Pasaulir vairov klasje painimo kompetencijos ugdymo aktualumas Vilija

Pasaulėžiūrų įvairovė klasėje: pažinimo kompetencijos ugdymo aktualumas Vilija Zeliankienė, UPC metodininkė

Kas yra pasaulėžiūra? Pasaulėžiūra – tai: • asmeninės pažiūros į pasaulį ir savo tapatybę; • gyvenimo prasmės, tikslų ir vertybių suvokimas; • praeities, dabarties ir ateities perspektyva; • mąstymo būdas; • „akiniai“, kuriais matome ir vertiname kitus; • pasaulėvaizdis.

Kas ugdo pasaulėžiūrą? Pasaulėžiūros principas. Ugdymas faktiškai ir principialiai neprivalo būti atpalaiduotas nuo pasaulėžiūros. Todėl yra nuoseklu ir tikslinga padėti į ugdymo sistemos pagrindą racionali pasaulėžiūra, kuri yra realinė savo blaiviu nusistatymu į tikrovę, idealinė savo intencijomis veikimo atžvilgiu ir universalinė integraline savo sinteze. (St. Šalkauskis) Pasaulėžiūra – pažiūrų į pasaulį, į gyvenimą, į aplinką visuma. Šeima ir mokykla formuoja vaiko pasaulėžiūrą. (Lietuvių kalbos žodynas: http: //lkz. lt)

Pasaulėžiūrų įvairovė – šiuolaikinis ugdymo principas ar problema? . .

Globalus pasaulis, pokyčiai ir multikultūrinė tapatybė Įvairovė kyla iš… • skirtingų asmens tapatybę formuojančių veiksnių (lyties, amžiaus, tautybės, religijos, socialinio, ekonominio statuso. . . ); • žmonių mobilumo (keliautojai, turistai, imigrantai pažįsta skirtingas kultūras. . . ); • globalaus interneto (komunikavimas ir keitimasis informacija, idėjomis, nuomonėmis, tekstais, vaizdais. . . ); • naujų socialinių tinklų (naujos pažintys be tradicijų, virtuali žmonių komunikacija tarsi atstoja bendruomenės tarpasmeninius santykius. . . ).

Pasaulėžiūrų dimensijos (1): moralinė Lietuvos jaunimo tolerancijos rodikliai (dr. A. Sprindžiūnas, MRU)

Kohlbergo moralės raidos stadijos Ikikonvencinis lygis Bausmės-paklusnumo orientacija (1 pakopa) Malonumo-naudos orientacija (2 pakopa) Konvencinis lygis Gero berniuko / geros mergaitės orientacija (3 pakopa) Teisėtumo orientacija (4 pakopa) Pokonvencinis lygis Socialinės sutarties orientacija (5 pakopa) Asmens sąžinės principų orientacija (6 pakopa)

Moralinio mąstymo raidos pakopos • Kohlbergo moralės psichologijos tyrimai parodė, kad mūsų teisingumo ir moralės samprata keičiasi pagal amžių įgyjant socialinės patirties ir bendraujant su kitais žmonėmis. • Mokiniai iki-konvencinio mąstymo lygmenyje suvokia moralinę problemą kaip konkretaus žmogaus interesų susikirtimo problemą konkrečioje situacijoje. • Konvenciniame lygyje suvokia moralinę problemą kaip visuomenės nariai ir atsižvelgia į socialinę perspektyvą – ką grupė ar bendruomenė laiko tinkamomis elgesio normomis. • Pokonvencinėje pakopoje moralės problema yra svarstoma iš universalios perspektyvos: asmens vertė iškyla aukščiau už visuomenės taisykles; mąstoma apie universalius principus, kiek jie gali būti taikomi ir naudingi visuomenei.

Pasaulėžiūrų dimensijos (2): etnokultūrinė Pasaulėžiūra yra susijusi su kultūrų įvairove ir raiška. Papročiai ir tradicijos, simboliai, maistas, muzika, drabužiai gali išreikšti pasaulėžiūrą, bet šie kultūriniai elementai nėra vieninteliai pasaulėžiūros raiškos būdai.

Pasaulėžiūra yra susijusi su tautine tapatybe, bet apima plačiau nei asmeninį tapatumą. Kiekvienas žmogus įgyja daugialypį tapatumą. Panašios tapatybės asmenys nebūtinai laikosi vienodos pasaulėžiūros.

