OREIVYST Pareng Ries gimnazijos 8 a klass mokin

OREIVYSTĖ Parengė Riešės gimnazijos 8 a klasės mokinė Marija Miliūtė. Fizikos mokytoja metodininkė Irina Gaidamovič Konkursas „Fizikos bandymai aplink mus 2017“

Turinys Įvadas Aeronautika Aviacija Oreivystė Aerostatas Dirižabliai Archimedo jėga Archimedo dėsnis Plūduriavimo sąlygos Karšto oro balionai Tai įdomu 1 bandymas. Kuris balionas skris? 2 bandymas. Kaip tikras balionas. 3 bandymas. Ar šildomas oras plečiasi? 4 bandymas. Kaip pagaminti karšto oro baliono modelį? Testas Atsakymai Klausimai – atsakymai Uždavinių sprendimas Neįprasti karšto oro balionai Literatūra

Įvadas Nuo senų laikų žmonės svajojo skraidyti virš debesų, plaukioti oro platybėmis taip, kaip jūra. Iš pradžių buvo naudojami oro balionai. Kad balionas kiltų, ji reikia pripildyti dujų, kurių tankis mažesnis už oro tankį. Tai gali būti vandenilis, helis arba pašildytas oras. Pirmieji oro balionai buvo pripildomi pašildyto oro.

Aeronautika Žmogaus skraidymas atmosferoje vadinamas aeronautika. Ji skirstoma į oreivystę ir aviaciją.

Aviacija – skraidymas sunkesniais už orą aparatais.

Oreivystė – skraidymas lengvesniais už orą aparatais.

Aerostatas – lengvesnis už orą skraidymo aparatas, pakilimui naudojantis Archimedo dėsnį. Būna dviejų rūšių aerostatai: nevaldomieji (dažniausiai – įvairūs karšto oro ar lengvesnių už orą dujų balionai) ir valdomieji (dažniausiai – dirižabliai).

Aerostatai Atmosferos reiškiniams tirti mokslininkai leidžia helio dujų pripildytus meteorologinius zondus. Helio tankis maždaug septynis kartus mažesnis negu oro, tad šių dujų pripildyti balionai pakyla į aukštuosius atmosferos sluoksnius. Anksčiau šiuos balionus pildydavo vandeniliu, šios dujos pavojingos, nes yra itin sprogios.

Dirižabliai Valdomas ir varikliais varomas aerostatas – dirižablis. Metalinis arba audeklu aptrauktas jo korpusas dažniausiai irgi pripildomas helio. Apačioje tvirtinama gondola, kurioje gali skristi keleiviai.

Archimedo jėga Jėga, kuri stumia aukštyn skysčiuose (dujose) panardintus arba plūduriuojančius kūnus, vadinama Archimedo jėga.

Archimedo dėsnis Skystyje (dujose) panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta jėga, lygi kūno išstumto skysčio (dujų) svoriui. FA= ρsk. VKg Archimedo jėga skystyje (dujose) lygi išstumto skysčio (dujų) svoriui. Šis dėsnis ir jėga pavadinta senovės mokslininko Archimedo garbei. Skystyje kūnas veikiamas dviejų jėgų – žemyn nukreipta sunkio jėga ir aukštyn nukreipta Archimedo jėga.

Plūduriavimo sąlygos Žemės rutulį supanti atmosfera sudaryta iš dujų. Tad kūnai mūsų planetoje yra ore ir juos veikia aukštyn nukreipta Archimedo jėga. Kiekvieną kūną Žemėje arba netoli jos veikia sunkis. Šios dvi jėgos yra priešingos krypties. Vadinasi, dujose, kaip ir skysčiuose, galioja kūnų plūduriavimo sąlygos.

