Pask tema Kriminologini idj istorin raida 1 kl

Pask. tema: Kriminologinių idėjų istorinė raida 1 kl. Kriminologinių idėjų atsiradimas, bendrosios savybės. 2 kl. Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės. 3 kl. Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas. 1

1 klaus. : Kriminologinių idėjų atsiradimas, bendrosios savybės (1) Toks elgesys, kaip nužudymai, išžaginimai, plėšimai, vagystės, sukčiavimai, tikriausiai egzistavo ir egzistuoja beveik visose visuomenėse, civilizacijose. Kiekvienoje visuomenėje - visuomenės reakcija į šias pavojingas, žalingas žmogaus elgesio formas. Reakcijos formos kartais labai skiriasi skirtingose to paties laikmečio visuomenėse, o kartais labai panašios ilgalaikėje istorinėje raidoje. 2

1 klaus. : Kriminologinių idėjų atsiradimas, bendrosios savybės (2) Kiek egzistuoja toks elgesys, tiek pat laiko žmogus masto apie tokio elgesio priežastis, apie jo išvengimo ar bent jau pasekmių sušvelninimo galimybes. Apmastymai apie nusikalstamumą, jo priežastis, nusikaltėlius yra glaudžiai susiję su toje visuomenėje esamomis pažiūromis, vertybėmis. Nusikalstamas elgesys labai nedaug priklauso nuo egzistuojančio jo teisinio įvertinimo. 3

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (1) Kriminologinių idėjų bei praktinių poveikio priemonių nusikalstamumui chronologija, idėjų grupės: 1) Užuomazgos 2) Antika (Platonas, Aristotelis) 3) Viduramžiai (Šv. Augustinas, T. Akvinietis) 4) Atgimimo utopistai (T. Moras, T. Kampanela) 5) Klasikinės kriminologijos atsiradimas (Č. Bekarija, Š. Monteskje, J. Bentamas) 6) Antropologinių kriminologinių idėjų atsiradimas (Č. Lombrozo, E. Ferri) 4

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (2) Idėjų grupės. 7) Sociologinių kriminologinių idėjų atsiradimas (A. Ketlė, E. Diurkheimas) 8) Radikaliųjų kriminologinių idėjų atsiradimas (K. Marksas, F. Engelsas) 9) Šiuolaikinė kriminologija 5

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (3) 1) Užuomazgos • Nusikaltimas dažnai buvo ne tik teisės, bet ir religijos persekiojimo objektas, nusikaltimas buvo tapatinamas su nuodėme (teisė, religija ir moralė nebuvo diferencijuotos). • Nusikaltimas, nusikaltėlis laikytas blogio jėgų pasireiškimu, jų tarnu, įrankiu šių jėgų rankose. • Kaip nusikaltimų užkardymo priemonės įvardintos religinės priemonės: asketizmas (turtinių nusikaltimų prevencija), paklusnumas vyresniajam (ir įstatymui). • Akcentuojamas bausmės neišvengiamumas, jei ne šiame gyvenime, tai po mirties. • Religija kontroliavo žmonių ne tik blogus poelgius, bet ir blogas 6 mintis (Dievas žino).

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (4) 1) Užuomazgos. 6 a. prieš m. e. kiekvienas egiptietis privalėjo pateikti metinę savo turto deklaraciją. To vengiantiems ar negalintiems pagrįsti savo aukšto pragyvenimo lygio grėsė mirties bausmė. Kinijoje 4 a. p. k. : • Kaip kovos su nusikalstamumu priemonė iškeliama idėja bausti žmones dar prieš nusikaltimo padarymą (žmonės laikyti iš prigimties blogais - todėl griežtai turi būti baudžiami smulkūs nusižengimai, tada nusikaltimams vietos neliks). • Rekomenduota kolektyvinė atsakomybė, vienų atsakomybė už kitus. Senovės Spartoje gyvenimas nesusituokus buvo laikomas nusikaltimu, o naujagimių su išsigimimo požymiais nužudymas – ne. Tikslas – šalies gynyba, naujos kartos fizinė ir moralinė 7 stiprybė.

