Personalini ini valdymas Gintar Tautkeviien Kauno technologijos universitetas

Personalinių žinių valdymas Gintarė Tautkevičienė Kauno technologijos universitetas gintare. tautkeviciene@ktu. lt

Pokyčiai • Edukologijos erdvė: vertybių kaita, ugdymo teorijų kaita, naujų technologijų vystymasis • Socialinėje erdvė: globalizacijos procesai, galimybė judėti, šeimos kaita

Pavlovas, Skinneris, Thorndike, Watsonas Bruneris, Ausubelis, Gagne, Bandura Biheviorizmas Kognityvizmas Konstruktyvizmas Juodoji dėžė Stimulas - reakcija Mokymasis kaip mąstymo veikla Mokymasis per asmeninę patirtį Organizuoto mokymo procesas Piaget, Vygotsky, Leave, Wenger Siemens, Downes Lipeikienė, Pečiuliauskienė Konektyvizmas Mokymasis per žinias tinkle Savivaldaus mokymosi procesas Gebėjimai mokytis, ko mums reikės rytoj, yra daug svarbiau už tai, ką mes žinome šiandien www. elearnspace. org/Articles/connectivism. htm www. connectivism. ca/blog www. elearnspace. org/blog/archives/001956. html

Personalinių žinių valdymo aktualumas Personalinių žinių valdymas akcentuoja gebėjimą mokytis, efektyviai dirbti ir dalyvauti socialinėje veikloje. Saityno 2. 0 (angl. web 2. 0) technologijos suteikia įrankius ir naujas galimybes personalinių žinių valdymui, leidžia individams geriau valdyti savo asmeninių žinių procesus, sąveiką, bendradarbiavimą ir žinių mainus. Interaktyvūs įrankiai leidžia individams kurti, sisteminti, tvarkyti ir dalintis žiniomis, o taip pat suteikia platesnės galimybes ir efektyvesnes priemones socializacijai, bendravimui, bendradarbiavimui. Personalinių žinių valdymas svarbus ne tik individo ir organizacijos žinių valdymo procesų tobulinimui, bet ir siekiant sukurti mokymuisi palankią aplinką.

Personalinių žinių valdymas • Personalinių žinių valdymo sistema - tai sistema, kurią individas susikuria savo asmeniniam naudojimui, siekdamas tvarkyti ir integruoti informaciją, kurią jis suvokia, kaip svarbią ir kurią jis įtraukia į savo personalinių žinių bazę. PŽV užtikrina strategiją, kuri susieja atskiras žinių dalis į bendrą žinių sistemą (Frand & Hixon, 1999). • Avery ir kt. (2001) personalinių žinių gebėjimų modelyje išskiria žinių valdymui svarbius gebėjimus: paiešką ir gavimą, vertinimą, tvarkymą, bendradarbiavimą naudojant informaciją, informacijos analizavimą, informacijos pateikimą, saugojimą.

Personalinių žinių valdymas Personalinės (Slypinčios) žinios Informacinė kompetencija Objektyvios (išreikštos) žinios Socialinė kompetencija Tarpasmeninės (Neišreikštos) žinios

Personaliniam žinių valdymo svarbios kompetencijos PŽV pirmiausiai siejamas su gebėjimų, reikalingų spręsti problemas, kompleksu, apimančiu tiek loginius ar konceptualius, tiek fizinius ar praktinius komponentus. Gebėjimai susiję su informacijos procesais: kūrimu, vertinimu, tvarkymu, analize, pristatymu, saugojimu, bendradarbiavimu: Metamokymosi kompetencija Kritinis mąstymas Bendradarbiavimas Kūrybiškumas Refleksija Informacinė kompetencija Organizaciniai gebėjimai Tinklų naudojimas Vertinimas

Personalinė mokymosi aplinka Mokymosi tikslas Mokymosi strategijos Formalus mokymasis Švietimo institucijos Seminarai, kursai Integruotas mokymasis E-mokymasis Mokymosi šaltiniai Mokymosi tikslo kontrolė Mokymosi rezultatai Neformalus mokymasis Mokymasis bendradarbiaujant Privati erdvė Projektai Tinklai Praktikos bendruomenės Mokymosi bendruomenės Techninė infrastruktūra Paieškos įrankiai Tvarkymo įrankiai Dokumentų dalijimasis Mikrotinklaraščiai Vaizdo įrašai Vikis Forumai Tinklaraščiai Transliacijos Portalai Socialinės nuorodos

Edukacinės aplinkos • Edukacinė aplinka yra dinamiška informacinė mokymosi veiklos erdvė, sukurta ir veikiama edukatoriaus bei sąlygota ugdymo tikslo, jį atitinkančio turinio ir jo įsisavinimą paremiančių ugdymo formų, metodų bei priemonių, taip pat kitų toje aplinkoje esančių edukacinių veiksnių. • Edukacinės aplinkos požymiai: – Edukacinis poveikis besimokančiajam – Edukacinės vertės kūrimas • Kuriant edukacines aplinkas reikia atsižvelgti į besimokančiųjų pradinę kompetenciją, mokymosi poreikius, motyvaciją, individualų mokymosi stilių, mokymosi strategijas ir kt.

