Partizan ties aminimo vietos Partizan koplyia Kaiiadori kapinse

Partizanų žūties įamžinimo vietos Partizanų koplyčia Kaišiadorių kapinėse Tai vienas didingiausių tokių paminklų Lietuvoje. Čia palaidota keliolika partizanų, žuvusių Kruonio ir Žiežmarių apylinkėse. Koplytėlės paminklinėse lentose iškalta apie 300 žuvusių partizanų pavardžių. Paminklo sumanytojas ir autorius Architektas Stasys Petrauskas, dailininkai Audronė Skarbaliūtė ir Leonas Glinskis.

Darbėnų paminklas „Kardo“ rinktinės partizanams 1945– 1953 m. Darbėnų valsčiaus Vaineikių miškuose veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės štabas, kuriam ilgus metus vadovavo iš šio valsčiaus Knėžų kilęs Kazimieras Kontrimas. Štabą saugojo Vizbuto būrys, kurį sudarė Darbėnų ir Grūšlaukės apylinkių vyrai. Per baudžiamąsias karines operacijas žuvę ir sunkiai sužeisti partizanai buvo vežami į Darbėnų NKGB-MGB būstinę. Žuvusiųjų palaikai buvo pametami turgaus aikštėje, o sužeistieji tardomi ir kankinami būstinėje. Vėliau žuvusiųjų ir nužudytųjų palaikai būdavo užkasami būstinės kieme ar sumetami į išviečių duobes, po to – išvežami į Darbėnų durpyną ar kitas vietas ir ten užkasami. Laisvės kovų metu žuvo apie 700 „Kardo“ rinktinės partizanų, tarp jų ir štabo viršininkas, rinktinės vadas K. Kontrimas. Paskutinis 1965 m. žuvo Pranas Končius. Jį saugumiečiai nušovė Kirmindvaryje, Kretingos r. 1945– 1965 m. žuvusiems „Kardo“ rinktinės partizanams atminti darbėniškio Stanislovo Burbos iniciatyva 2005 m. miestelyje pastatytas paminklas. Jam pinigus paaukojo daugiau nei 20 pavienių asmenų, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Darbėnų seniūnija, taip pat kai kurios bendrovės. Projekto autorius – klaipėdiškis skulptorius Gintautas Jonkus.

Partizanų kapai Pandėlio kapinėse Dvylika Pandėlio ir Panemunėlio apylinkių partizanų 1946 m. rudenį nutarė žiemoti kartu. Notigalės pelkėse (Kupiškio r. ) jie įsirengė bunkerį, pasiruošė maisto. 1946 m. gruodžio 12 -osios rytą juos klastingai išdavė vietos mokytojas Jakubka ir atvedė čekistus. Žuvo visi partizanai. Šiuo metu yra atstatytas bunkeris. Norint jį pasiekti, reikalinga atitinkama apranga.

Lietuvos partizanų kapai ir paminklas Jonučių kaime Aukuro plokštėje iškalta: „Prisimink, lietuvi, tuos, kurie krito, gindami Tėvynės laisvę, žuvo Sibiro žemėje ir kitose plačiojo pasaulio vietose. “ Tolėliau stovinčio paminklo įrašas: „Surinktiems iš šulinių, šlaitų ir griovių, parvežtus iš tolimų tremties kraštų ir visiems nežinomiems kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Amžina atmintis. “ Prie paminklo perlaidoti žuvusių rezistencijos kovotojų palaikai. Paminklinis ansamblis pastatytas 1988– 1990 m. Žuvusiųjų atminimo įamžinimą inicijavo Lietuvos tremtinių sąjungos Garliavos skyrius (Kauno r. ). Paminklo autorius nežinomas.

Paminklas „Algimanto“ apygardos partizanams „Algimanto“ apygarda – viena iš dešimties pokario Lietuvoje veikusių partizanų apygardų. Joje žuvo apie 1 000 partizanų. 1996 m. Troškūnuose (Anykščių r. ) pastatytas paminklas „Algimanto“ apygardos partizanams atminti „Vartai išėjusiems ginti Tėvynės“. Skulptūros autorius Jonas Jagėla, architektė A. Kaušinienė.

Paminklas „Didžiosios kovos“ apygardos partizanams Atkaklios rezistentų kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės vyko Čiobiškio krašte (Širvintų r. ). 1998 m. vasarą Gelvonų miestelyje buvo atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos paminklas „Didžiosios kovos“ apygardos partizanams atminti.

Paminklas „Angelas“ Pokario partizanų kovos – vienas tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. 1944 m. gruodžio 12 d. Panemunio (Pandėlio sen. , Rokiškio r. ) puolimas – Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų operacija, kurioje dalyvavo apie 300 partizanų iš Biržų, Rokiškio ir Panevėžio apskričių. Puolimui vadovavo K. Kalpokas. Pokario metais žuvo daugiau kaip 100 valsčiaus laisvės kovotojų. Vietoje, kurioje dabar stovi 2003 m. pastatytas paminklas „Angelas“, buvo užkasami žuvusių ir nukankintų partizanų kūnai. Skulptorius K. Kisielius.

Memorialas partizanams Kamajuose Memorialas partizanams atminti pastatytas netoli Kamajų miestelio ribos, Vilkeliškyje (Rokiškio r. ). Mediniai koplytstulpiai ir kryžius atidengti 1992 m. rugpjūčio 23 d. Memorialo autorius architektas profesorius K. Šešelgis. Medinių skulptūrų autorius liaudies meistras R. Puškorius. Paminklas byloja apie šioje vietoje užkastus 152 partizanus.

Paminklas „Tauro“ apygardos partizanams 2003 m. Vytauto Didžiojo parke, Marijampolėje, pastatytas paminklas „Tauro“ apygardos partizanams atminti. Skulptorius A. Ambraziūnas, architektas A. Lukoševičius.

Paminklas „Vyčio“ partizanų apygardai 2006 m. spalio 29 d. Vadokliuose (Panevėžio r. ) atidengtas ir pašventintas paminklas „Vyčio“ partizanų apygardai atminti. Autorius Gediminas Karalius. Pokario metais Vadoklių valsčiuje vyko partizaninis judėjimas, kūrėsi „Vyčio“ partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų buvo kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti.

Paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai 2010 m. rugpjūčio 22 -ąją, Juodojo kaspino dienos išvakarėse, Kauno senosiose kapinėse atidengtas įspūdingas paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai. Netoli Kauno rezistencijos ir tremties muziejaus ir paminklo Žuvusiems už Tėvynę saulės spindulių nutviekstas spindėjo skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architektų Jono Anuškevičiaus bei Vytenio Izokaičio sukurtas 5, 5 metro aukščio paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai, simbolizuojantis Motinų, iškentusių savo sūnų tragišką dalią, skausmą ir dvasios stiprybę. Paminklas pastatytas inicijavus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai ir daugiau nei tūkstančio aukotojų lėšomis.