Etninių tyrimų instituto visuomenės nuostatų apklausa http: //www. ces. lt/ 2010 m. vasarą Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai Lietuvos žmonės yra nepakantūs romams, iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims ir homoseksualams. Nepakantumas taip pat rodomas asmenims su psichikos negalia, Jehovos liudytojams, čečėnams, musulmonams, pabėgėliams ir kitų socialinių, religinių ir etninių grupių atstovams. Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių nuostatos kai kurių socialinių ir etninių grupių atžvilgiu pakito. „Tolerantiškiau vertinami sergantieji AIDS, homoseksualai, tačiau nuostatos žydų, čigonų, imigrantų atžvilgiu nepakito ar tapo Radikalesnės“ (T. Leončikas).

Pasaulėžiūros formavimasis yra komunikacijos ir refleksijos procesas. Pasaulėžiūra gali būti stabili, ypač jei palaikoma „daugumos“. Tačiau ji gali ir keistis, jei asmuo išgyvena kritines situacijas, iššūkius ir konfliktus.

Pasaulėžiūrų dimensijos (3): filosofinė Hab. dr. Elvyda Martišauskienė Paauglių pasaulėžiūros nuostatos ir jų kaitos tendencijos 1 pav. Paauglių pasaulėžiūros nuostatų kryptingumas (proc. ).

VII–IX klasių mokinių filosofinės pasaulėžiūros argumantacija . 2 pav. Paauglių idealistinių pasaulėžiūros nuostatų pagrindimas (proc. ) 3 pav. Paauglių materialistinės pasaulėžiūros nuostatų pagrindimas (proc. )

Paauglių pasaulėžiūros tyrimo išvados 1. Trys ketvirtadaliai paauglių renkasi idealistinės pasaulėžiūros nuostatas, vienas– materialistines. Išsiskiria maža grupė (4 proc. ) mokinių, kurie taip negali apibrėžti savo pasaulėžiūros nuostatų. 2. Per dešimtmetį jaučiami nedideli poslinkiai materialistinės pasaulėžiūros link. 3. Idealistinės pasaulėžiūros nuostatos grindžiamos įvairiai. Dažniausia: a) asmeniniu santykiu, rodančiu gilų tikėjimą Dievo ir antgamtinio pasaulio buvimu, Dievo teikiama pagalba, patiriamais išgyvenimais, sąsajomis su gyvenimo prasme; b) neapibrėžtu pozityviu nusiteikimu, kuris skleidžiasi kitų tikėjimo visuotinumo, Dievo pagalbos, tradicijų iškėlimu, apeliavimu į mokslo nepaaiškinamų reiškinių buvimą, egzistencijos prasmę, tėvų poveikį, mokymą (tikybos pamokas); c) nepaaiškintu arba nepakankamai aiškiu požiūriu. 4. Besiblaškančių yra apie penktadalis paauglių, kurie rodo abejones dėl pasirinkto požiūrio, tik kai kurių religinių dogmų pripažinimą, tikėjimą reinkarnacija. Tokios nuostatos tiesiogiai, ar per apibendrintą požiūrį dažnai siejamos su kritišku požiūriu į krikščionybę, bet ieškoma išlikimo po mirties variantų. 5. Materialistinės pasaulėžiūros nuostatos skleidžiasi tiesioginiu ar apibendrintu tikėjimo neigimu, dažnai pastiprintu ir neigiamomis emocijomis. Pabrėžiamos mokslo teorijos ir asmeninės patirtys. 6. Galima manyti, kad apie trečdalis paauglių sąmoningai, asmeniškai renkasi krikščionišką pasaulėžiūrą, dar apie ketvirtadalis ją laiko svarbia, nors ne visada savo požiūrį pagrindžia, o apie dešimtadalis aktyviai teigia materialistinę pasaulio sampratą. Likęs trečdalis paauglių blaškosi tarp įvairių požiūrių, ieškodami jiems tinkančio tikėjimo, bet be jo vis dėlto likti nenorėtų. 7. Pasaulėžiūros nuostatoms daro poveikį lytis (mergaitės vos ne du kartus dažniau renkasi idealistines nuostatas), mokyklos tipas (katalikiškojo ir humanitarinio profilio paaugliai dažniau renkasi idealistines nuostatas, o realinio ir menų profilio – materialistines nuostatas); pažangumas (aukščiausio pažangumo mokiniai dažniau renkasi idealistines nuostatas); šeimos sudėtis (gyvenantys su abiem tėvais dažniau renkasi idealistines nuostatas); savijauta namuose (kai namuose labai gerai jaučiamasi, dažniau renkamasi idealistinės nuostatos).

