Pradini klasi mokini lietuvi kalbos pasiekim vertinimas problemos

Pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimas: problemos ir jų sprendimo būdai Soc. m. dr. , doc. Elena Marcelionienė Lietuvos edukologijos universitetas

Pagrindiniai šiuolaikinio vertinimo principai: • Vertinimas turi skatinti mokinio asmenybės brandą, mokymosi motyvaciją, emocijų, valios sričių plėtotę, pasiekimus bei pažangą, koreguoti ugdymo procesą. • Vertinimas grindžiamas idiografiniu principu: dabartiniai mokinio pasiekimai lyginami su ankstesniais ir taip matoma mokinio padaryta (nepadaryta) pažanga. • Vertinimo metodikos gali būti įvairios, bet visos ugdančios mokinio asmenybę, skatinančios sėkmę ir pažangą. • Mokytojas gali pasirinkti vertinimo fiksavimo formas. („Pradinio ugdymo samprata“)

Vertinimo tikslai: • Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, t. y. pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus. • Padeti mokytojui suprasti mokinio mokymosi galimybes, pamatyti spragas, problemas, parinkti kelius, kaip tas problemas įveikti. • Suteikti tėvams informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp mokyklos ir vaiko tėvų. • Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo procesą, numatyti perspektyvą. („Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“)

Sudedamosios vertinimo dalys ir tipai: Vertinimas ugdymo procese (mokant ir mokantis) diagnostinis vertinimas formuojamasis vertinimas diagnostinis vertinimas. . . . . Vertinimas baigus programą apibendrinamasis vertinimas

Formuojamasis vertinimas – „vertinimas vardan mokymosi“ • Atliekamas ugdymo procese, nuolat. • Vertinant atsižvelgiama į pamokai ar pamokų ciklui keliamus uždavinius (mokiniui paaiškinami mokymosi uždaviniai). • Parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta (konkrečius pasiekimus), ir ką dar reikia išmokti (konkrečias spragas). • Vertinama dažniausiai žodžiu arba trumpomis pastabomis raštu. • Vertinimas formaliai nefiksuojamas ir viešai neskelbiamas.

Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų formuojamasis vertinimas Klausymas ir kalbėjimas ● Draugo, mokytojo ir kt. klausėsi atidžiai, nelabai atidžiai, neatidžiai, pritrūko kantrybės, buvo išsiblaškęs, visai nesiklausė. . . • Kalbėjo aiškiai, suprantamai, neaiškiai, ne į temą, tiksliai atsakė į klausimą, negebėjo atsakyti į klausimą, pasakojo išraiškingai, įdomiai, monotoniškai, neįdomiai.

Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų formuojamasis vertinimas Skaitymo technika ir teksto supratimas • Skaitė sklandžiai, tinkamai intonuodamas, perteikdamas teksto nuotaiką; nesklandžiai (skiemenuodamas, užsikirsdamas), darė sakinio intonavimo klaidų, neraiškiai. • Suprato, apie ką skaitė, nes atsakė į teksto turinio klausimus; nesuprato, nes neatsakė į klausimus.

Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų formuojamasis vertinimas Rašymas · teksto kūrimas: atsakė (neatsakė) į temą, sugalvojo įdomų, netikėtą įvykį (seniai žinomą, neįdomų), mokėjo (nemokėjo) sudominti ir t. t. ; · parašė aiškiais, taisyklingais sakiniais (neaiškiais, neišskirtais, netaisyklingais. . . ), nepadarė ( padarė) skyrybos klaidų; · be klaidų parašė išmoktus žodžių rašybos atvejus, padarė rašybos klaidų (nurodomos individualios arba dažniausiai pasitaikančios klaidos); · raštas įskaitomas, estetiškas (neįskaitomas, neestetiškas. . . ), tekstas parašytas tvarkingai (netvarkingai). . .

Diagnostinis vertinimas • Atliekamas temos pradžioje, kad būtų tikslingiau planuojamas ugdymo procesas. • Atliekamas baigus temą, kad išaiškėtų mokinių pasiekimai ir spragos, numatomi tolesni ugdymo(si) tikslai. • Diagnostinio vertinimo laiką, dažnumą renkasi mokytojas. • Rezultatai fiksuojami mokytojo pasirinktu būdu.

I klasės mokinių diagnostinio vertinimo lentelė M. T. M. V. Jonas Gintė Rasa. . . I II +-- ++- III IV V VI VIII

II klasė. Diagnostinis vertinimas baigus III vadovėlio skyrių M. T. M. V. Skaito sk. , ž. , sak. Jonas sak. Gintė Rasa Temos Randa suprat. daiktų pav. Randa pož. pav. Žod. r. Ką? _ Žod. r. Ko? + Žod. r. Kur? Vardų, pavad. raš.

