Palaimintoji Motina Teres i Kalkutos pasaulietinis vardas Gonda

Palaimintoji Motina Teresė iš Kalkutos pasaulietinis vardas Gondža (Agnė) Bojadžiu 1910 -1997

Ji gimė 1910 m. dabartinėje Makedonijoje, etninėje albanų katalikų šeimoje. Jau besimokydama mokykloje, ji dalyvavo įvairioje katalikiškoje veikloje, domėjosi misionierių veikla tolimose šalyse ir, būdama dvylikos metų, panoro pati tapti misioniere.

Sulaukusi aštuoniolikos, ji paliko namus ir įsitraukė į Loreto seserų kongregacijos bendruomenę Airijos sostinėje Dubline.

1929 metais Motina Teresė buvo pasiųsta į Loreto seserų noviciatą Indijos mieste Dardžylinge. Pradėjusi tarnystę Dievui, buvo įdarbinta Kalkutos katalikiškoje mergaičių gimnazijoje.

Penkiolika metų mokytojaudama gana ištaigingoje švietimo įstaigoje, ji negalėjo nepastebėti didžiausiame Indijos mieste tvyrančio skurdo, gausybės apleistų ir tiesiog gatvėse mirštančių žmonių.

Taip brandinosi jos pašaukimas – sekant Kristų eiti į didmiesčio lūšnynus ir tarnauti vargingiausiems iš vargingiausiųjų. Dėl jų susikūrė Dievo Meilės misionierių seserų vienuolija. Motina Teresė buvo šio vienuolyno įkūrėja.

Meilės misionierių bendruomenė pirmuosius slaugos namus mirštantiems elgetoms, pavadintus “Tyra širdis”, atidarė Kalkutoje 1952 metais. Daug kas siūlė maisto, drabužių, pastatus socialinės tarnybos centrams, pinigų.

Jaunos moterys, atėjusios padėti kaip savanorės, vėliau dažnai duodavo ir vienuolinius įžadus.

Vienuolija greitai augo, kaip ir jos darbų apimtys. Dabar pasaulyje yra beveik 5000 seserų, kurios turi 710 savo namų 133 šalyse.

„Jeigu vargšų būtų Mėnulyje, tai ir ten mes nuvyktume“, - kartą yra pasakiusi Motina Teresė, kurios svarbiausias uždavinys buvo rūpintis nepagydomais ligoniais, jų dvasine ramybe ir orumu.

Motina Teresė, nepaisydama fizinio ir emocinio išsekimo, darbavosi negailėdama jėgų. Įtemptas darbas paveikė sveikatą – ji dažnai sirgdavo, buvo priversta ryžtis daugeliui operacijų, taip pat ir širdies, tačiau vos pagijusi vėl grįždavo tarnauti vargšams. . .

Ji daug keliavo po pasaulį, lankydama savo išsibarsčiusias bendruomenes, susitikdama su Bažnyčios ir politikos lyderiais, su kuriais tardavosi dėl naujų ligoninių, prieglaudų ar reabilitacijos centrų atidarymo.

Nepaisydama didžiulio užimtumo ir įtampos, Motina Teresė didžiulį dėmesį skyrė maldai, iš šio šaltinio semdamasi dvasinės stiprybės ir Dievo palaimos savo planams įgyvendinti. Ji sakėsi esanti „Dievo pieštukas – mažutis pieštukas, su kuriuo Jis rašo, kaip nori“.

Motina Taresė už savo nuopelnus 1979 metais buvo apdovanota Nobelio taikos premija. 1997 m. rugsėjo 5 -ąją ramiai atsisveikino su šiuo pasauliu ir sugrįžo pas Dievą, kuris visada buvo jos gyvenimo svarbiausiu centru. 2003 m. popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbta palaimintąja.

„Meilės darbai visuomet yra džiaugsmo darbai. Nebūtina ieškoti laimės: jei mylime kitus, ją gausime. Tai - Dievo dovana“. Motina Teresė Kaip manai, ar Motina Teresė laiminga?