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (5) 2) Antika Jau Demokritas ir Sokratas išsako mintis, kad užkirsti kelią nusikalstamumui galima mokant ir auklėjant jaunimą. Sokratas - žmogus daro bloga tik todėl, kad nežino kas yra gera. Demokritas - viktimologinės mintys. Mokymą sieja su galimybe išvengti nusikaltimo žalos tiek sau, tiek turtui, jei žmogus teisingai elgsis, žinos kaip saugotis. 8

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (6) 2) Antika Platonas. Nusikalstamumą lemiančios priežastys: – valstybinė santvarka, – nusikaltėlių nenubaudimas, – turtinis nelygumas (rekomendavo, kad skirtumas neviršytų 4 kartų). Veiksniai, galintys sulaikyti nuo nusikaltimų darymo: – – Bausmės; Visuomenės nuomonė; Sąžiningumas ir gero elgesio įpročiai; Dorų piliečių skatinimas; 9

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (7) 2) Antika Aristotelis Nusikalstamumo priežastys: – – Skurdas; Vienų socialinių sluoksnių privilegijos, o kitų beteisiškumas; Nacionalinė nesantaika; Gyventojų įvairiatautiškumas. Didžiausi nusikaltimai daromi dėl pertekliaus vaikymosi, o ne dėl būtiniausių daiktų stygiaus. Žmonės blogi savo valia, nes jei būtų kitaip, tai kaip galima būtų bausti žmogų už tai, kas nuo jo nepriklauso. 10

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (8) 2) Antika. Aristotelis. Nusikaltimus stabdantys veiksniai: – – Teisinga santvarka; Įstatymų stabilumas ir jų viršenybė prieš bet kokį asmenį; Kova su korupcija; Pakankamas ekonominis išsivystymas, kad būtų galima užtikrinti visiems pakankamą gyvenimo lygį; – Galimybės save realizuoti priimtinais būdais; – Jaunimo mokyme svarbiausia mokyti paklusti įstatymams. Reikia apsaugoti jaunimą nuo kontakto su ydomis. 11

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (9) 3) Viduramžiai Įsigalėjus krikščionybei, nusikaltimas tapatinamas su nuodėme. Šv. Augustinas akcentuoja gėrio ir blogio kovą žmoguje. Žmogaus elgesį nulemia jo laisva valia, kuri gali būti arba gera, arba bloga, o tai lemia gėrio ar blogio jėgos. T. Akvinietis - nusikaltėlis yra blogio jėgų įrankis, jų tarnas, todėl poveikio priemonės turėtų būti nukreiptos per žmogų į šias blogio jėgas. Kaip poveikio priemonė įsigali inkvizicija, vienintelė reakcija į nusikaltimą tampa žiaurios, dažnai viešos bausmės, kankinimai. 12

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (10) 3) Viduramžiai. Pagrindinės Viduramžių idėjos: – Nusikaltimas yra blogio pasireiškimas; – Asmuo turi laisvą valią ir todėl turi būti baudžiamas; – Nusikaltėlis - tai ypatingas žmogaus tipas, pasižymintis specifinėmis savybėmis, pagal kurias jis gali būti iš anksto atpažintas. 13

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (11) 4) Atgimimo utopistai. T. Moras “Utopijoje”, T. Kampanela “Saulės mieste”: – Atsisakė religinio požiūrio į nusikalstamumą, į žmogų kaip blogio nešiotoją. – Nusikalstamumo pagrindinės priežastys - socialinė gyventojų nelygybė, o ypač turtinė. – Siūlė įvesti priverstinę visų lygybę, dėl to nusikalstamumas išnyktų. – Numatė bausmes už šios lygybės laužymą. Literatūroje jų idėjos dažnai lyginamos su totalitarinių valstybių ideologija ir taikoma praktika, aptinkama nemažai panašumų. 14