Pasaulėžiūra gali būti paveldėta, perduodama jaunajai kartai ir jos mokoma. Gamtos mokslai, etika, tikyba, filosofija, kiti autoritetai daro įtaką mokiniams ir padeda susiformuoti bei interpretuoti požiūrį į pasaulį.

Pasaulėžiūrų dimensijos (4): religinė Diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimas (dr. A. Sprindžiūnas, 2007) Diskriminacijos religiniu pagrindu apraiškų tyrimo Lietuvoje pagrindas – Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Lietuvos Respublikos įstatymuose ginamos tikėjimo arba netikėjimo, savo religijos išpažinimo bei praktikavimo teisės.

Palankumo įvairioms religinėms grupėms bei pasaulėžiūriniams judėjimams rodiklių procentinis pasiskirstymas Lietuvos visuomenės palankumas minėtoms grupėms gali būti išreikštas santykinai: • Tradiciniams krikščionims – 85, 6%; • ateistams – 46, 6%; • pagonims – 39, 2%; • dvasinio savęs tobulinimo grupėms – 36, 9%; • rytų kilmės religinėms grupėms – 25, 5%; • naujiesiems krikščionims – 24, 5%; • gamtos jėgų garbintojams – 22, 1%; • krikščioniškos kilmės grupėms – 20, 7%; • musulmonams – 20, 3%; • satanistams – 5, 3% respondentų pripažino pagrindines pilietines teises.

Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje: aukos perspektyva (kokybinis tyrimas) • Metodas – pusiau struktūruotas interviu. • Vieta – Vilnius ir Kaunas. • Laikas – 2007 m. liepos – rugsėjo mėnesiai. • Informantai – 17 religinės daugumos ir mažumų atstovai (11 moterų ir 6 vyrai). • Religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčia (3); Visos evangelijos bažnyčia “Tikėjimo žodis” (4), Krišnos Sąmonės organizacija (1); Susivienijimo judėjimas (2); Scientologijos bažnyčia (1); Ošo religinė bendruomenė (1), dzenbudistai (1); baptistai (1); sekmininkai (1); gotai (1).

Diskriminacija ir jos tipai (1) • Tiesioginė diskriminacija, t. y. elgesys su asmeniu, kai dėl jo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų taikomos prastesnės sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. „Dirbau vienoje nedidelio miestelio mokykloje. Kaip paprastai kiekvieną vasarą mūsų bažnyčia organizuoja krikščioniškas vasaros stovyklas vaikams. Pagalvojau, kiek suteiktų džiaugsmo ir mano mokyklos vaikams tokia stovykla. Taigi sudariau programą, vaikų tėvams anketas ir paprašiau mokyklos direktorės leidimo. Tėvai ir direktorė, susipažinę su stovyklos programa, mielai išleido savo vaikus. Vėliau viena mama dėl tariamo dukros pasikeitimo po stovyklos apskundė mane kaip mokytoją direktorei. Atėjo pas direktorę ir sako: „Ką jinai padarė mano dukrai? Jeigu ji dar dirbs mokykloje, tai aš kreipsiuosi aukščiau, į Švietimą, į kur tiktai nori. Ir aš sieksiu, kad ji būtų pašalinta“. <. . . > Vis dėlto buvau priversta parašyti pareiškimą, kad išeinu iš mokyklos savo noru. Direktorei neužteko drąsos apginti mane ir tiesą. . . “ (LG 5).

Diskriminacija ir jos tipai (2) • Netiesioginė diskriminacija, t. y. veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų asmenims. „Buvo, sakykime, tokios situacijos, bent jausmas kažkoks ar bent jau įtarimas, kad vienas ar kitas sprendimas dėl mano pareigų priimtas atsižvelgiant į buvusią mano religinę priklausomybė, ar kas nors galvoja, kad aš dabar esu „Tikėjimo žodyje“. <. . . > Dar neseniai aš ėjau tam tikras vadovaujančias pareigas, ir buvo atlikta tam tikra įstaigos reorganizacija pagal įsigaliojusį įstatymą, o man tebuvo pasiūlytos žemesnės pareigos nei turėjau. Na, motyvavo tuo, kad tiesiog, performavus tą skyrių, kuriame aš dirbau, reikia kitokio išsilavinimo vadovo. Vėliau aš sužinojau, kad tos įstaigos, kurioje dirbu, naujas vadovas apie mane kalba net beveik manęs nepažįstantiems žmonėms, kad esu prijaučiantis Rytų religijoms ir Tikėjimo žodžio narys. Na, man sunku pasakyti, ar tas pareigų pažeminimas susijęs su tuo, ką vadovas apie mano, bet labai gali būti. Tai lyg ir jaučiu”. (LG 8)

