Oro transportas TURINYS 1 7 n n n

Oro transportas

TURINYS (1 -7) n n n n Oro transporto pranašumai Oro transporto trūkumai Oro transporto reikšmė ir raida Pranašumas – greitis Oro transporto paskirtis Oro transporto raida pasaulyje

TURINYS (8 -14) n n n n Oro transporto sistema Lietuvoje Tarptautinis Vilniaus oro uostas Kauno aerouostas Tarptautinis Palangos oro uostas Oro transporto rinkos liberalizacija Oro transporto geografija Šaltiniai

Oro transporto pranašumai: n n greitas; manevringas; keleiviai vežami ir kroviniai gabenami dideliais atstumais; nereikia tiesti kelių.

Oro transporto trūkumai: n n n brangu; sudėtinga ir brangu įrengti oro uostus; daug kainuoja prižiūrėti ir aptarnauti lėktuvus; labai priklauso nuo oro sąlygų; netinka itin dideliems kroviniams gabenti; kelia didelį triukšmą ir teršia aplinką.

Oro transporto reikšmė ir raida: Tai vėliausiai atsiradusi ir sparčiai besiplėtojanti transporto šaka. Ji mažai priklauso nuo vietovės, išskyrus pakilimo ir nusileidimo vietas. Oro keliu galima patekti į bet kurią pasaulio vietą. Tam turi būti įrengtas oro uostas arba nusileidomo aikštelė (mažiems lėktuvams).

Pranašumas – greitis: n Tai labai svarbu verslui, nes sutaupo daug laiko. Trumpą skrydžio laiką ir saugumą garantuoja brangi technika ir aukštas aptarnavimo lygis. Pastaruoju metu daugiau skraido krovininių lėktuvų, kuriais gabenamos greitai gendančios maisto prekės (vaisiai, uogos, daržovės), gėlės, brangakmeniai, pinigai bei vertybiniai popieriai ir pan.

Moderni technika praplėtė gabenamų krovinių asortimentą ir sutrumpino krovos darbus. Sumažėjo ir krovinių gabenimo trukmė. Pavyzdys: Iš didžiosios Britanijos į Naująją Zelandiją krovinys skraidinamas daugiau nei parą. Laivu būtų gabenamas apie mėnėsį.

Oro transporto paskirtis: n n Ekonomiškai stiprių valstybių tankiai gyvenamose srityse oro transportas užtikrina greitą bei efektyvų kelievių vežimą ir krovinių gabenimą. Tose vietose, kur sausumos transportas išplėtotas prasčiau, lėktuvas ar sraigtasparnis dažnai būna vienintėlė viešoji susisiekimo priemonė (Amazonės miškuose, Sibiro platybėse).

Oro transporto raida: Oro transporto raidą parodo vežtų keleivių skaičius. XX a. vid. šiuo transportu per metus vidutiniškai buvo vežama apie 20 mln. o dabar – daugiau kaip 2 mlrd. keleivų. Oro linijos per tą laiką pailgėjo apie 7 mln. km – beveik iki 10 mln. km.

Oro transporto raida pasaulyje: Ypač sparčiai oro transportas plėtojamas ekonomiškai stipriose arba didelėse valstybėse – Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt.

Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai - civiliniai oro uostai:

Oro transporto sistema Lietuvoje: n n Oro transporto valstybinio reguliavimo funkciją atlieka Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamentas, o valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją vykdo Civilinės aviacijos administracija. Lietuvoje veikia keturi valstybės valdomi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai yra civiliniai oro uostai. Juose aptarnaujami reguliarūs ir užsakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. Šiaulių oro uostas yra karinis, tačiau jame leidžiami civilinių orlaivių skrydžiai.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas n n Vilniaus oro uostas turi pakankamai gerai išvystytą keleivių ir krovinių aptarnavimo infrastruktūrą, geras plėtros perspektyvas, galimybę pritraukti aviakompanijas ir keleivius. Žiūrint į geografinį oro uostų išsidėstymą ir rinkos pasidalijimą Lietuvoje, Vilniaus oro uostas aptarnauja diplomatinius, verslo ir turistinius skrydžius. Plečiantis Lietuvos ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su užsienio valstybėmis, keleivių skaičių nuolat auga. Tam įtakos turi aktyvus turizmas, didėjantis bendrų įmonių skaičius, besiplečiantys komerciniai ir politiniai kontaktai. Š. m. rugsėjo mėnesį Vilniaus oro uostas sveikino milijoninį keleivį.