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (12) 5) Klasikinė kriminologija Užuomazgos - Švietėjų epochoje (Ž. Ruso, Volteras, Didro, ypač Š. Monteskje): – Siekė humanizuoti ir racionalizuoti iš Viduramžių paveldėtą bausmių sistemą. – Svarbiausios nusikalstamumo priežastys - žemiausių sluoksnių beteisiškumas, skurdas. – Iškėlė principą “geriau dešimt kaltų laisvėje, nei vienas nekaltas kalėjime”. – Žymiai protingiau ne bausti, bet stengtis padaryti taip, kad nusikaltimas neįvyktų. 15

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (13) 5) Klasikinė kriminologija Č. Bekaria veikale “Apie nusikaltimus ir bausmes” sukoncentravo visus kriminologinės minties pasiekimus iki 18 a. antros pusės: – Nusikalstamumas priklauso nuo socialinių sąlygų; – Norint įveikti nusikalstamumą neužtenka vien tik bausmių; – Bausmė turi atitikti nusikaltimo sunkumo laipsnį, ir užtenka to, kad bausmės daroma žala viršytų nusikaltimo duodamą naudą; – Bausmės tikslas ne sunaikinti nusikaltėlį, bet padaryti taip, kad nei šis asmuo, nei kiti asmenys nedarytų naujų nusikaltimų; – Bausmių neišvengiamumas nusikalstamumą stabdo labiau nei jų griežtinimas; – Nusikalstamumas gali būti mažinamas, naikinant neteisingus įstatymus, teisingu teismo vykdymu, švietimu, mokymu, auklėjimu. 16

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (14) 5) Klasikinė kriminologija J. Bentham: Nusikaltėlį jis vertino, kaip “homo economicus”, t. y. visada racionaliai apgalvojantį naudą, kurią gaus iš nusikaltimo ir žalą, kurią gali patirti, kai jį nubaus. Sukūrė savo nubaudimo teoriją, išvystė Š. Monteskje ir Č. Bekaria’jos idėjas apie bausmių proporcingumą – pateikė praktines rekomendacijas, kaip parinkti bausmės dydį. Viena iš nusikalstamumo priežasčių jis laikė netobulus įstatymus. Reikia atsižvelgti ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą, bet ir į nusikaltėlio jautrumą. Pasiūlė pataisos įstaigų modelį – kalinių izoliuotas laikymas su stebėtoju centre. Turi būti įrengtos mokyklos, dirbtuvės, kad 17 kaliniai būtų pataisomi, perauklėjami.

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (15) 5) Klasikinė kriminologija Pagrindinės klasikinės kriminologijos idėjos (apibendrinimas): 1) Žmogus turi laisvą valią, nusikaltimas yra jo laisvo ir racionalaus pasirinkimo rezultatas, įvertinus visus už ir prieš; 2) Bausmės turi būti ne absoliučiai sugriežtintos, o tik tiek, kad atsvertų nusikaltimų duodamą naudą; 3) Bausmių griežtumas daro nusikaltimą nepatrauklų, nepriimtiną. 18

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (16) 5) Klasikinė kriminologija. Pastabos: • Daugelis šių idėjų yra filosofinės, nelabai pagrįstos konkrečios empirinės informacijos tyrinėjimu. • Ir šiandien šios idėjos dažnai yra baudžiamosios teisės bei kriminologijos pagrindas daugelyje valstybių. Ko gero, jos populiaresnės tarp baudžiamosios teisės ir politikos atstovų. 19

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (17) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Analizuojama žmogaus antropologija, kaip jo elgesį nulemiantis faktorius. Čezarė Lombrozo (1836 – 1909). Nusikaltėlius reikia tirti ne kabinetuose – teoriškai, bet praktiškai kalėjimuose, policijoje, jų aplinkoje ir kt. Atliko didelės apimties tyrimus - apklausta, ištirta: – Apie 25 000 nusikaltėlių ir ne nusikaltėlių; – Apie 4 000 kaukolių. 20

