PRADINIO UDGYMO PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS 2015 2017
PRADINIO UDGYMO PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS. 2015 -2017 MOKSLO METAI Egidija Nausėdienė, ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius Viešoji konsultacija, 2015
BENDRASIS UGDYMO PLANAS Apibrėžia bendrąsias pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi mokykla gali savarankiškai ir tikslingai planuoti ir organizuoti pradinį ugdymą. Nustatomi šie esminiai pradinio ugdymo programos įgyvendinimo aspektai: Ugdymo proceso trukmė. Ugdymo laiko (pamokų) paskirstymo galimybės. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo formų pasirinkimo galimybes. Bendrosios pradinio ugdymo programos ugdymo dalykų įgyvendinimo nuostatos.
BUP NUOSTATOS ORIENTUOJA Į: Mokyklų savarankiškumą ir bendradarbiavimo kultūros skatinimą. Mokyklų sprendimų tikslingumą. Sprendimai turi būti grindžiami duomenimis (mokinių pasiekimų, išorės vertinimo, nacionalinių, tarptautinių tyrimų ir kt. ) Veiksmingą išteklių valdymą. Mokyklos turi nusimatyti/susitarti dėl prioritetų, kuo racionaliau ir kryptingiau panaudoti turimus resursus (ugdymo valandų paskirstymas, ugdymo organizavimo formos, ugdymo turinio planavimas ir pan. ) siekiant ugdymo kokybės. Mokyklos atsakomybę už teikiamą pradinio ugdymo kokybę, mokinių pasiekimus.
12. Mokyklos ugdymo plane įteisinami mokyklos susitarimai dėl: 12. 1. prioritetinių ugdymo tikslų ir uždavinių, keliamų mokyklos numatytam ugdymo laikotarpiui (metams, dvejiems ar kt. ); 12. 18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tikslų ir formų; 21. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis bendrosiomis ugdymo nuostatomis ir principais, . . atsižvelgiant į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant standartizuotus testus mokykloje rezultatus (jei buvo vykdomi) ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo, aktualias konkrečiai mokyklai. 24. Atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos ar atskiros (-ų) klasės(ių) mokinių mokymosi rezultatus, siekiant pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, mokykla gali pasirinkti įvairius ugdymo valandų paskirstymo variantus.
24. 1. skiriant ugdymo dalykui konkrečiai klasei reikalingą ugdymo laiką: • paskirstant ketveriems metams ugdymo dalyko programai skiriamas ugdymo valandas; • per keturis metus užtikrinant 23 punkte ugdymo dalykui numatytą bendrą ugdymo valandų skaičių; Horizontalus laiko paskirstymas Pvz. Savaitės ugdymo valandų perskirstymas Ugdymo dalykai 1 kl 2 kl. 3 kl. 4 kl. Iš viso Lietuvių kalba 8 8 7 6 29 Dorinis ugdymas 1 0 2 1 4 Matematika 4 4 5 5 18
28. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. 35. 2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz. , integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt. ), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį: 35. 2. 1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus; 35. 2. 2. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandos, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo šveitimo programoms įgyvendinti.
Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios ugdymo programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz. skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan. ). 19. Nuo 5 iki 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų.
2015 -2016 IR 2016 -2017 MOKSLO METŲ BENDROJO UGDYMO PLANO PROJEKTAS Numatoma didinti ugdymo laiką, skirtą pradinio ugdymo programai įgyvendinti: Mažinant papildomų atostogų dienų skaičių nuo 10 iki 5 d. Numatomos 12 dienų papildomos žiemos atostogos. Ilginant ugdymo procesą nuo gegužės pabaigos iki birželio 9/10 dienos. Ugdymo proceso trukmė - 35 savaitės. Dabar 32 savaitės. Didėja ugdymo valandų (pamokų) skaičius bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti (pvz. , lietuvių kalbai mokyti pamokų skaičius vienai klasei padidėtų 21 pamoka)
MOKYMOSI TRUKMĘ SIŪLOMA KOREGUOTI NES: Blogėja mokinių pasiekimai: statistiškai reikšmingai blogėja pradinių klasių mokinių skaitymo pasiekimai; Daugėja žemų pasiekimų mokinių: net 15 proc. 4 kl. mokinių nepasiekia patenkinamo lygmens. Išlieka dideli mokinių pasiekimų skirtumai atskirose mokyklose, kaimo ir miesto mokyklose. Išryškėja neigiamas SEK poveikis.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 2014 m 70% Nepatenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 58. 5 60% 42, 7 50% [REIKŠMĖ] 40% 25, 6 33, 4 30% [REIKŠMĖ] 20% 11, 8 10% 13, 5 10, 4 6, 9 4 0% Matematika Skaitymas Rašymas
