PASAULIO PAINIMAS 4 KLAS PAMOKOS TIKSLAI Atskleisti pauki

PASAULIO PAŽINIMAS 4 KLASĖ

PAMOKOS TIKSLAI • Atskleisti paukščių migracijos ypatumus. • Padėti atskirti migruojančius paukščius. • Aptarti paukščių gripo pavojus.

TEMA: PAUKŠČIŲ MIGRACIJA

PAMOKOS UŽDAVINYS Naudodamiesi duotu tekstu ir klausimais, mokiniai suranda bent 2( iš 4 )svarbius teiginius, tinkančius jų temai.

Rudenį ir pavasarį per dieną praskrenda daugybė paukščių. Kur jie keliauja? Kodėl? Kas juos to išmokė? Ar jie žino, kur reikia skristi? Ar sugrįš? Tai tik dalis klausimų, kylančių mums stebint keliaujančius paukščius.

Gyvūnų kelionės, vykstančios pagal tam tikrą tvarką, įprastu laiku ir tam tikrais keliais, vadinamos MIGRACIJA Tačiau gyvūnai gali keliauti nesilaikydami tvarkos ir tradicijų. Kas nutinka tada? Kaip klostosi jų likimai? Pamėginkim pakeliauti kartu su jais ir viską pamatyti bei suprasti patys.

Ištisus metus paukščiai migruoja į šiltus kraštus, t. y. į savo gimtasias vietas. Tūkstančius kilometrų trunkančioje kelionėje jiems tenka susidurti su daugybe netikėtumų ir pavojų, kuriuos dažniausiai sukelia blogas oras, kankinantis nuovargis, brakonierių pinklės ir ginkluoti medžiotojai. Jie iš visų jėgų stengiasi neatsilikti nuo savo pulko, nes tik tokiu atveju turi galimybių išlikti gyvi. Vieni paukščiai skrenda be sustojimo dieną ir naktį, antri stengiasi pailsėti bet kokioje įmanomoje vietoje (netgi ant vandenyne plaukiančio laivo denio), o treti - nebeišlaiko tokio intensyvaus tempo ir žūsta. Jie išdidžiai skrenda virš didžiųjų miestų (Paryžius, Niujorkas dar su pasaulinio prekybos centro dangoraižiais), didingų kalnų (Himalajai), smėlėtų dykumų (Sahara), bekraščių vandenynų (Atlantas, Ramusis, Arkties) ir kitų nuostabaus grožio vietų (Didysis kanjonas, Amazonės džiunglės, Sibiro taiga, Islandijos ledynai). Jie sumaniai naudojasi vėjo kryptimis, puikiai orientuojasi pagal saulę ir žvaigždes, todėl kiekvieną kartą neklysdami suranda kelią į pamėgtas vietas, kur prasideda ilgas poravimosi procesas. Tai dar vienas neįtikėtinas gamtos dėsnis, kad paukščiai sulaukia savo palikuonių tik tose pasaulio vietose, kuriose jie patys gimė. Kadangi šiaurėje vasara tęsiasi labai trumpai, paukščiai privalo kuo greičiau apmokyti mažylius skraidymo meno ir paruošti juos sudėtingiausiam gyvenimo išbandymui - pirmajai migracijai.

KODĖL PAUKŠČIAI KELIAUJA? • Dažniausia migracijos priežastis – metų laikų kaita. • Būtinybė ieškoti maisto. • Ieškojimas tinkamos vietos perėjimui. • Bėgimas nuo natūralių priešų.

KAIP PAUKŠČIAI SUSIRANDA KELIĄ? • Daugelis skrenda pulkais, todėl galima daryti prielaidą, kad vyresnieji, turintys daugiau patirties, skrenda pirmi, rodydami kelią jaunesniems paukščiams. • Vadovaujasi įgimtu instinktu, kuris pakužda, kada ir kokia kryptimi skristi.

• Paukščiai skrydžio metu orientuojasi į saulę, pagal vidinį biologinį laikrodį jaučia jos padėtį ir nustato tikslę maršruto kryptį. • Skrendantys naktį, kelio kryptį nustato pagal žvaigždžių padėtį danguje. • Paukščiai įsimena tam tikrus taškus ar objektus, esančius žemėje, pagal kuriuos sudaro vidinį žemėlapį, kuriuo vadovaujasi. • Kai kurie pasikliauja kvapais. • Kiti naudoja visus būdus.

