Per maa pasakyti kad tu reikalingas gyvybei tu
“Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė” Antuanas de Sent - Egziuperi
Vanduo yra labiausiai paplitęs junginys mūsų planetoje. Jo yra : Žemės paviršiuje 70 % Atmosferoje 0, 0001 % Augaluose 90 % Gyvūnų organizmuose 70 %
Vanduo gamtoje randamas visų trijų agregatinių būsenų : Skystas Kietas Dujinės
Gėlas vanduo sudaro apie 2 % Žemės hidrosferos vandens masės Atmosferos drėgmė 0, 0001 % Ežerų vanduo 0, 016 % Ledynai ir poliarinės kepurės 2, 24 % Vandenynai, jūros 97, 1 % Upių vanduo 0, 0001 % Požeminis vanduo 0, 61 %
Vandens kiekis žmogaus audiniuose ir organuose Kaulai 45 % Oda 70 % Raumenys 76 % Širdis 78 % Plaučiai 83 % Inkstai 83 % Kraujaus 90 - 92 % Seilės 99 - 99, 5 % Virškinimo sultys 97 % Prakaitas 98 % Žmogaus, kuris sveria 65 kg, organizme yra apie 40 l vandens
Mus supa ne grynas vanduo, o įvairių medžiagų tirpalai – jūrų, upių ir upelių, lietaus ar sniego ir požeminis vanduo. Gamtiniame vandenyje rasite įvairių jonų : Katijonai Anijonai H+ vandenilio jonas Mg 2+ magnio jonas Ca 2+ kalcio jonas Fe 2+ geležies (II) jonas Na+ natrio jonas Cu 2+ vario (II) jonas Ag+ sidabro jonas OH- hidroksido jonas NO 3 - nitrato jonas HCO 3 - vandenilio karbonato jonas HSO 4 - vandenilio sulfato jonas SO 3 - sulfito jonas SO 4 - sulfato jonas CO 3 - karbonato jonas
Mineralinis vanduo – tai požeminis vanduo turintis mine – ralinių medžiagų ir pasižymintis gydomosiomis savybėmis. 1 l mineralinio vandens turi būti ne mažiau kaip 1 g mineralinių medžiagų. Jonine mineralinio vandens sudėtis ir jonų koncentracija būna nurodyta butelio etiketėse
Druskų sudėtis natūraliame mineraliniame vandenyje stabili. Dažniausiai natrio jame kur kas daugiau nei kalio. Kai kuriose mineralinio vandens rūšyse druskų kiekis labai didelis, ir dėl to jį vartojančio žmogaus mityba papildoma nemažu kiekiu natrio. Tačiau nieko negalima pakeisti, nes natūralus mineralinis vanduo neapdorojamas. Mineralizuotame vandenyje druskų kiekis subalansuojamas - dalis natrio druskų pašalinama, jos pakeičiamos kalio druskomis, kad susidarytų pusiausvyra. Idealios proporcijos - kalio dukart daugiau nei natrio. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kurioje širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis
H 2 O Laikinasis kietumas Pastovusis kietumas Lengvai pašalinamas Pašalinti daug sunkiau Atsiranda dėl Ca(HCO 3)2 Atsiranda dėl Ca 2+ ir Mg 2+ (sulfatų ir chloridų) Pašalinamas virinant vandenį Negalima suminkštinti viri nant, o tik distiliuojant arba minkštinant jonų mainų būdu ar naudojant vandens minkštiklius
Distiliavimas – dviejų skysčių mišinio išskyrimas, priemaišų išskyrimas iš skysčio kaitinant Ištekantis vanduo Įtekantis šaltas vanduo Garavimas Kondensacija Tirpalas Kaitinimas Distiliatas Libicho šaldytuvas
Jonų mainai – būdas vandeniui minkštinti. Vanduo teka pro tokią medžiagą kaip ceolitas (natrio aliuminio silikatas), kuris pašalina kalcio ir magnio jonus, pakeisdamas juos natrio jonais. Kietasis vanduo Jonų mainų medžiaga Kalcio ir magnio jonai Natrio jonai Dejonizuotas vanduo Natrio jonai pakeisti kalcio ir Natrio magnio jonai Minkštasis vanduo jonais
Vandens minkštikliai – medžiagos, naudojamos pastoviajam kietumui pašalinti. Jos reaguoja su ištirpusiomis kalcio ir magnio druskomis, sudarydamos junginius, kurie nereaguoja su muilu.
MAŽI NUTEKAMO VANDENS VALYMO ĮRENGINIAI INDIVIDUALIEMS NAMAMS. Išsprendžia nutekamojo vandens problemą namams, kur nėra kanalizacijos tinklų.
GYVENVIEČIŲ, KAIMŲ NUTEKAMO VANDENS VALYMO ĮRENGINIAI. Jie išsprendžia problemas ten, kur nėra centralizuotų valymo įrenginių ir nutekamas vanduo patenka į atvirus vandens telkinius. MIESTŲ NUTEKAMO VANDENS VALYMO ĮRENGINIAI. Tai nauju valymo įrenginių statyba arba senų valymo įrenginių rekonstrukcija.
MIESTŲ NUTEKAMO VANDENS VALYMO ĮRENGINIAI. Tai nauju valymo įrenginių statyba arba senų valymo įrenginių rekonstrukcija. PRAMONINIAI NUTEKAMO VANDENS VALYMO ĮRENGINIAI. Tai įrengimai, kurie sprendžia nutekamo vandens problemą įvairiose pramonės šakose, perdirbimo įmonėse.
Aeraciniai slenksčiai Slėginiai koštuvai Arteziniai gręžiniai Aeraciniai slenksčiai Koštuvai Siurblinė-orapūtinė Suslėgtas oras Plovimo vanduo Tarpinis švaraus vandens rezervuaras Praplovimo vandens nusodinimo rezervuarai Vanduo iš vandenviečių Koštuvai Filtratas į buitinį nuotėkymą Vanduo iš vandenviečių Košimo presas Sausintos nuosėdos į sąvartyną Arteziniai gręžiniai Iš dezinfekavimo įrenginių Švaraus vandens rezervuarai 2 -e pakilimo siurblinė Paruoštas vanduo į miestą
Didžiausias snygis 12 mėnesių, 31 102 mm, Paradaisas, Reinyro kalnas, Vašingtono valstija, JAV, nuo 1971 -02 -19 iki 1972 -02 -18 Didžiausia liūtis 24 valandos, 1 870 mm, Silao, Rejunjonas, Indijos vandenynas, nuo 1952– 03– 5 iki 1952 -03 -16 Sausia vieta ir ilgiausia sausra Jokių kritulių (metų vidurkis). Atakamosdykuma, netoli Kalamos, Čilė / 400 metų iki 1971 m. , taip pat Atakamos dykuma Daugiausia lietingų dienų Iki 350 dienų per metus, Vajalielio kalnas (1569 m), Kauajis, Havajai
- Slides: 20