Plūduriavimas ore Kai kūną veikiančio sunkio ir Archimedo jėgos atstojamoji nukreipta žemyn, kūnas krinta, kai aukštyn – kyla. Jei atstojamoji lygi nuliui, kūnas gali kyboti arba „plūduriuoti” atmosferoje. Dujų tankis daug kartų mažesnis negu vandens, tad ore kybančio kūno vidutinis tankis turi būti palyginti mažas.

Karšto oro balionai Karšto oro balioną sudaro kupolas ir prie jo lynais pritvirtintas krepšys. Jame įstatytas degiklis ir suskystintų degiųjų dujų balionai. Norint pakilti aukščiau, iš baliono išmetamas tam tikslui paimtas balastas (iš maišelių išberiamas smėlis). Balionas palengvėja.

Karšto oro balionai Degiklio liepsna kaitina orą, šis plečiasi, kyla į viršų ir iš kupolo išstumia vėsų, sunkesnį orą. Kai išstumto vėsaus oro svoris viršija viso orlaivio svorį, balionas atsiplėšia nuo žemės ir ima kilti.

Karšto oro balionai Oreiviai gali reguliuoti skrydžio aukštį. Kai jie padidina liepsną, balionas kyla, kai sumažina – lėtai leidžiasi. Atidarę vožtuvą ir išleidę dalį karšto oro iš kupolo, gali leistis greičiau.

Karšto oro balionai Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose oras retesnis, todėl karšto oro balionai pakyla maždaug iki 10 km aukščio. Oro balionai gali skristi tik pavėjui. Skrydžio greitis priklauso nuo vėjo greičio.

Karšto oro balionai Pašildyto oro balionai naudojami ir dabar mokslinėse ekspedicijose, žemės ir jūros paviršiui, gyvūnų sambūriams fotografuoti. Jie patogūs tuo, kad oro temperatūrą juose, vadinasi, ir Archimedo jėgą galima reguliuoti dujų degikliu, įtaisytu po anga apatinėje baliono dalyje. Galima parinkti tokią temperatūrą, kurioje baliono ir kabinos svoris bus lygus Archimedo jėgai. Tuomet balionas pakimba ore ir iš jo lengva stebėti.

Tai įdomu

Broliai Mongolfjė Oreivystės pradininkas prancūzas Žozefas Mongolfje gimė 1740 m. Jis jautė didžiulę aistrą naujiesiems prietaisams, kurie tuo metu buvo labai madingi. Kartu su jaunesniuoju broliu Etjenu jie dažnai pasvajodavo apie tai, kaip žmogus pakils į orą. Broliai netgi buvo sumanę į apvalkalą, prikimšti debesų, o šis būtų laikęs pintinę. Tačiau jie nežinojo, kaip tai įgyvendinti.

Broliai Mongolfjė Kartą, Žozefas pastebėjo, jog marškiniai, kuriuos jis laikė pakėlęs už apykaklės virš židinio ugnies, išsipūtė, ir jam į galvą šovė geniali mintis. Jis papasakojo apie savo atradimą Etjenui ir broliai pradėjo galvoti, kokios formos galėtų būti balionas, kurį jie panaudos savo pirmiesiems bandymams.

Broliai Mongolfjė Pradžiai jie pasisiuvo vieno kubinio metro šilkinį apvalkalą. Šildomas virš ugnies šilkinis balionas pakilo į trisdešimties metrų aukštį. Tai atsitiko 1782 m. lapkritį. Šią datą galima laikyti oreivystė pradžia.

Broliai Mongolfjė 1782 m. gruodžio 14 d. 3 m 3 balionas pakyla virš Vidalono gamyklos Anone mieste. Kad išgautų šilumą broliai Mongolfjė degino drėgnus šiaudus, sumaišytus su vilna ir popieriumi. 1783 m. balandžio 25 d. į 400 m aukštį pakyla 800 m 3 balionas.