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (18) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Čezarė Lombrozo (1836 – 1909) - Nusikaltėlis - ypatingas žmogus, besiskiriantis nuo kitų, dažnai jis labiau ligonis nei nusikaltėlis. - Nusikaltėlį kaip asmenį apibūdina didelis kiekis atavistinių, anomalių (netaisyklingų), degeneratyvių (išsigim. ) požymių. - Duoda paralelę su ikiistoriniu žmogumi kaukolės ir kt. atžvilgiu. - Nusikaltėliams būdingas sumažėjęs juntamumas (~ 15 % nusikaltėlių nejautrūs skausmui), padidėjęs irzlumas, impulsyvumas, karštakošiškumas. 21

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (19) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Čezarė Lombrozo (1836 – 1909) Nusikaltėliu gimstama, bet ne tampama, jį auklėti yra beprasmiška, jis pagal savo požymius gali būti išskirtas iš kitų žmonių ir turi būti arba izoliuotas, arba sunaikintas. “Nusikaltėlis yra nekaltas darydamas nusikaltimą, bet ir visuomenė nekalta, kai jos nariai tam, kad apsaugotų save, nubaudžia juos (izoliuoja, sunaikina)”. 22

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (20) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Čezarė Lombrozo (1836 – 1909). Savo ankstyvosiose idėjose siūlė teismus pakeisti psichiatrų komisijomis, vėliau - psichiatrai turėjo būti ekspertais teisme. Jo idėjoms didelę įtaką padarė E. Ferri bei kiti jo amžininkai. Knygos “Žmogus nusikaltėlis” 5 leidime (po 20 m. ) galima pastebėti šiuos pagrindinius idėjų pokyčius: a) Ne visus nusikaltėlius laikė įgimtais. b) Pripažįsta ir ne antropologinių faktorių įtaką nusikalstamam elgesiui (klimatas, civilizacijos lygis, gyventojų tankumas, gimstamumas, migracija, alkoholizmas, auklėjimas, ekonominis išsivystymas ir kt. ). c) Ne visi įgimti nusikaltėliai padaro nusikaltimus, nuo to gali sulaikyti palankios aplinkos sąlygos. Toks žmogus turi tik stiprų polinkį nusikalsti, bet ne visada jį realizuoja - didesnė nusikalstamo elgesio tikimybė. 23

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (21) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Enriko Ferri (1856 – 1928) Jo idėjų formavimosi aplinka: – Klasikinės kriminologijos (baudžiamosios teisės) idėjų bankrotas; – Sociologiniai Ketle bei antropologiniai Lombrozo tyrimai, neigiantys laisvą valią kaip pagrindinę nusikalstamumo priežastį. 24

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (22) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Enriko Ferri (1856 – 1928) Nusikaltimas tai trijų grupių faktorių sąveikos rezultatas – antropologinių, fizinių ir socialinių: – Fiziniai faktoriai (klimatas, oro sąlygos, . . . ) visus nusikaltėlius veikia beveik vienodai; – Antropologiniai faktoriai didžiausią įtaką daro įgimtiems, nesveikiems ir aistringiesiems nusikaltėliams; – Socialiniai faktoriai didžiausią įtaką daro atsitiktiniams ir įprastiniams nusikaltėliams. Nusikalstamumo pokyčius labiausiai įtakoja socialiniai faktoriai. 25

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (23) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Enriko Ferri (1856 – 1928) Siekiant paaiškinti nusikaltimą būtina ištirti asmens šeimyninį, visuomeninį gyvenimą bei jo antropologines ypatybes (anatomines, fiziologines ir psichines). Mokslą, tyrinėjantį nusikalstamumą ir nusikaltėlį, pavadino baudžiamąja sociologija. Šis mokslas vėliau R. Garoffalo įtakoje imtas vadinti kriminologija. 26