Kauno aerouostas n n Kauno oro uostas lokalizuotas itin patogioje padėtyje – 77 m virš jūros lygio, šalies centre, orientuotas išilgai vyraujančių vakarų vėjų krypčiai. Šis išskirtinumas Kauno oro uostui suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėm sąlygom. Kauno oro uostas turi ilgiausią (3250 m) be apribojimų veikiantį kilimo-tūpimo taką Lietuvoje, galintį priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius bei atitinkantį “B” klasės civilinių aerouostų normų reikalavimus pagal ICAO. Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti iki 500 tūkst. keleivių per metus.

Tarptautinis Palangos oro uostas n n Savo ateitį ir perspektyvas sieja su Klaipėdos, viso Vakarų Lietuvos ir Pietvakarių Latvijos regiono verslo, turizmo plėtra bei ateinančiomis užsienio investicijomis. Palangos oro uosto plėtra įtraukta į Nacionalinę transporto plėtros, Bendrąjį programavimo dokumentą ir TINA programas. Artimiausiais metais šį oro uostą numatyta modernizuoti pagal Europos Sąjungos bei Šengeno reikalavimus. Kaip rodo oro uosto statistiniai duomenys, aptarnautų keleivių srautas oro uoste kiekvienais metais didėja.

Oro transporto rinkos liberalizacija: n n n Įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje buvo visiškai liberalizuota oro transporto rinka. Liberalizavimo pasekmės aiškiausiai pasireiškė veiklos rodiklių staigiu išaugimu. Lietuvoje iš viso yra 10 licencijuotų oro vežėjų. Be aviakompanijų , , Lietuvos avialinijos“, , , Lietuva“ reguliarius skrydžius vykdo UAB „Amber Air“ bei UAB „Danų oro transportas“, dirbanti Vakarų Europoje, nereguliarius užsakomuosius skrydžius iš Lietuvos vykdo UAB „Aurela“. Greito pašto siuntų vežimo sektoriuje yra įsitvirtinusios UAB „Aviavilsa“ ir UAB „Apatas. Aviacijos darbų sektoriuje savo veiklą plėtoja UAB „Klaipėdos avialinijos“ ir UAB „Skraidybos mokymo centras“.

Oro transporto geografija: n Aviacijos transportui labai svarbūs oro uostai. Jų yra daugiau nei 20 tūkst. Pasaulio oro transporto sistemai itin svarbūs tarptautiniai oro uostai, kurių yra apie 1 tūkst. Daugiausia didelių tarptautinių oro uostų yra JAV. Didžiausi jų – O’Hare (Čikaga) ir Hartsfyldas (Atlanta). Didžiausias Europoje - Hytrou oro uostas Londone.

Šaltiniai: n n n n R. Šalna, R. Baubinas, V. Padriezas, V. Tuskenienė PASAULIO VISUOMENINĖ GEOGRAFIJA vadovėlis 10 klasei, “Briedis” 1999 Asmeniniai konspektai http: //www. google. lt http: //www. transp. lt http: //www. vilnius-airport. lt/ http: //www. kaunasair. lt/ http: //www. palanga-airport. lt/ Darbą atliko: Kauno Santaros gimnazijos VU partnerės 4 b klasės gimnazistė Agnė Gredeckaitė Darbo vadovė: Geografijos mokytoja Laura Adamonytė