Karštojo oro baliono pakilimas Broliai dirbo paslapčiomis savo sode. Tačiau, kai bandymų balionai ėmė pakilti vis aukščiau ir aukščiau, išsigando, kad kaimynai nepamatytų jų atradimo ir „nepasivogtų“ idėjos. Taigi, jie nusprendė viešai pademonstruoti savo balioną pagrindinėje Anone aikštėje. Čia sukviesti garbūs asmenys turėjo paliudyti, jog šios idėjos pradininkai ir buvo Mongolfjė.

Karštojo oro baliono pakilimas 1783 m. birželio 4 d. trečiadienį, broliai surengė pasirodymą. Kordeljerų aikštėje, šiam pasirodymui jie pagamino 900 m 3 balioną. Žmonės, dalyvavę pakilime, galėjo paliudyti jo autentiškumą: surašytas protokolas, su kuriuo broliai Mongolfje kreipėsi į Paryžiaus Mokslo Akademiją, kad būtų oficialiai pripažinti pirmaisiais „skraidančio" aparato kūrėjais. Tai buvo oreivystės pradžia.

Karštojo oro baliono pakilimas Po dešimties minučių, atvėsus apvalkale esančiam orui, balionas nusileido lauke ir užsidegė nuo pintinėje rusenančios ugnies. Netoliese dirbę valstiečiai išsigando iš dangaus nukritusio keisto daikto ir, deja, nepasistengė jo užgesinti. Pirmąjį šilto oro balioną visiškai sunaikino ugnis.

Išradimo demonstravimas Mokslo Akademija pasikvietė brolius pademonstruoti savo išradimą: 1783 m. rugpjūtį Etjenas atvažiavo į Paryžių. Jis susipažino su keletu fizikų, susidomėjusių jo išradimu, o taip pat su Pilatru de Rozjė (Pilatre de Rozier). Pastarasis vėliau taps pirmuoju žmogumi, pakilusiu į dangų orlaiviu, kuris tuomet dar nebuvo vadinamas „montgolfiere“ (brolių Mongolfjė vardu).

Maždaug tuo pat metu garsus prancūzų fizikas Žakas Aleksandras Šarlis pagamina balioną, pripildytą vandenilio dujų. Jis manė, kad 1783 m. birželio 4 d. broliai Mongolfjė panaudojo vandenilį savojo aerostato pristatymo publikai metu. Jis norėjo pasikelti balionu į orą ir atlikti fizikinius bandymus kartu su broliais Roberais (Robert). Šarlis pagamina 4 metrų skersmens balioną „Gaublį“, kuris 1783 m. rugpjūčio 27 d. pakyla Marso Laukuose ir nusileidžia Gonesoje, Buržė šiaurėje. Tuomet dar nieks nežino, kad šis orlaivis bus vadinamas „charliere“ - fiziko Šarlio vardu.

Bandymas pakelti žmogų į orą Etjenas atlieka daugybę bandymų Paryžiuje, popierininko Revelono soduose, kol apsisprendžia žengti dar vieną žingsnį – į orą pakelti žmogų.

Bandymas pakelti žmogų į orą Pilatras de Rozje pasisiūlo tapti keleiviu, tačiau skrydis laikomas pernelyg pavojingu, kadangi dar nežinoma, kaip aukščio pokyčiai veikia žmogaus ar kito gyvo sutvėrimo organizmą. Išradėjai nusprendžia į pirmą skrydį išleisti antį, gaidį ir avį.

Pirmieji gyvūnai pakelti į orą Tai įvyko Versalyje 1783 m. rugsėjį. Pakilimą stebėjo Prancūzijos karalius Liudvikas XVI-asis. Visi trys gyvuliai buvo suleisti į pintinę ir balionas pakilo. Po skrydžio, kuris truko 3 - 8 minutes, gyvuliai nusileido sveiki ir gyvi Vokresone (už 3 km); avis ramių ramiausiai rupšnojo šiaudus. Tiesa, gaidys sugrįžo šiek tiek apipešiotas, bet tik dėl to, kad pasimaišė aviai po kojomis. . . Broliai Mongolfjė įrodė, jog gyvi sutvėrimai, žinoma, išskyrus paukščius, gali be jokio pavojaus skraidyti.