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (24) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Enriko Ferri (1856 – 1928) Jo idėjų apibendrinimas: • Antropologija įrodo, kad nusikaltėlis nėra normalus žmogus, jis dėl savo įgimtų ir įgytų organinių bei psichologinių anomalijų yra specifinis žmogaus tipas; • Statistika įrodo, kad nusikaltimų atsiradimas, padidėjimas ar sumažėjimas priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, o ne nuo bausmių, įrašytų įstatymuose ir skiriamų teismų; • Eksperimentinė psichologija įrodė, kad tariama asmens valios laisvė yra ne kas kitas, kaip asmens iliuzija. 27

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (25) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis Enriko Ferri (1856 – 1928) (tęs. ) Siūlė: • Teisėtvarkos sistema turi būti ne “keršto už nusižengimus” įrankis, o tapti visuomenės apsisaugojimo priemone, panašiai kaip yra saugomasi nuo ligų ar stichinių nelaimių; • Priemonės tradicinės – laisvės atėmimas ir trėmimas; • L. a. trukmė neturi būti iš anksto fiksuota - turi tęstis tol, kol asmuo tampa nebepavojingu visuomenei (kas nustatoma tiriant nusikaltėlį). • Žudikus siūlo iškarto izoliuoti iki gyvos galvos, jei ekspertizė juos pripažino įgimtais nusikaltėliais; • Lengvesnių nusikaltimų atveju toks izoliavimas turėtų būti po 2 – 4 nusikaltimų. 28

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (26) 6) Antropologinė (biologinė) kryptis. Enriko Ferri (1856 – 1928) tęs. Siūlė. • Be bausmių kaip alternatyvas siūlė ir socialinę, ekonominę politiką (viešųjų darbų sukūrimą, mokesčių sistemą, mažinančią socialinę nelygybę ir kt. ); 29

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (27) 7) Sociologinė kryptis L. Ketle (1796 – 1874). Belgų matematikas: • Pirmasis sistemingai pradėjo analizuoti baudž. statistikos duomenis. • Jo atlikti nusikalstamumo tyrimai parodė, kad nusikalstamumas palyginti mažai kinta, tiek kiekiu, tiek kokybe (<= +/-10 %/m). 30

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (28) 7) Sociologinė kryptis L. Ketle (1796 – 1874) • Iškelia idėją, kad nusikalstamumas vystosi pagal savo nuo žmogaus valios nepriklausančius dėsningumus; • Mokslo užduotis yra atskleisti šiuos dėsnius, nustatyti socialinius veiksnius, įtakojančius nusikalstamumą; • Griežtomis bausmėmis įveikti nusikalstamumą yra neįmanoma; • Visuomenė pati subrandina nusikaltimą, o nusikaltėlis - tik įrankis, kuris tą nusikaltimą padaro; • Nusikalstamumas iš esmės gali pasikeisti tik tada, kai iš esmės pasikeis socialinės sąlygos; • Jei socialiniai procesai stabilūs, tai ir nusikalstamumas stabilus. 31

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (29) 7) Sociologinė kryptis L. Ketle (1796 – 1874) Išskyrė pagrindines grupes veiksnių, įtakojančių tai, ar asmuo padarys nusikaltimą: a) aplinka, kurioje gyvena, b) šeimos santykiai, c) religija, kuria išauklėtas, d) jo socialinė padėtis, e) visuomenės nuomonė, f) gamtinės sąlygos. 32

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (30) 7) Sociologinė kryptis. L. Ketle (1796 – 1874). Paveikti nusikalstamumo būklę galima veikiant į mases, bet ne į atskirus individus. Kiti atstovai: Gabriel Tard (1843 – 1904), Emilis Diurkhaim (1858 – 1917). 33

