Pasiruoimas pamokoms individualizuojant ir diferencijuojant mokym Teoriniai ir

Pasiruošimas pamokoms individualizuojant ir diferencijuojant mokymą. Teoriniai ir praktiniai aspektai Janina Varnienė, PPRC Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja

Ugdymo turinys • Ugdymo turinį sudaro: • • • Mokinio jau turima patirtis. Ugdymo programos ir kontekstas. Mokymo ir mokymosi metodai. Vertinimo būdai ir rezultatai. Mokymo ir mokymosi šaltiniai bei priemonės. • Ugdymo turinys • Formalus - reglamentuotas • Neformalus arba paslėptas

Ugdymo turinio proceso tikslas Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi bei prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Kodėl reikia individualizuoti ir diferencijuoti mokymą? • Mokiniai skiriasi fizine, emocine, socialine branda • Mokiniai turi skirtingų sugebėjimų, įgūdžių, kultūrinės patirties • Mokiniai skirtingai daro pažangą • Mokiniai mokosi skirtingais stiliais

Individualizavimas Individualizuotas mokymas pritaikytas prie besimokančiųjų poreikių įvairiose situacijose. Jis turi aiškų tikslą ir programą, susietas su grįžtamuoju ryšiu, pasirinktu mokymo/si tempu. J. Laužikas, N. L. Gage, A. B. Marshall, T. G. Page, J. G. Thomas ir kt.

Diferencijavimas Diferencijuotas mokymas siaurąja prasme yra tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgus į mokinių skirtybes, sudaromos specialios mokinių grupės, kurios mokomos skirtingai. B. Bitinas, V. Rajeckas, Z. Bajoriūnas, J. Vaitkevičius, 1981.

Ugdymo turinio diferencijavimas • Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams • Pritaikoma • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Diferencijuojama • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

Skirtumai tarp individualizavimo ir diferencijavimo Individualizavimas yra platesnė sąvoka nei diferencijavimas. Individualizavimas išreiškia bendrą orientaciją į individualybę, čia nekreipiama dėmesio į atskiras mokinių savybes. Diferencijavimas – siauresnė sąvoka, nes orientuotas į tas konkrečias savybes, kuriomis mokiniai skiriasi vieni nuo kitų. Diferencijuoto mokymo sistema – tai nuolatinio, besikeičiančio mokymo diferencijavimo kaip proceso rezultatas. I. Unt, R. Navickas

Ką reikia žinoti diferencijuojant ugdymo turinį? Mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi lemiančius veiksnius Poreikius Sugebėjimus Interesus Turimą patirtį Mokymosi/mokymo stilius

Kaip pažinti savo mokinius? • Formuojamasis vertinimas padeda nustatyti mokinių interesus, individualius poreikius, sugebėjimus • Formuojamojo vertinimo metodai: • Stebėjimas • Klausymas • Sudarymas sąlygų mokiniams kalbėti • Mokinių darbų peržiūrėjimas ir aptarimas • Klausimai • Šiais metodais renkama informacija apie tai: • ką mokiniai jau žino ir geba • ko jie dar nežino ir negali padaryti • kas juos domina • kokią jie turi mokymosi patirtį • kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka • Vertinimo informacija panaudojama sprendžiant kaip mokyti toliau - planuoti pamokas visai klasei, galvojant apie skirtingus klasės mokinius

Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių interesais • Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to, kas juos domina ir kas jiems sekasi • Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar gebėjimas stimuliuoja mokinį. Mokytojai to pasiekia leisdami mokiniams iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi - pasirinkti ko jie nori arba ką jiems reikia išmokti.

Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių mokymosi apžvalga • Mokymosi apžvalgoje nurodoma, kaip mokinys mokosi ir kas jam sekasi geriausiai, veiksniai lemiantys mokymą ir mokymąsi: • • • lytis kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija) mokymosi stilius kalba, kuria kalba namuose sugebėjimai pomėgiai, interesai • Mokytojas, pasinaudodamas mokinio mokymosi apžvalga, gali pritaikyti mokymą bent vienu aspektu.

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (1) Intelektas – gebėjimas spręsti problemas arba sukurti produktus, vertingus vienoje ar keliose kultūrinėse situacijose. Intelekto sritis Erdvinis/vizualinis Asmeninis/vidinis

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (2) Intelekto sritis Tarpasmeninis Muzikinis/ritminis Kūno/kinestetinis

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (3) Intelekto sritis Matematinis/loginis Verbalinis (kalbinis)/lingvistinis Aplinkos/gamtininko

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (1) • Savęs pažinimas • Mokytojas gali parengti įvairių klausimų mokinių savęs pažinimui, į kuriuos reikia atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui: • • Man geriau, kai pamokoje tylu nei kai triukšminga. Man labiau patinka dirbti poroje nei vienam. . Aš dėmesingesnis po pietų nei iš ryto. Aš labiau mėgstu kalbėti tam tikra tema nei rašyti apie tai. • Gali būti mokinių paprašoma užbaigti atvirus teiginius, pvz. Užbaikite šiuos teiginius: • Geri mokiniai yra. . . . . .

