Pradini klasi mokini krybikum skatinantys metodai lietuvi kalbos

Pradinių klasių mokinių kūrybiškumą skatinantys metodai lietuvių kalbos pamokose dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė 2013 -03 -28

Pamąstykime. . . Vis dažniau susiduriama su motyvacijos mokytis stoka. <. . . > Norima, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes, išmanančias valstybės bei kaimyninių šalių istoriją bei kultūrą, norinčias siekti naujų žinių ir tobulėti, gebančias prisiimti atsakomybę už save bei valstybę. Šie tikslai daug labiau nei anksčiau susiję su išskirtiniais reikalavimais mokytojams, dėstytojams. Jų asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas bei noras nuolat tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės laidas. Todėl būtina atrasti paskatas ir sąlygas kurtis reflektuojančių, kūrybingų ir profesionalių mokytojų ir dėstytojų bendruomenėms, ugdyti švietimo įstaigų vadovų telkiančios lyderystės gebėjimus. (pagal Valstybinės švietimo 2013– 2022 metų strategijos projektą)

Pamąstykime. . . Lietuvos ketvirtos klasės mokinių skaitymo pasiekimai 2011 metų kiekviename PIRLS cikle šiek tiek prastėja, todėl vertėtų koreguoti bendrojo ugdymo programas, skaitymui skirti daugiau laiko, pateikti ir mergaitėms, ir berniukams patrauklių tekstų, taikyti geriausius mokymosi metodus, pabrėžti ir nuosekliai laikytis mokymosi paradigmos. Geriausiai tyrime pasirodžiusių šalių rezultatai rodo, kad visuose lygmenyse turėtų būti rasta dermė tarp mokymosi kaip žaidimo, ir mokymosi kaip pareigos. (pagal Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS ataskaitą, 4 klasė, 2012)

Pamąstykime. . . Ugdymo procese ypač atkreipti dėmesį į aukštesniųjų gebėjimų, labiau susijusių su kūrybingumu, inovatyvumu, lavinimą, skirti daugiau dėmesio ir informacinių, ir grožinių tekstų skaitymui, formuoti nuostatą, kad skaityti gali būti tiesiog malonu. Kadangi tyrime nustatytas ryšys tarp gerai knygomis aprūpintų mokyklos ir klasės bibliotekų bei mokinių skaitymo pasiekimų, turtinti jas, kad taptų kiek įmanoma patrauklesnės šiuolaikiniam mokiniui; atkreipti dėmesį į bibliotekų būklę ir naudą naujose mokyklose. (pagal Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS ataskaitą, 4 klasė, 2012)

Pranešimu siekiama: paanalizuoti kūrybiškumo sąvokos reikšmę mokslininkų darbuose ir švietimo dokumentuose; aptarti kelis pradinių klasių mokinių kūrybiškumą skatinančių metodų pavyzdžius; apmąstyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumo ugdymo galimybes lietuvių kalbos pamokose.

Kas yra kūrybiškumas? Kūrybiškumo sąvoka apibrėžiama įvairiai, tačiau daugelis autorių sutinka, kad tai asmens sugebėjimas atrasti nauja. Problemų sprendimo efektyvumas priklauso ne tiek nuo žinių ar įgūdžių, kiek nuo ypatingo sugebėjimo užduotyse esančią informaciją panaudoti greitai ir įvairiais būdais. Ši žmogaus savybė taip pat vadinama kūrybiškumu. Pagal D. Grakauskaitę-Karkockienę (2002)

Kas yra kūrybingumas? Kūrybingumas – asmenybės savybių kompleksas, leidžiantis produktyviu darbu pasiekti originalių, visuomeniškai reikšmingų, kokybiškai naujų veiklos rezultatų. Mokinių kūrybingumas pasireiškia minčių, idėjų, sumanymų originalumu atliekant užduotis, senų idėjų kritika, naujų ieškojimu ir radimu. Pagal L. Jovaišą (2007) Prieš pradedant konkretų darbą su mokiniais svarbu susitarti, kokio rezultato siekiama, kokie požymiai rodys, kad darbas ar užduotis atitinka kūrybingumo kriterijų.

Kaip į kūrybiškumo ugdymą atsižvelgta pradinio ugdymo Bendrojoje programoje (2008)? Pradinio ugdymo turinį apima integruotas bendrųjų ir dalykinių mokinio kompetencijų ugdymas. Viena iš tokių kompetencijų – iniciatyvumo ir kūrybingumo. Išsiugdęs šią kompetenciją mokinys turėtų lanksčiai, sklandžiai, originaliai mąstyti, aktyviai ir atsakingai veikti.

