglamentuoja darbo sutartis, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, pareiginiai aprašai. • Taupant lėšas, laikino darbuotojo nedarbingumo metu pavaduojama ne visada. Dažniausiai yra perskirstomi darbai, arba keičiamas tvarkaraštis.

Darbuotojų trūkumas: • Nors atsakydami į klausimą, kokias pagrindines problemas mato organizuojant personalo darbą, mokytojai, kaip svarbiausio dalyko neįvardijo personalo trūkumo, tačiau manoma, kad mokytojams dirbti būtų lengviau turint mokytojų padėjėjus, kompiuterininką, laborantus.

Personalo reikalingo strategijai įgyvendinti komplektavimas vertinamas:

Pokyčių reikalingumas:

Išvados: • Mokykloje dirbantys mokytojų išsilavinimas, kvalifikacija atitinka reikalavimus, mokytojai turi visas būtinas kompetencijas; • Pedagoginę pagalbą mokykloje teikia aukštos kvalifikacijos specialistų komanda; • Mokykloje iš dalies pakanka aptarnaujančiojo personalo, gebančio tenkinti mokyklos poreikius; • Įdarbinant laikomasi įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; • Darbuotojai įdarbinami atsižvelgiant į išsilavinimą, kvalifikaciją, patirtį, rekomendacijas, atsiliepimus; • Mokykloje ne visiems darbuotojams (36 proc. ) aiški personalo formavimo sistema; • Įdarbinus naują darbuotoją, jis visuomet pristatomas mokyklos bendruomenei.

Lygis • Temos 5. 4. Personalo valdymas, rodiklis • 5. 4. 1. Personalo komplektavimas vertinamas – 3 -4 lygiu

Pasiūlymai: • Rekomenduoti mokyklos psichologei atestuotis aukštesnei kategorijai; • Kelti personalo kvalifikaciją IKT taikymo srityse, panaudoti įgautus gebėjimus ugdymui; • Ieškoti galimybių įdarbinti mokytojų padėjėjus, kompiuterių specialistus, laborantus, sargus; • Bendruomenės susirinkimuose kalbėti apie personalo formavimo politiką.

5. 4. 3. Personalo darbo organizavimas. Iliustracijos 4 lygis 2 lygis Mokykloje planingai, tikslingai organizuojamas darbas komandomis. Mokytojai veiksmingai dirba metodinėse grupėse, projekto ar įvairių programų įgyvendinimo darbo grupėse ir pasiekia numatytus tikslus. Visi mokytojai yra susipažinę su pareiginėmis instrukcijomis ir jas vykdo. Aiškūs mokytojų darbo krūvio paskirstymo kriterijai, atsižvelgiama į kvalifikaciją, gebėjimus, patirtį, pageidavimus dėl darbo krūvio nepažeidžiant valstybės reglamentuojančiuose dokumentuose numatytųjų ir lygių galimybių principų. Aptarnaujančiojo personalo pareiginės instrukcijos yra tiksliai ir aiškiai apibrėžtos, visiems suprantamos. Veiksmingas aptarnaujančiojo personalo įnašas užtikrinant ugdymo procesą. Mokykloje organizuojamas darbas komandomis. Dauguma mokytojų dirba metodinėse, projekto ar darbo grupėse, tačiau jų veikla nepakankamai rezultatyvi. Mokytojai susipažinę su pareiginėmis instrukcijomis ir iš dalies jas vykdo. Neaiškūs mokytojų darbo krūvio paskirstymo kriterijai, ne visada atsižvelgiama į kvalifikaciją, patirtį. Pareigų ir darbo krūvių paskirstymas tenkina ne viso personalo poreikius. Aptarnaujančiojo personalo pareigos tiksliai ir aiškiai apibrėžtos, tačiau ne visiems išaiškintos, jo veikla tobulintina.

• Personalo darbo organizavimą reglamentuoja įvairūs norminiai dokumentai, tvarkomi vadovaujantis 2011 -2012 m. m. dokumentacijos planu. • Įdarbinus sudaromi ir vėliau, reikalui esant, atnaujinami darbuotojų pareigybių aprašai. • Darbo laiką nurodo etatinių darbuotojai darbo laiko grafikai, mokytojai dirba pagal sudarytus tvarkaraščius. • Vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarka (patvirtinta 2006 -12 -19, direktorės įsakymu Nr. V 52), pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. • Įvairius mokyklos darbuotojų darbo aspektus reglamentuoja mokyklos darbo tvarkos taisyklės (patvirtintos Prienų „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos direktorės 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-120).

