PORTRETAI Akys mogaus sielos veidrodis L Tolstojus GRETA

PORTRETAI Akys – žmogaus sielos veidrodis. L. Tolstojus

GRETA

Praėjus nemaloniai dulksnai pasidarė lyg ir šilčiau. Autobusų stotelė pustuštė. Aš ir dar dvi po skėčiu pasislėpusios figūros – jis ir ji. Į akis krito reklamoje matyti taip vadinami , , dredai”, tik rankoje ne , , Manija”, o dvisluoksnis pyragaitis, kurio trupiniai biro į čia pat po kojomis telkšančią balą. Ji nusijuokė minkštu gomuriniu balsu ir prisidengė ranka burną (gal dėl tų trupinių? ). Stebėjau atspindį. Ryškus juodų antakių, tamsių rudų akių, skaisčiai raudonų lūpų ir blyškaus veido kontrastas darė įspūdį. Rytietiško grožio. Bet kažkas buvo ne taip. Smulkus sudėjimas, judesių plastika tarsi bylojo: , , Aš tokia trapi – lyg porceliano puodelis. Saugok mane. ” Akimirką atspindžio akys susidūrė su manosiomis. Šypsena. Ir viskas. Supratau: ji ne visus įsileis į savo pasaulį. Net ir besijuokiančios akys – kaip tas porcelianas – įsileidžia tik į prieangį, o toliau – blizgus šaltis. . . Vėjo gūsis netikėtai į balą žeria saują išblyškusių beržo lapų. Vandens veidrodis sudūžta. Vėl dulksna. Išsitraukiu skėtį ir aš. A. Ž.

IGNĖ

Jeigu dairaisi ir nematai jokios šypsenos aplinkui, pasižiūrėk į tą pusę, kur daugiausia spalvų. Visada pamatysi spalvoto drugelio šypseną, bešvytinčią už ilgų tamsių plaukų. Visada apsivilkusi spalvingiausiais drabužiais. Įvairios spalvos švyti nuo pat kojų iki galvos. Tai ne tik pagerina nuotaiką, bet ir atgaivina sielą. Ją gali pamatyti koridoriuje, bevaikštančią, tiesiog trykštančią energija ir aktyvumu. Retai ją pamatysi einančią sudėjusią rankas prie savo šonų. Ji visada energingai demonstruoja įvairiausius gestus ar tiesiog atsipalaidavusią, linksmą ir labai savotiškai elegantišką eiseną. Bendraujant su šia miela panele, nesunku suprasti jos reakciją, jai dar neištarus nė žodžio. Pastoviai besikeičianti antakių pozicija ir manipuliavimas lūpomis bei akimis nesunkiai perteikia jos emocijas, žinoma, jej jos veido nedengia ilgieji plaukai, kurie suteikia žavingo paslaptingumo. Nors būtent šie plaukai primena daugeliui žinomą veikėją, beišlendantį iš šulinio ir gąsdinantį visus pasižiūrėjusius vaizdo kasetę po septinių dienų. . . Šiam drugeliui gąsdinančio įvaizdžio tai nesukelia ir ji vis tiek išlieka graži kaip visad. Kalbant apie drugelius, tai puikiai apibūdina jos figūrą. Pakankamai smulki, tačiau ne per daug. Ir tiesiog jei paprastas drugelis nusiimtų savo sparnus, jis atitiktų šios panelės figūrą. Visi esame pripažinę, kad drugeliai yra gražus, spalvingi ir kartais galbūt net paslaptingi. Būtent tokia yra ir mūsų Ignė. R. L.

ANETA

Prieš akis matau nedidelę nuotrauką – tai mano klasiokė Aneta. Beveik kiekvieną mielą dieną aš sutinku ją mokykloje. Jei nesirgtų, tai galėčiau sakyti, kad matau ją kiekvieną dieną. Ilgi tamsūs plaukai tęsiasi iki pat pečių. Kartais atrodo, kad per plaukus ji nieko nemato, arba mato tik viena akimi. O kas galėtų pasakyti, koks jos žvilgsnis? Juk per tuos plaukus nieko nesimato. Žiūredamas į nuotrauką net nesugebėjau pasakyti, kokia jos akių spalva, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad viskas papudruota, padažyta ir gražiai dera tarpusavyje. Nosis niekuo neišsiskiria. Plona, kaip ir ji pati. Bet ir tas plonumas - ne liga. Po visą pasaulį laksto, tai ir nestorėja. Lūpos nepasižymi putlumu, bet prie gležnos nosies ir vienos akies derinasi puikiai. Neaišku, kaip viskas atrodytų be krūvos makijažo, be kurio Anetos net nesu matęs. Rankos taip pat plonos ir gležnutės. Dažnai papuoštos apyranke ar kokiu kitu daiktu. Ploni pirštai per pamokas daug dažniau laiko veidrodėlį nei tušinuką ar pieštuką, bet ir jie kartais papuošti žiedu, kuris suderintas su kokio rūbo spalva. Daug apie Aneta pasako ir drabužiai. Beveik kiekviena dieną ji ateina vis kitaip apsirengusi. Drabužiai paprastai būna ryškūs, laisvesni ir tarpusavyje gerai suderinti. Jos charakteris, kaip ir jos ryškūs drabužiai. Vieną dieną ji juokiasi ir būna išsiblaškiusi. Dažnai pasako kokį juokelį, o kartais ir visišką nesąmonę, kuri būna daug juokingesnė. Kitą dieną susinervinusi ir beveik nešneka. Bet dažniausiai būna linksma ir labai geros nuotaikos. Vaikšto dažniausiai su drauge. O nueina tai tikrai nemažai. Beveik kiekvieną pertrauką eina į valgyklą, o per ilgesnę nulekia ir į parduotuve. Taip pat kiekvieną pertrauką stabteli ir prie veidrodžio. Pasitaiso plaukus apsižiūri ir eina toliau. Taip bevaikščiodama retkarčiais pavėluoja į pamoką. Tokia jau ta Aneta. Dažniausiai linksma, visad gerai atrodanti ir puikiai nusiteikusi. A. G.