Kūrybiškumo vertinimo kriterijų problema Iki šiol nėra bendro kūrybiškumo vertinimo pagrindo, todėl įvairūs tyrėjai nurodo skirtingus kūrybiškumo kriterijus. Dažnais atvejais vertinami šie kūrybiškumo aspektai: a) kūrybos produktas (rezultatas) – tikslingas žmogaus kūrinys; b) kūrybos veiksmas (procesas), kuris skiriasi nuo atkartojamo veiksmo.

Kokios būtinos sąlygos kūrybiškumui atsiskleisti? (1) Psichologinis saugumas. Kai pripažįstamas kitas asmuo be jokių išankstinių sąlygų ar reikalavimų. Sugebant empatiškai priimti kitą. Psichologinė laisvė ir atsakomybė. Asmuo yra laisvas reikšti savo jausmus, mintis, būsenas. Aktyvi mokinių veikla. Galimybė nustatyti priežasties ir pasekmės ryšius; pastebėti objektų, reiškinių panašumus ir skirtumus. Fantazuoti ir kurti objektus, situacijas, reiškinius, pagal duotą temą įsivaizduoti objektus, situacijas, reiškinius.

Kokios būtinos sąlygos kūrybiškumui atsiskleisti? (2) Mokinių aktyvumo skatinimas ieškant netradicinių problemos ir užduočių sprendinių. Mokinių nuolatinis palaikymas čia ir dabar ieškant problemos sprendimo kelių ir atrandant juos bei darant išvadas, apibendrinimus. Sudaryti sąlygas vaikams ugdytis pagrindinius kūrybiniam mąstymui būdingus ypatumus: mąstyti lanksčiai – sugebėti išsakyti įvairių idėjų apie tą patį reiškinį; mąstyti originaliai – pateikti nestandartinius, originalius atsakymus; mąstyti detaliai (išsamiai) – sugebėti tobulinti savo kūrinį.

Kokios būtinos sąlygos kūrybiškumui atsiskleisti? (3) Aplinkų įvairovė. Sudaryta galimybė ugdytiniams įgyti patirties skirtingose aplinkose. Tinkamas gebėjimų ir rizikos balansas. Siekiant įveikti iššūkius, atsižvelgiama į esamą situaciją, mokinių gebėjimus, turimą patirtį. Keitimasis informacija, patirtimi. Kūrybiškumas puoselėjamas nuolatinio keitimosi idėjomis, grįžtamojo ryšio ir vertinimo aplinkoje. Realūs rezultatai. Kūrybines galias ir motyvaciją stiprina pasiekti realūs rezultatai, konkretūs pokyčiai.

Kokie metodai skatina ugdyti mokinių kūrybiškumą lietuvių kalbos pamokose? Dažniausiai tai padės padaryti aktyvaus ugdymo(si) metodai: susieti su mokinių gyvenimu, aktualijomis; įtraukiantys visus mokinius; skatinantys mokymąsi bendradarbiaujant; sudarantys galimybes veikti savarankiškai; atitinkantys mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus; ugdantys mokinių kognityvinius ir metakognityvinius gebėjimus.

Kokių žinome konkrečių kūrybiškumą ugdančių metodų pavyzdžių?

Atradimų metodas Sukuriamos situacijos, kuriose vaikai turi pasirinkimo galimybę. Situacijos kuriamos kartu su vaikais. Jas vaikai taip pat gali pasirinkti. Sukuriamos tokios sąlygos, kad vaikai galėtų patikrinti savo pačių pasirinkimus. Mokytojas tampa tik pagalbininku.

Nukreipimas veiklai (sudominimas) / veiklos pasirinkimo sąlygų sudarymo pavyzdžiai (1) Pasirink vieną iš dviejų tekstų: Ar Tau patinka paukščiai? Nori sužinoti, kaip galima pasidaryti inkilą? Tuomet perskaityk tekstą „Kaip padaryti inkilą“ bei atlik užduotis. Tu domiesi augalais? Nori sužinoti, kaip pats galėtum išauginti medelį? Tuomet perskaityk tekstą „Kaip išauginti medelį iš sėklos“ bei atlik užduotis.