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2) • Pagal mokymosi pobūdį: • Vizualinis • Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius • Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas • Mėgsta skaityti • Gali būti susimąstęs • Mokosi ir prisimena užsirašydamas • Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia • Sudaro sąrašus ir turi detalų kalendorių • Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus • Gerai nujaučia kryptį

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys) • Pagal mokymosi pobūdį: • Girdėjimo • Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti • Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai • Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais • Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus • Planuoja darbus tardamasis su kitais • Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas • Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus • Pakartoja nurodymus • Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys) • Pagal mokymosi pobūdį: • Lytėjimo • Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais, tyrinėti ne klasės aplinkoje • Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan. • Mėgsta gaminti daiktus, piešti, braižyti • Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose • Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius bei schemas • Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose • Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius • Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus • Mėgsta bandyti ir nesijaudina dėl klaidų

Bendrosios kompetencijos ir pamokos planavimas Bendrosios kompetencijos (mokėjimo mokytis, kultūrinio sąmoningumo, komunikavimo ir kt. ) Dalyko išsilavinimo standartai koncentrais Pamokos planas (uždaviniai, tema, veiklos, kt. )

Pamokos planas Koks pamokos planavimo tikslas? Kuo remtis planuojant pamoką? Kaip užrašyti pamokos planą? Koks pamokos planas yra geras?

Bendrosiose programose pabrėžiami mokinių pasiekimai Esminis mokymosi rezultatas - kompetencija – kokiu būdu mokinys parodo, jog gali veikti pasinaudodamas įgytomis žiniomis, supratimu, gebėjimais ir nuostatomis. Veiklos sritis 1. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas 3 -4 klasė Mokinių pasiekimai Mokiniai turėtų gebėti: Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Taupyti elektros energiją siekiant saugoti gamtą 1. 1. Tyrinėti ir apibūdinti paprasčiausiu s elektros reiškinius. Remiantis pavyzdžiais. . . 1. 1. 1. Savais žodžiais apibūdinti šiluminį elektros srovės poveikį 1. 1. 2. Pateikti žmonių veiklos, kuriai reikalinga energija pavyzdžių. . . Ugdymo proceso gairės Mokiniai, stebėdami elektros srovės naudojimą buitiniuose prietaisuose, pastebi, kad išsiskiria šiluma. .

Gera pamoka • Nustatyti ir išsakyti uždaviniai • Tikslios, naujausios mokytojo žinios • Mokytojas - dalyko entuziastas • Tinkami mokymo ir mokymosi būdai • Pakankamas temos išnagrinėjimas skatinantis savarankišką mokymąsi • Tikslus, vertinantis ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys • Tinkamas ryšys tarp teorinių žinių ir praktinio taikymo • Diferencijuota mokymo ir mokymosi medžiaga • Gabiems mokiniams skiriama tinkama tolesnė veikla • Silpnesni mokiniai remiami tinkamomis priemonėmis • Tinkami vertinimo būdai • Tikslus mokomosios medžiagos parinkimas ir išplanavimas

Visiškai diferencijuotos pamokos Naujos medžiagos dėstymo pamoka Pamokos eiga: • 15 min. – mokiniai pateikia klausimus ir atsako į juos. • 20 -25 min. – savarankiškas darbas grupėse; mokytojas konsultuoja • 10 -5 min. – mokytojas apibendrina darbus, skiria namų darbų užduotis( frontalus darbas su visa klase).

Visiškai diferencijuotos pamokos Kartojimo pamoka Pamokos eiga: • 35 -40 min. - savarankiškas darbas trim etapais; mokytojas stebi ir, prireikus, taiso • 10 -15 min. - mokytojas apibendrina darbus, skiria namų darbų užduotis( frontalus darbas su visa klase).

Pamokos, kurių atskiros dalys diferencijuotos Naujos medžiagos dėstymo pamoka Pamokos eiga: • 20 min. – naujos medžiagos dėstymas ( frontalus darbas su visa klase) • 20 min. – savarankiškas darbas poromis; mokytojas konsultuoja • 5 min. – neaiškumų apibendrinimas, namų užduočių skyrimas ( frontalus darbas su visa klase).

Pamokos, kurių atskiros dalys diferencijuotos Žinių patikrinimo pamoka Pamokos eiga: • 3 -5 min. – frontalus darbas su klase – užduočių pateikimas • 42 -40 min. – savarankiškas darbas

Dėkoju už dėmesį j. varniene@pprc. lt