Apibendrinamasis vertinimas – „išmokto įvertinimas“ • Atliekamas baigus programą: pusmečio mokslo metų pirmąjį pradinio ugdymo koncentrą (II klasę) antrąjį pradinio ugdymo koncentrą (IV klasę). ● Remiantis mokinių pasiekimų lygių požymiais (BP III lentelė) nustatomas mokinio pasiekimų lygis: pagrindinis, patenkinamas, aukštesnysis. ● Rezultatai fiksuojami dienyne ir kitoje pasirinktoje vertinimo formoje (pasiekimų knygelėje, pažymėjime ir kt. ). ● Baigus IV klasę rašomas mokinio vertinimo aprašas.

Klausymas ir kalbėjimas: pasakojimas • Pagrindinis lygis: geba pasakoti matytus ar patirtus įvykius. • Aukštesnysis lygis: geba įdomiai, gyvai papasakoti patirtus ar matytus įvykius. • Patenkinams lygis: remdamasis pagalbiniais klausimais geba papasakoti patirtus ar matytus įvykius.

Skaitymas ir literatūros pažinimas (gebėjimai) I – II klasė Pagrindinis lygis: - skaito sakiniais, atsako į teksto turinio klausimus; - pasako prozos kūrinio veikėjus ir įvykius. Aukštesnysis lygis: - sklandžiai, tinkamai intonuodami skaito tekstą ir atsako į apibendrinamuosius klausimus; - apibūdina prozos kūrinio veikėjus ir įvykius. Patenkinamas lygis: - skaito žodžiais arba sakiniais ir pasirengęs (mokytojui padedant) atsako į teksto turinio klausimus; - mokytojui padedant pasako prozos kūrinio veikėjus arba svarbiausią įvykį.

Skaitymas ir literatūros pažinimas (gebėjimai) III – IV klasė Pagrindinis lygis: - prozos kūrinyje suvokia įvykius, veikėjus, veiksmo vietą, laiką, temą ir ką svarbaus autorius norėjo pasakyti; - skaito negrožinį tekstą ir pasako jame pateiktus faktus. Aukštesnysis lygis: - pasako perskaityto kūrinio temą, pagrindines idėjas; - skaito negrožinį tekstą ir pasako, ką naujo sužinojo, randa reikiamą informaciją, daro išvadas, apibendrina. Patenkinamas lygis: - pasako neilgo perskaityto kūrinio veikėjus, apie ką kūrinyje kalbama; - atsako į negrožinio teksto klausimus, randa tiesiogiai pasakytą informaciją.

Rašymas: I – II klasė Pagrindinis lygis: - gavęs pagalbą (planą, klausimus, paveiksl. seriją) parašo 3– 4 sakinių tekstą, geba ištaisyti nurodytas klaidas; - taisyklingai rašo 2 – 3 skiemenų, be priebalsių samplaikų žodžius. Aukštesnysis lygis: - geba nurodyta arba pasirinkta tema taisyklinga kalba sukurti rišlų 5 ir daugiau sakinių tekstą; - taisyklingai rašo be priebalsių samplaikų žodžius, geba ištaisyti klaidas. Patenkinamas lygis: - mokytojui padedant, parašo 2 – 3 sakinių tekstą; - mokytojui padedant, taisyklingai rašo 2 – 3 skiemenų, be priebalsių samplaikų žodžius.

Rašymas: III – IV klasė Pagrindinis lygis: - aprašo patirtus ir matytus įvykius; parašo pasakojimą ir aprašymą; pagal aptarto aprašymo pavyzdį sukuria gyvūno, augalo, daikto ar kt. aprašymą; - rašo žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo, daikt. ir būdv. vns. gal. , daikt. ir būdv. dgs. kilm. , daikt. viet. , daikt. ir būdv. dgs. vard. pagal pavyzdžius, es. l. veiksm. , būt. k. l. veiksm. , asmenvardžius ir vietovardžius, paprasčiausius prieb. asimiliacijos atvejus. Aukštesnysis lygis: - parašo pasakojimą, aprašymą, jį redaguoja, tobulina, pagal pasirinktą pavyzdį aprašo gyvūną, augalą, daiktą ar kt. - rašo žodžius. . . Patenkinamas lygis: - mokytojui padedant, pagal pavyzdį aprašo patirtus ir matytus įvykius; parašo trumpą pasakojimą, trumpai aprašo pažįstamą gyvūną, augalą ar kt. - mokytojui padedant, pagal pavyzdį rašo žodžius. . .

IŠVADOS • Daugiausia naudos mokiniui duoda formuojamasis vertinimas, nes šis vertinimas padeda mokytis. Jį mokytojai geba atlikti. Sunkumų kyla, jeigu norima fiksuoti šio vertinimo rezultatus (kadangi vertinama dažnai), suteikti informaciją tėvams. • Diagnostinis vertinimas padeda įvertinti nueitą etapą ir numatyti perspektyvą. Jo rezultatų fiksavimą mokytojas gali pasirinkti. Tam ypač tinka įvairios lentelės. • Apibendrinamasis vertinimas, atliekamas kurso pabaigoje, kelia daug sunkumų, kadangi vertinama apmąstant visą laikotarpį ir nustatant mokinių pasiekimų lygius. Jokie testai, net ir standartizuoti, pilnai neatskleidžia mokinių pasiekimų.