Pirtukini aidim taka kalbos ugdymui Visagino lopelis darelis

Pirštukinių žaidimų įtaka kalbos ugdymui Visagino lopšelis – darželis “Ąžuoliukas” Auklėtoja metodininkė Asta Mainelienė

Pasaulio mokslininkai jau seniai nustatė, kad kalbos vystymasis artimai susijęs su smulkiosios motorikos išsivystymu. l l l Japonas Jasiro Cucumi knygoje “Paprasta metodika sveikatai išsaugoti atliekant pratimus pirštais” rašo, kad rankų pirštai – tai antrosios smegenys. Vokiečių filosofas I. Kantas ranką pavadino išorinėmis smegenimis. R. Štaineris teigė, kad rankų judesiai turi įtakos kalbos centro vystymuisi.

Medicinos mokslų daktarė M. Kolcova teigia, kad rankų plaštakos tai dar vienas kalbos aparatas – toks kaip ir artikuliacinis. Kalbos išsivystymas tiesiogiai priklauso nuo smulkiosios motorikos, t. y. pirštų judesių išsivystymo. Smulkiųjų pirštų raumenų treniravimas ne tik stimuliuoja kalbos vystymąsi, bet ir turi stimuliuojantį poveikį visai smegenų žievei. Vaikai, kuriems gerai sekasi izoliuoti pirštų judesiai, paprastai gerai ir kalba.

Iš kitos pusės judesių formavimas vyksta dalyvaujant kalbai. Eiliuotos, ritmiškos kalbos dėka vystosi kalbos tempas, ritmiškas kvėpavimas, klausa, atmintis. Vaikus traukia eiliuotos kalbos gyvumas, emocionalumas – pradėjus žaisti tokį pirštukinį žaidimą vaikai įsijungia savaime, be jokio išankstinio nustatymo ar nurodymo.

Pirštukiniai žaidimai: l l l l Lavina smulkiąją motoriką; Lavina kalbą, turtina žodyną; Vysto ritmo, rimo jausmą, muzikalumą; Ugdo kantrybę, atmintį, pastabumą, susivaldymą; Lavina fantaziją, norą kurti; Stiprina lytėjimo pojūtį, padeda pažinti save; Žadina teigiamas emocijas, bendravimo judesiais malonumą.

Smulkioji motorika Skurum burum, tytum tatum, takšt (kryžiuojame kiekvieną pirštą ir taukštelim vieną į kitą).

Kalbos lavinimas, žodyno turtinimas. Ugdymo raktas – pavyzdys ir pamėgdžiojimas. Suaugęs dirba kasdienius darbus, bendrauja kuria, o vaikas stebi, dalyvauja, pamėgdžioja. Žodžių skaidymas skiemenimis, plojame vardus ryto rate sveikindamiesi. Žaidimai pagal temą, naujiems žodeliams, judesiams išmokti.

Ritmas, rimas, muzikalumas Pirštais pirštais bar bar Delnais dar dar Kumščiais kumščiais dun dun O alkūnėm bum bum Rankom rankom klepu O kojytėm trepu (Deklamuojant reikia daryti atitinkamus judesius) Du paukščiai tupėjo ant akmenėlio pilko Tra lia lia BUM! Kai vienas nuskrido, Tai kitas dar liko Tra lia lia BUM! Kai antras nuskrido Prie šliaužiančio slieko Tra lia lia BUM! Tai vargšas akmuo Pasiliko be nieko Tra lia lia BUM!

Kantrybė, atmintis Eilėraštukų mokymasis pridedant judesius ne tik lavina motoriką, atmintį, bet ir lengvina eilėraštukų mokymąsi. Tam namely tam mažam (rodomas namelio stogas) Mažas vyras žiūrejo (ranka prie antakiu pridengiam akis) Matė kiškį bebėgant (rankomis rodomos kiškio ausys, kurios lapsi bėgant) Į dureles bebeldžiant (beldžiama i grindis) Leiskit leiskit mus vidun (skėsčiojama rankomis ) Nes medžiotojas nušaus (rodomas šautuvas) Eikš, kiškeli, eikš vidun (kviečiama užeiti) Meiliai prisigauski (apsikabina rankomis save)

Fantazija, kūrybiškumas l l (visi iškelia po vieną rankytę ir judina pirštukus) Penki blyneliai čirškėjo keptuvėj (juda piršteliai) OOOooooop (visi suploja) ir iškrito vienas blynelis iš keptuvės (užlenkiam vieną pirštelį ir judinam keturis) Keturi blyneliai. . . (iki kol visi iškrenta ir keptuvėje nelieka nei vieno blynelio) Mama, mama! - Ką, vaikeli? - Atvažiavo jau sveteliai. - Labas, labas (bučkiai, su visom pirštų porom)

Savęs pažinimas PIRŠTUKŲ DAINELĖ Pirmasis pirštukas vadinas nykštys (sugniaužus pirštus rodyti nykščius). Jis niekad nosytės daugiau nekrapštys (judinkite nykščius į šonus). Antrasis pirštukas smaližius vardu (rodyti smilius). Jis lenda ir sukas kur būna saldu. Trečiasis pirštukas didžiausias visų (rodyti didžiuosius). Aš juo kibirėlį per kiemą nešu. Ketvirtas - bevardis (rodyti bevardžius). Penktasis - mažiukas (rodyti mažylius). O aš (rodyti ranka į save) – šaunus(i) (berniukas, mergaitė) esu!(suploti)

Teigiamos emocijos. Naktį pakeičia dienelė, Verksmą pakeičia dainelė Rudą lapą – žalias lapas, Sniego kvapą – šilo kvapas. Po žiemos gėlė pražįsta, Paukštis lizdą atpažįsta. Po žiemos melsvi varpeliai, Saulėj ulbantys (žvilgantys) upeliai. Šiam pasauly ištiesų Kaip gerai, kad AŠ ESU!

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!