Nukreipimas veiklai (sudominimas) / veiklos pasirinkimo sąlygų sudarymo pavyzdžiai (2) Nuėjęs į biblioteką pasirink vieną iš šių knygų: 1. Jeigu Tau patinka linksmos, šmaikščios, juokingos eiliuotos pasakos, rinkis Vytauto V. Landsbergio knygą „Kiaušinių pasakos“. Šioje knygoje kiaušiniai pasakoja labai įdomias, nuotaikingas istorijas. 2. Jeigu Tu dažnai sapnuoji įdomius sapnus ir nori sužinoti, ką kiti žmonės sapnuoja, skaityk Vytauto V. Landsbergio knygą „Julijos sapnai“. Knygoje pasakojama, ką įdomaus ir neįprato sapnavo mergaitė Julija. 3. Jeigu Tau patinka kartais patinginiauti ir norėtum sužinoti, kaip gyvena tikrieji tinginiai, rinkis Vytauto V. Landsbergio knygą „Tinginių pasakos“. Perskaitęs šią knygą sužinosi, kaip gyvena Tinginėlių kaimo gyventojai.

Nukreipimas veiklai (sudominimas) / veiklos pasirinkimo sąlygų sudarymo pavyzdžiai (3) Šiandien bus neįprastos lietuvių kalbos pamokos, nes ne tik kalbėsime, klausysime, skaitysime ir rašysime, bet ir gaminsime tortą. Jeigu norite, kad tortas pavyktų, pirmiausiai reikia labai atidžiai perskaityti ir išanalizuoti torto receptą. Tai bus galima lengviau padaryti raštu atsakant į klausimus. Gero skaitymo, skanaus torto!

Nukreipimas veiklai (sudominimas) / veiklos pasirinkimo sąlygų sudarymo pavyzdžiai (4) Šiandien keliausime į fantazijos pasaulį. Pasirink vieną iš trijų gyvūnų, kurį norėtum laikyti savo namuose. Ar Tau patinka gandras? Jį prisiminti padės filmas: http: //www. youtube. com/watch? v=1 h. D 13 z 469 ZI Kas būtų, jeigu liūtas apsigyventų Tavo kambaryje? Liūtą prisiminti gali žiūrėdamas filmą: http: //www. youtube. com/watch? v=j. Au. Zfnl. Ji. JU Ar esi matęs dramblį? Galbūt jis būtų puikus Tavo draugas? Dramblį pamatyti gali žiūrėdamas filmą: http: //www. youtube. com/watch? v=6 bo. Ac 8 ANIyw

Jeigu jau pasirinkai gyvūną, su kuriuo norėtum gyventi, pasiruošk pasakojimo rašymui: Papasakok, kaip gyvūnas atkeliavo į Tavo namus. Aprašyk jį: kokio dydžio, kokios išvaizdos, kaip juda, kuo maitinasi, ką mėgsta veikti ir pan. Kodėl jums patinka kartu gyventi? Kad pasakojimą būtų įdomiau skaityti, gali sugalvoti kokį juokingą atsitikimą. Tai gali būti ir pasakojimo pabaiga. Nepamiršk rašyti įskaitomai, nekartoti tų pačių žodžių, nepalikti klaidų.

Kodėl tokia svarbi pasirinkimo galimybė? Mokinys aktyviai dalyvaudamas kūrybinėje veikloje: pats sprendžia, ką ir kodėl turėtų pasirinkti; pats planuoja savo veiklą; numato tikslus ir jų siekimo kelius; prisiima atsakomybę už savo pasirinkimus.

Į ką atsižvelgiama vertinant mokinių kūrybiškumą? Į konkrečios užduoties kriterijus, kurie buvo sutarti arba aptarti su mokiniais dar prieš atliekant užduotį. Pagal kriterijus vertinamas gautas rezultatas. Pavyzdžiui: 1) jeigu mokiniai pamokos metu mokėsi rašydami rašinį įterpti palyginimų, sinonimų ir pan. Ši kūrybiškumo išraiška turėtų būti ir vertinama. 2) jeigu mokiniai kūrė kuo daugiau istorijos pabaigų pagal duotą pradžią – jų kiekis ir atsakymo kokybė (pavyzdžiui, sąsaja su istorijos pradžia, minties raiška, bendrasis raštingumas) turėtų būti ir vertinama. Užduotys skirtingos, bet abi ugdančios kūrybiškumą.

Jeigu kils klausimų, susijusių su pradinio ugdymo turiniu, rašykite: daiva. jakavonyte@upc. smm. lt „Galimybių sistema atveria kūrybiškumą. Galima išmėginti įvairius dalykus. Nebūtina kiekviename žingsnyje būti teisiam. Galima keisti paradigmą, užuot būti vertinamam pagal jau esamą paradigmą. “ (Edward de Bono)

Mokytis būti kūrybišku – tai mokytis gyventi. (E. Fromm)