Pirmieji žmonės pakilę į orą 1783 m. gruodžio 1 d. profesorius Šarlis ir Roberas pakilo vandeniliu pripildytu balionu. Juos stebėjo 400 000 žiūrovų. Pakilę Paryžiuje, po dviejų valandų skrydžio nusileido Nesle La Valė. Šarlis išlaipino savo bendrakeleivį ir vėl pakilo į 3 000 metrų aukštį, Šarlio dujinis balionas buvo beveik tobulas: baliono apvalkalas dengtas laku, apvalkalą gaubė tinklas, krepšys pintas iš vytelių, buvo apendiksas dujoms pripildyti, vožtuvas, balastas ir inkaras. Krepšyje turėjo netgi barometrą ir meteorologinius instrumentus.

Pirmoji moteris pakilusi į orą Pirmoji moteris, pakilusi oro balionu, buvo ponia Tibl (1784 m. ).

Pakilimai į orą su žmonėmis 1784 m. Lione, Dižone, Marselyje, Strasbūre ir kituose Europos miestuose atliekami bandomieji skrydžiai. Pirmasis „komercinis“ skrydis įvyko Lione. Jo metu Žozefas Mongolfjė pakilo kartu su 7 keleiviais.

XIX amžiuje balionai tampa švenčių atributu: balionas skraidinamas Napoleono I karūnavimo dieną, likus dienai iki mūšio prie Romos. Tęsiami ir skrydžiai moksliniais tikslais. Oreiviai pakyla vis aukščiau ir aukščiau: 1802 m. birželį oro balionu pakyla Humboltas ir Bomplanas, kurie atlieka daugybę temperatūros ir barometrinio slėgio stebėjimų. 1836 m. anglų oreivis Grynas pirmą kartą nuskrenda 800 km atstumą – nuo Anglijos iki Naso kunigaikštystės. 1858 m. žurnalistas, karikatūristas, fotografas bei dailininkas Nadaras pakilęs balionu tiek, kiek leidžia virvės, padaro pirmąją fotografiją iš oro.

Per Paryžiaus apsiaustį 1870 m. Nadaras pasiūlo savo paslaugas ir visą įranga priešo veiksmams stebėti. Balionai tampa vienintele susisiekimo priemone su Paryžiaus priemiesčiais. 1870 m. rugsėjo 23 d. – 1871 m. sausio 28 d. iš Paryžiaus išskrenda 66 balionai. Jais pervežami 168 žmonės, 400 balandžių ir 11 tonų pašto (2 500 000 laiškų).

1852 m. pirmąjį dirižablį pastatė A. Žifardas. 1900 m. Ferdinandas Cepelinas sukonstravo standųjį dirižablį, pavadintą jo vardu. Dirižabliai iki XX a. 6 dešimtmečio buvo naudojami tiekimui, ryšiams su sunkiai prieinamais rajonais, žvalgybai, laivų eskortavimui. Dirižabliai „išnyko“ dėl jų nepatvarumo ir sugebėjimo lengvai užsiliepsnoti. Dabar jie daugiausia būna maži, naudojami reklamai, pripildyti helio.

Laikui bėgant „lengvesniųjų už orą“ (vandenilio, šilto oro bei helio balionų) populiarumas priblėsta. Kai kurie ketvirtojo dešimtmečio įvykiai (Hindenburgo cepelino sprogimas) pakenkia dirižablių įvaizdžiui. Tampa aišku, jog ši oro transporto priemonė neatsilaikys visu greičiu atūžiančiai naujajai bangai – „sunkesniesiems už orą“, t. y. lėktuvams. Keletas oro balionų gyvuoja dar iki 1930 m. Šveicarijoje, Kni cirke po atviru dangumi, oro balionas pritaikomas akrobatų pasirodymuose.