MIGRUOJANTYS PAUKŠČIAI • Dauguma mūsų paukščių keliauja: vieni nenuskrenda toliau kaip iki Viduržemio jūros, kiti žiemą praleidžia visai netoli, vos užtikę vietas, kur nebūna ištisos sniego dangos. Kai kurie sparnuočiai skrenda net į Afriką. • Į Pietų Afrikos Respubliką žiemoti nuskrenda kregždės. Tokie, regis, silpni paukščiai (sveriantys iki 10 g) keliauja iki Centrinės Afrikos. Norėdamos pailsėti, tupiasi antpraplaukiančių laivų. Išlenkti siauri sparnai padeda joms įveikti didelius atstumus

• Baltieji gandrai. Keliauja vis apsistodami poilsio ar maitintis, tad visą kelią įveikia per 2– 3 mėn. Lietuvos gandrai skrenda gana saugiu keliu: iš pradžių tiesiai į pietus ir, aplenkę Karpatų kalnus, per Ukrainą pasieka Bulgariją, kur apsistoja ilgesniam laikui, maitinasi ir ilsisi. Toliau per Mažąją Aziją (Turkiją) traukia iki Sinajaus pusiasalio ir vėl ilsisi. Afrikoje jų kelias vingiuoja virš Nilo slėnio iki didžiųjų šio žemyno ežerų – Viktorijos, Tanganikos. Kai kurie paukščiai čia jau lieka žiemoti, kiti pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką.

SĖSLŪS PAUKŠČIAI • • • Sėslūs paukščiai per visus metus nesitraukia iš gimtųjų vietų. Lietuvoje tokie yra žvirbliai, šarkos, kurtiniai, kurapkos. Gerokai daugiau paukščių išvedę vaikus ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl klajoja įvairiomis kryptimis, (kryžiasnapiai, geniai, zylės, krankliai). Kurtinys – senų šviesių miškų, dažniausiai pušynų, gyventojas. Kadaise Lietuvoje jų būta daug, dabar likę vos keletas šimtų Lazdijų, Varėnos, s rajonuose. Tai stambus paukštis: patinas gali sverti 5 kg. Patinas nors ir nespalvingas, bet gana puošnus: jo pabarzdėje styro plunksnų kuokštas, akis juosia rausvi plikos odos antakiai, o ilgas tvirtas uodegos plunksnas per tuoktuvių ritualą paukštis išskleidžia it vėduoklę. Kurtiniu šis paukštis pavadintas dėl keistos savybės: giedodamas pavasarinę giesmę, jis trumpam apkursta. Patelės peri ant žemės, todėl nemažai jų žūva lapių ir mangutų nasruose.

IŠSKRENDA • • • Varnėnas Gegutė Pempė Kregždė Kovas Gandras Vieversys Žąsys Gulbės ŽIEMOJA • • Varna Šarka Žvirblis Kryžiasnapis Zylė Tetervinas Kurtinys Sniegena

PAUKŠČIŲ GRIPAS • • Tai greitai plintanti užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Naminiai paukščiai yra ypač jautrūs šiam virusui. Šiuo gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta skiauterės, blauzdelės. Kovos su šia liga būdas, kurio metu turi būti gerinamos biologinės apsaugos priemonės visose naminių paukščių ūkio šakose, užtikrinama, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais ar vandens telkiniais. Nėra žinoma nei vieno žmonių užsikrėtimo paukščių gripu nuo laukinių paukščių atvejo. Šiuo metu virusas neplinta tarp žmonių, o visais ankstesniais žinomais atvejais žmonės užsikrėtė tik po betarpiškų kontaktų su užkrėstais naminiais paukščiais. Žmogui ligos sukėlėjai per laukinius paukščius gali būti perduoti tik turint tiesioginį kontaktą su užkrėstais paukščiais.

PATEIKTĮ PARUOŠĖ: Jurgita Sadauskaitė-Barysienė jurga@zebra. lt Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinė mokykla Sutikime paukščius su meile. . .