• Atsakinėdami anketas mokytojai įvardijo, kad organizuojant darbą labai svarbu įvardinti siekius ir tai, ko tikimasi iš kiekvienos grupės ar komandos, kokia kiekvieno asmeninė atsakomybė už kokybę bei uždavinių įgyvendinimą. • Mokytojai sutinka, kad tik bendradarbiaujant ir dirbant komandoje galima pasiekti geriausių rezultatų.

Padalinių darbo organizavimas, tikslų pateikimas vertinama:

Komandinis ir kolegiškas darbas vertinamas:

Atsakymai į klausimą , , Ar mano bendradarbiai jaučia atsakomybę dirbti kokybiškai? “ • • • 1 balas 0% (0/29) 2 balai 6. 9% (2/29) 3 balai 34. 48% (10/29) 4 balai 44. 83% (13/29) 5 balai 13. 79% (4/29)

Pokyčių reikalingumas vertinamas

Vertinant personalo darbo organizavimą įvardijami trūkumai (1): • Mokykloje trūksta švaros; • Simpatijos ir antipatijos; • Tai, kad ne vienodai paskirstomi darbai, per daug yra darbais apkrauti tie mokytojai, kurie turi auklėjamąsias klases. Turint klasę yra ir taip daug papildomų darbų, jeigu auklėtojas dirba kruopščiai ir atsakingai, o tai daro ne visi auklėtojai; • Labai gaila, kad yra darbuotojų, turinčių žemą susitapatinimo su organizacija laipsnį. Juos sudėtinga suaktyvinti, sumotyvuoti iniciatyvoms; • Viskas gerai; • Kartais dirba ne komandoje, o kiekvienas siekia pranašumo.

Vertinant personalo darbo organizavimą įvardijami trūkumai (2): • • Atsakomybės ribų nustatymas visuose lygmenyse; Neobjektyvumas; Susitarimų laikymosi; Administracijos bendravimas su personalo darbuotojais ir mokytojais, išklausant jų nuomonę, patariant, atsižvelgiant ir t. t. ; • Veiklos koordinavimas ir informavimas (nepakankamai išnaudojamos el. dienyno galimybės. Informavimas per 5 minutes neinformatyvus, dalies žmonių nebūna); • Trūksta konkretumo, daug dėmesio skiriama kiekybei, o ne kokybei, mažai analizuojamos nesėkmės;

• Siūlyta daugiau įtraukti personalo darbuotojus į tvarkos palaikymą mokykloje pertraukų metu. • 14 mokytojų neatsakė į šį pateiktą atvirą klausimą.

Išvados: • Mokykloje sudaryti įvairūs personalo darbo organizavimą reglamentuojantys dokumentai; • Organizuojant darbuotojų darbą vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, mokyklos norminiais dokumentais. • Organizuojant darbą ne visada padaliniams ar atskiriems darbuotojams yra suprantamas darbo tikslas ir nauda bendriems mokyklos strategijos siekiams. • Mokykloje yra skatinamas darbas komandose, dalijimasis patirtimi ir tam sudaromos sąlygos, tačiau, kartais iškyla tarpusavio nesusikalbėjimo ir nepasitikėjimo, atsakomybės pasidalijimo problemų. • Dalis mokytojų mano, kad yra trūkumų organizuojant ir kontroliuojant personalo darbą.

Lygis • Temos 5. 4. Personalo valdymas, rodiklis • 5. 4. 3. Personalo darbo organizavimas vertinamas – 3 lygiu

Pasiūlymai: • Kurti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, skatinant viešai kalbėtis apie darbo organizavimą, kokybę, rezultatus. • Vadovams atsižvelgti į viešai išsakomus pageidavimus, pastabas, pasiūlymus. • Skatinti darbą komandose, kolegišką pasidalijimą patirtimi, įvairių padalinių bendradarbiavimą, atsakomybę.