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (31) 8) Radikalioji kriminologija. K. Marksas: pagrindinės nusikalstamumo priežastys - klasinėje visuomenės sąrangoje: – Socialinė nelygybė, darbininkų eksploatacija; – Bedarbystė, skurdas, žemas išsilavinimo lygis, blogas auklėjimas - ypač darbininkų sluoksniuose; Ši būklė vertinama, lyginant su kitų sluoksnių būkle, ir bloga ne todėl, kad maža apimtis, kiekybė, bet kad šalia yra žymiai geresnė. Skurdas, vargas, “visuomenės atliekos” būklė sunaikina moralės stabdžius, panaikina principus, asmens motyvaciją. Kaip būdą įveikti nusikalstamumą siūlo fundamentalų visuomenės pertvarkymą. 34

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (32) 9) Šiuolaikinė kriminologija Antropologinės teorijos: • Grynai biologinės (prigimties) teorijos: 1. Protinio atsilikimo teorijos; 2. Hormoninės veiklos sutrikimų (kūno konstitucinės sandaros) teorijos; 3. Genetinės teorijos (dvynių metodas, giminaičių tyrimai, chromosomų anomalijų tyrimai); • Psichologinės - psichiatrinės teorijos: 1. Psichoanalitinės teorijos; 2. Neutralizacijos teorijos; 3. Išmokimo teorijos (diferencijuotų asociacijų teorija, modernesnės išmokimo teorijos); 4. Sociobiologinė destrukcijos teorija. Klinikinė kriminologija. 35

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (33) 9) Šiuolaikinė kriminologija Sociologinės teorijos: • Struktūrinės teorijos: 1. Socialinės dezorganizacijos teorija; 2. Ekologinė kriminologija ir architektūrinė kriminologija; 3. Anomijos teorija; 4. Kultūrų teorijos; 5. Įtampos teorijos; 6. Subkultūrų teorijos. • Funkcinės teorijos: 1. Stigmatizacijos teorijos. 36

2 klaus. : Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (34) 9) Šiuolaikinė kriminologija Kitokios kriminologinės teorijos: • Neoradikalioji kriminologija; • Feministinės teorijos; • Viktimologinės teorijos; 37

3 klaus. : Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas (1) 18 – 19 a. klasikinės kriminologijos idėjų autoriai didžiausią dėmesį skyrė juridiniams klausimams, stengėsi humanizuoti, racionaliai reformuoti bausmių sistemą, paveldėtą iš Viduramžių. 19 a. atsiranda naujos kriminologinės idėjos, bendrame pozityvistinio mokslinio metodo suklestėjimo kontekste bei klasikinių teorijų idėjų realizavimo nepasitenkinimo kontekste. Nors klasikinių teorijų idėjų įtakoje ir buvo reformuotos bausmių sistemos, bet tai nepadarė didesnės įtakos nusikalstamumui. Netgi priešingai - buvo pastebėtas nusikalstamumo didėjimas ypač miestuose, ko šios teorijos nepajėgė paaiškinti. 38

3 klaus. : Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas (2) Atsirandanti pozityvioji kriminologija: • Pagrindiniu savo uždaviniu iškėlė paaiškinti nusikalstamumo kilmę, atskleisti nusikalstamumo priežastis. • Iš principo visiškai atsisakė ar bent jau labai apribojo pagrindinio klasikinės kriminologijos postulato “apie laisvą žmogaus valią” veikimą, jo pritaikymo sferą. • Susikoncentravo ties nusikalstamumo objektyvaus priežastingumo problema, ties nusikaltimų užkardymu per poveikį socialinėms sąlygoms ir nusikaltėliui. • Teorijas, hipotezes, išvadas grindė moksliškai sukaupta objektyvia informacija apie nusikalstamumą, visuomenę, žmogų. 39

3 klaus. : Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas (3) Pagal tai kur buvo ieškoma pagrindinių nusikalstamumo priežasčių išsiskyrė dvi didelės pozityviosios kriminologijos šakos: • Antropologinių (biologinių) teorijų šaka – ieškojusi priežasčių pačioje žmogaus prigimtyje; • Sociologinių teorijų šaka – ieškojusi priežasčių visuomenėje. 40