NERINGA (Ištrauka iš laiško) Pakėliau akis aukštyn. Šiek tiek nustebau. Tikėjausi išvysti piktą ir suirzusią spurgų maniakę. Merginą, kuri savo išvaizda nusipelnytų paniekos, tačiau mano lūkesčiai nepasiteisino. Ji buvo kitokia. Ji buvo žavinga. Turiu prisipažinti, kad jos išvaizda mane sužavėjo. Nusistatymas prieš naujokę dingo su ta akimirka, kai pirmą kartą ją pamačiau.

Greičiausiai tau, mielas drauge, įdomu, kaip atrodo naujoji mano kolegė. Kaip jau minėjau, ji stulbinanti. Aukšta, na, kažkur tavo ūgio, be galo liekna ir švytinti. Jos veidas visiškai taisyklingos formos, ir kaip bebūtų mums, stomotologams, keista, žandikaulis su šypsena taip pat yra taisyklingas. Dantys (gerai įsižiūrėjau) nebalinti, tačiau spinduliuoja akinamu baltumu. Jai tinka šypsotis. Tuomet jos veidas tampa gyvesnis ir, rodos, kad pats žmogus užsidega kaip degtukas. Kai ji šypsosi, matosi, jog yra laiminga ir kupina jėgų. Tau reikėtų pamatyti tą šypseną, paliekančią nemenką įspūdį. Kolegės nosis maža ir tiesi. Žvelgiant į ją, nosytė nekrenta į akis. Žandai, kaip ir smakras, dailūs. O dabar, mielasis, dalis, kurios, žinau, laukei labiausiai. Akys. Nuostabios! Pakaks? Juokauju, žinoma. Taigi akys siauros, lietuviškai žydros ir išraiškingos. Kai ji šypsosi, aplink akis susidaro mažos raukšlelės, kurios veidui suteikia išskirtinį žavesį. Paakiai nepajuodę ir oda aplink akis švelni, tai reiškia, jog mergina gerai pailsėjusi, nedepresuojanti ir prižiūrinti savo išvaizdą. Jos odos spalva - sveikai rausva, todėl darau išvadas, kad ji yra visiškai sveika. Tiesa, kalbant apie akis: jos vyzdžiai dažniausiai būna siauri, todėl džiaugiuosi, kad gavau ramią ir nenervingą kolegę. Merginos plaukai trumpi, vos dengia pečius. Plonyčiai, banguoti ir kiek šiurkštoki lyginant su jos švelniais veido bruožais. Galbūt vėjas ir šaltis palietė panelės plaukus. O nagai trumpučiai, kaip mums ir pridera, visuomet dailiai ir tvarkingai nulakuoti. Visuomet priderinti prie aprangos. O ji visada madinga. Ne ekstravagantiška, ne avangardiška ir net ne bohemiška, nors su skara beveik nesiskiria. Sakyčiau, klasiškai stilinga. Drabužiai visuomet nepriekaištingai išlyginti, kas mane, truputį tinginę, verčia pasitempti. Eisena, kalbos manieros tarsi tikros išsilavinusios aukštuomenės damos, tačiau to aš apie ją pasakyti negalėčiau. Esame vienmetės ir greičiausiai nesumeluosiu pasakiusi, jog esame vienodai pašėlusios ir vaikiškos, na, tikuosi supranti mane. Manau, jog tai tik gražus savęs pateikimo būdas. O žinai, idealių žmonių nebūna… Keista? Stebiesi tuo? Elementaru. Matai, prirašiau beveik pilną lapą apie merginą, kurios išvaizda priverčia ją girti, apie merginą, kuri savo grožiu pakerėjo ne vieną būtybę, tačiau vis tiek aš negaliu tau pasakyti, kas ji iš tikrųjų per žmogus. Galbūt mano aprašymas klaidingas, galbūt ji nesupyks, jei kada perskaitys šį laišką tau, nors tai beveik ir neįmanoma, bet aš manau, jog žmonės, susidūrę su šia panele, pritars mano nuomonei, jog ji nėra ideali, ji tiesiog - nuostabi. M. M.