NACIONALINIS MOKINIŲ PASIEKIMŲ TYRIMAS, 2014 M. PASIEKIMŲ LYGIAI PAGAL VIETOVĖS, KURIOJE YRA MOKYKLA, TIPĄ. 4 klasė Kaimas 16, 6 Miestas Didmiestis 40% 45, 1 23, 9 6, 5 20% 25, 4 47, 9 20% Miestas [REIKŠMĖ] 17, 1 40% Skaitymas 60% 80% Didmiestis 100% 38, 9 8, 5 Kaimas [REIKŠMĖ] 5, 8 36, 9 0% 5, 6 [REIKŠMĖ] 29, 6 [REIKŠMĖ] 40% 20% 48, 1 20% 5, 8 59, 6 17, 1 0% 4, 5 61, 6 40% 60% Matematika 19, 9 80% 100%
NACIONALINIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ TYRIMŲ ĮŽVALGOS: Mokymosi nesėkmių priežastys yra kompleksinės: nepalanki gyvenamoji aplinka, nepakankama mokymosi pagalba mokykloje ir namie, per sunkios užduotys klasėje ir namie ir kt. Tik 20 proc. žemų pasiekimų mokinių turi specialiuosius ugdymosi poreikius. Aktualizuojamas socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto įtakos veiksnys (SEK). Mokykla, kokybiškas ugdymas gali „amortizuoti“ neigiamą SEK poveikį mokinių pasiekimams. (pvz. , dirbant kokybiškai 13, 2 proc. žemo SEK mokinių nepasiekia patenkinamo lygmens, nekokybiškai - net 26, 6 proc. mokinių. )
IEAIA EKSPERTAI IR MOKSLININKAI PATVIRTINA, KAD: EKSPERTAI IR Moksliniai tyrimai rodo, kad nuoseklus, kokybiškas (nedarant ilgų mokymosi pertraukų vasaros metu) ugdymo procesas mažina mokymosi rezultatų „kritimo“ galimybę (ypač vaikų iš nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos). Optimalus ugdymo laikas ir ugdymo proceso efektyvumas koreliuoja su gerais (aukštais) mokymosi rezultatais. TIMSS, PIRLS ekspertai pastebi (IEA apžvalga 2013 m. spalis), kad Lietuvoje skiriama mažiausiai valandų iš ES šalių kalbai (skaitymo gebėjimas) ugdyti. Nuo 2006 metų sumažinta 46 valandomis. http: //www. iea. nl/fileadmin/user_upload/Policy_Briefs/IEA_policy_brief_Sep 2013.
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO/TRUKMĖS KAITA BUP iki 2008/2009 m. m. BUP nuo 2008/2009 m. m. Nustatoma mokslo metų pabaiga - gegužės Mokslo metų ugdymosi procesas baigiamas ne anksčiau kaip birželio 1 d. Nustatyta 170 mokymosi dienų (34 sav. ) Pažintinei, kultūrinei, socialinei veiklai skirtas dienas rekomenduojama organizuoti šeštadieniais ar mokslo metų pabaigoje. Atostogos mokslo metų eigoje – 4 sav. Vasaros atostogos ne trumpesnės kaip 8 29 d. Nustatyta 160 mokymosi dienų (32 sav. ) Pažintinei, kultūrinei, socialinei veiklai 10 skirtų dienų įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių. Atostogos mokslo metų eigoje – 6 savaitės (4 privalomos ir 2 papildomos) Vasaros atostogos -13 sav.
Šalis Danija Vokietija Didžioji Britanija Čekija Airija Suomija Lenkija Estija Latvija Lietuva Vidutiniškai Mokslo metų pradžia/ pabaiga Atostogos per mokslo metus Vasaros atostogos savaitėmis Šventinės dienos Rugpjūčio 11 d. Birželio 26 d. Rugpjūčio 1 d. Liepos 31 d Rugsėjo pirma sav. 5 6 6 1 d. Rugsėjo 1 d. Birželio 30 d I rugsėjo sav. Birželio pab. Rugpjūčio 6 / 18 d. Gegužės 30 d. 4 9 6 6 5 d. Iš viso Mokymosi atostogų savaitės 12 IEA PIRLS rezultatai 40 7 34/42 17 13 39 11 6 d. 14 38 14 9 3 d. 14, 5 37, 5 7 5 10 -11 3 d 15/16 37 3 Rugsėjo 1 d. Birželio 26 d Rugsėjo 1 d. Birželio – 4 d. Rugsėjo 1 d. Gegužės 29 d 6. 5 9 5 d. 17 36 28 6 12. 5 3 d. 19 33 6 13 7 d. 20 32 6 13 4 d. 20 32 26 5. 5 10 16 36 MOKSLO METŲ TRUKMĖ ES ŠALYSE 4 -11 6 10 /18 Šaltinis: Eurydice. Organisation of school time in Europe http: //eacea. ec. europa. eu/education/eurydice/documents/facts_and_figures/school_calendar_EN. pdf
Pradinio ugdymo programai įgyvendinti vienai klasei per metus skiriama: Šalis Ugdymo valandos Bulgarija 468 Lietuva 507 Latvija 567 Suomija 620 Vokietija 650 Čekija 683 Danija 705 Anglija 861 Šaltinis: http: //eacea. ec. europa. eu/education/eurydice/documents Pailginus ugdymo procesą, vienai klasei ugdymo valandų padidėtų vidutiniškai 73 val. per metus, o visoms 1 -4 klasėms – 291 ugdymo valanda.
MOKYMOSI METŲ ILGINIMU SIEKIAMA: Užtikinti optimalų ugdymo laiką Bendrojoje programoje numatytiems rezultatams pasiekti. Sumažinti mokymosi krūvį per savaitę/dieną (mokytojams mažiau įtampos per pamokas, mokiniams - mažiau namų darbų). Sudaryti galimybes mokyklai skirti daugiau laiko mokymosi pagalbai teikti. Sudaryti galimybes mokytojui skirti daugiau laiko bendravimui/ prasmingai veiklai su vaikais (ne tik vadovėlis ir pratybos) Užtikrinti nuoseklų mokymosi procesą, nesudarant ilgos mokymosi pertraukos vasarą. Gerinti mokinių ir mokytojų savijautą mokykloje.
- Slides: 17