Mokymosi aplinkos • Mokymosi aplinka – tai vieta arba erdvė, kurioje vyksta mokymasis, naudojant įvairias mokymosi priemones ir būdus, informacijos šaltinius, rinkdamas ir interpretuodamas informaciją bendraudamas su kitais individais. • Personalinė mokymosi aplinka – tai kiekvieno žmogaus individualiai pagal jo mokymosi tikslus, gebėjimus, poreikius ir patirtį identifikuojama aplinka. Technologijos suteikia įrankius ir naujas galimybes personalinių žinių valdymui, leidžia individams geriau valdyti savo asmeninių žinių procesus, sąveiką, bendradarbiavimą ir žinių mainus. Interaktyvūs įrankiai leidžia individams kurti, sisteminti, tvarkyti ir dalintis žiniomis, o taip pat suteikia platesnės galimybes ir efektyvesnes priemones socializacijai, bendravimui, bendradarbiavimui.

Personalinės mokymosi aplinkos Draugai Ekspertai Bendradarbiai ?

Personalinės mokymosi aplinkos Draugai Ekspertai Bendradarbiai ?

Konektyvizmo principai • Mokymasis – tai ryšio su informacijos šaltiniais, individualaus tinklo sudarymo procesas • Studentas (o ne mokymo turinys) mokymo prioritetas • Mokymasis bendradarbiaujant • Individualizuotas mokymas • Į projektus orientuotas mokymas • Prioritetinis informacijos paieškos ir valdymo kompetencijų ugdymas • Galimybė žinoti daugiau yra svarbesnė už tai, kas žinoma • Galimybė mokytis tai, ko mums reikės rytoj, yra svarbiau už tai ką žinome šiandien http: //youtu. be/Xw. M 4 ie. FOot. A

Ugdymo principai • • Savarankiškumo Atsakingumo Atsinaujinimo Lankstumo Individualizavimo Prieigos prie informacijos šaltinių Sprendimų priėmimo. . .

Konektyvistinio mokymosi pavyzdys

Reikalingos informacijos paieška • Duomenų bazės • Paieškos sistemos • Specializuoti portalai

Surastų šaltinių išsaugojimas • nuorodas išsaugoja nuorodų tvarkymo programose • Randa kitų išsaugotas nuorodas

Tinklaraščiai ir tinklalapiai • Randa tinkaraščius, tinklalapius pasirinkta tema • Komentuoja, diskutuoja su kitais

Naujienos, naujausios žinios • Užsako RSS naujienas

Rašo tinklaraštį • Sukuria savo tinklaraštį • Gauna kitų nuomonę

Vaizdo ir garso įrašai • Randa paskaitų pateiktis • Randa paskaitų įrašus • Randa ir užsako tinklalaides

Vikis • Pateikia parengtą darbą Vikis • Įkelia į turinio dalijimosi svetaines

Kam reikalingas mokytojas?

Mokymasis vadovaujantis konektyvizmo idėjomis • Nepateikiama mokymosi medžiaga • Skatinama: – kurti savo asmenį tinklą, sukuriant ryšį su nauja informacija; – ugdyti dalyko paieškos, bendradarbiavimo, ryšių sudarymo įgūdžius • Vertinamos ne tik įgytos žinios, bet ir sukauptos informacijos kiekis, įvairumas, sukurti ryšiai • Mokytojo vaidmuo: mokymosi proceso planuotojas, palengvintojas, įgalintojas ir kt.

Koks turi būti mokytojas http: //youtu. be/bjg. Kzrk. Met. U

Nesinaudojimo saityno 2. 0 technologijomis priežastys

Situacijos įvertinimas, 2010 • Studentai neišnaudoja potencialių galimybių saityno 2. 0 technologijas taikyti įvairiems personalinių žinių procesams valdyti. Dažnai tai susiję su tuo, kad technologijos yra gana naujos, todėl dalis studentų neturi apie jas žinių arba jiems stinga kompetencijos tinkamai ir pilnai išnaudoti įvairių technologijų suteikiamas galimybes. • Studentai dažniau naudoja jau tradicinėmis tapusias internetinės komunikacijos priemones, tokiais kaip el. paštas ar internetinė telefonija nei saityno 2. 0 technologijas. • Populiariausios ir dažniausiai KTU studentų tarpe naudojamos saityno 2. 0 technologijos: socialiniai tinklai, vaizdo įrašų dalinimosi svetainės. – Socialinius tinklus studentai dažniausiai naudoja bendravimui, saviraiškai ir informacijos gavimui. – Vaizdo įrašų svetaines studentai labiausiai naudoja informacijos gavimui, sklaidai bei mokantis savivaldžiai. • Mokantis studentai dažniausiai renkasi vikis svetaines. Pastebėta, jog vikis svetainėse esančia informacija labiau linkę naudotis technologijos mokslų studentai nei socialinių mokslų studentai.

Web 2. 0 mokykloje • Technologijos gali padėti mokantis – 96 % Mokymuisi naudoja: – kompiuterį – 20 % – Internetą – 13 % • Naršo internetą naudodami mobilų telefoną – 52 % • Naudojasi mokymosi aplinkomis, socialiniais tinklais – penktadalis moksleivių Internetą naudoja: • Pokalbiams internete – 21% • Žaidimams – 17 % • Namų darbams ruošti 16 % • Naujų dalykų mokymuisi – 14 % (Rutkauskienė, Gudonienė, 2011)

• • http: //youtu. be/Nt. PVGn 04 s. Dk http: //youtu. be/x. FUJ 0 d. Shmjs http: //youtu. be/g. GY 2 cw. WC 8 Ag http: //youtu. be/Ywb. Hn 7 gg 1 IE