Diskriminacija ir jos tipai (3) • Priekabiavimas, t. y. nepageidaujamas elgesys (diskriminacija) dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, kada siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. „Viename darbe tiesiog tyčiodavosi, netgi provokuodavo. Jie pradėdavo mane žeminančias ir provokuojančias diskusijas. Vienoje darbovietėje viršininkas drausdavo laikyti man ant stalo Bibliją. Dėl to teko kreiptis į aukštesnį viršininką, nes aiškiai matėsi, kad mano viršininkas nesupranta, kas yra ta Biblija ir jos vertybių. “ (LG 15)

Diskriminacijos priežastys • Neveikimas. Šiai tipologijos kategorijai priskirtini asmenys, kurie, nedaro jokių sociokultūrinei aplinkai nepriimtinų veiksmų, o tiesiog duoda aplinkai žinoti apie kitokį savo tikėjimą. (11 atvejų) • Neprovokuojantis veikimas. Šie informantai vienu ar kitu būdu savo tikėjimą išreiškia viešai, simboliškai ar per su tikėjimu susijusią veiklą, kuri iš principo nėra nepriimtina konkrečioje kultūrinėje aplinkoje (t. y. , jie daro tai, ką yra įprasta daryti ir kitų, tradicinių tikėjimų asmenims toje sociokultūrinėje aplinkoje, ir kas paprastai nesukelia neigiamos reakcijos). (10 atvejų) • Provokuojantis veikimas. Šie informantai daro tai, kas nėra įprasta toje sociokultūrinėje erdvėje, arba atlieka veiksmus, kurie nebūtinai susiję su tikėjimu, tačiau visuomet sulaukia neigiamos reakcijos. (1 atvejis)

Diskriminuojantieji • Esami ir potencialūs darbdaviai – teisėsaugos įstaigos, švietimo įstaigos (8 atvejai). • Mokslo įstaigos vadovybė – fakulteto ir vidurinės mokyklos (3 atvejai). • Artimiausia aplinka – draugai ir šeima (3 atvejai). • Žiniasklaida - televizija ir spauda (5 atvejai).

Pasaulėžiūrų įvairovė - tai iššūkis švietėjams, mokykloms ir mokytojams. • Ar mes bijome priimti įvairovę? Ar tikime, kad pasaulėžiūra gali būti teisinga tik viena? • Ar mes priimame įvairovę kaip pasaulėžiūros praturtinimą? Ar suprantame, kad pasaulėžiūrų įvairovė praturtina pasaulio pažinimą?

Įvairovė – tai naujos galimybės. . . • • įgyti naują tapatybę ar naują tapatumo dimensiją; komunikuoti įvairiais būdais; mokytis iš įvairių kultūrų ir kontekstų; sukurti naujų vertybių ir jomis dalytis.

Metodinė medžiaga mokytojams • Kompetencijų ugdymo pavyzdžiai: www. upc. smm. lt „Pasaulėžiūrų įvairovė: pažinimo kompetencijos ugdymas mokant etikos“ http: //www. upc. smm. lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/dorinis/ Pazinimo. Kompetencija. pdf • Vertybių ugdymo pavyzdžiai: www. bakalaureatas. lt http: //www. bakalaureatas. lt/vertybiu-ugdymas-medziaga-mokytojui/

Etikos pamokų pavyzdžiai Aptarimo metodas – durstinys Refleksija: ką manote apie pristatytą pamoką: • šios pamokos privalumai; • trūkumai; • taikymo galimybės. Ar tai padės mokiniams veiksmingai ugdytis mąstymą ir pažinimo kompetenciją?

Dėkoju už dėmesį. Nuotraukos: Susan Sims Hillbrand: http: //www. susansimshillbrand. com