1931 m. gegužės 27 d. Augustas Pikaras tampa pirmuoju žmogumi, pakilusiu į stratosferą oro balionu. Tam jis panaudoja savo išradimą – pastovaus slėgio sferinę kapsulę. 1937 m. profesorius Pikaras ir Hėjus Kolinsas išbando propano degiklį. Atsiradus naujoms medžiagoms balionų idėja atgimsta ir toliau tobulinama. Edas Jostas ir Donas Pikaras įkuria „Raven-lndustrie“. Taip gimsta šiuolaikinis oro balionas, kuris, praėjus keleriems metams, pasiekia Europą toks, kokį mes šiandien ir pažįstame.

Rekordinis skrydis 1999 metų kovo 1 dieną Šveicarijos Alpėse startavo oro balionas „Breitling Orbiter 3”. Juo skrido šveicaras Bertanas Pikaras ir anglas Brajanas Džonsas. Oreiviai planavo nenutūpdami oro balionu apskrieti žemę.

Rekordinis skrydis „Breitling Orbite 3” pakilo į 11 km aukštį ir pasinaudojo stipriu oro srautu žemutinėje stratosferoje. Skrydis vyko sklandžiai, tad aerostatas per 19 dienų 21 valandą ir 54 minutes įveikė 45750 km atstumą ir sėkmingai nusileido Egipte.

Gondola „Breitling Orbiter 3” gondola pagaminta iš lengvų, tačiau tvirtų medžiagų: anglies pluošto ir kevlaro. Tai gana erdvi kamera, kurioje tilpo nedidelė virtuvėlė, gultai, tualetas. Gondola pritaikyta skrydžiui stratosferoje: hermetiška, joje palaikomas pastovus slėgis, oro sudėtis ir temperatūra.

Bandymai

1 bandymas. Kuris balionas skris? Priemonės: 1. helio dujų pripūstas balionas; 2. mano pačios pripūstas balionas.

Darbo eiga: Namie, savo kambaryje, paleidau du balionus: vieną – pripūsta helio dujų, kitą – pripūsta mano pačios. 2. Balionas pripūstas helio dujų pakilo iki lubų ir ten pakibo. 3. Balionas pripūstas mano pačios guli ant grindų. 1.

Išvados: Helis – inertinės dujos. Jos yra lengvesnės už orą. Sunkio jėga yra mažesnė nei balioną veikianti Archimedo jėga, todėl balionas kyla aukštyn.

2 bandymas. Kaip tikras balionas. Priemonės: 1. helio balionas; 2. siūlas; 3. atvirukas; 4. žirklės.

Darbo eiga: Prie helio dujų pripūsto baliono pririšam atviruką. 2. Karpom atviruką po skiautelę, kol balionas pakils į norimą aukštį ir pakibs ore. 1.

Darbo eiga: 2. Karpom atviruką po skiautelę, kol balionas pakils į norimą aukštį ir pakibs ore.

Išvados: Kambaryje oras pasiskirsto sluoksniais: šiltas, lengvesnis oras yra viršuje (t. y. prie lubų), vėsesnis ir sunkesnis oras – apačioje (t. y. prie grindų). Todėl helio dujų pripūstas balionas, prie kurio pririštas apkarpytas atvirukas, sustoja tame oro sluoksnyje, kuriame jo keliamoji jėga lygi jo svoriui. Kylant aerostatu balastas metamas tol, kol norimame aukštyje aerostato svoris ima atitikti oro svorį.

3 bandymas. Ar šildomas oras plečiasi? Priemonės: 1. tuščias butelis; 2. balionas; 3. dubenėlis su šiltu vandeniu; 4. šaldytuvas.

Darbo eiga: 1. Tuščią butelį statome į šaldytuvą ir palaikome maždaug valandą.

Darbo eiga: Išimame iš šaldytuvo butelį ir ant jo kaklelio iš karto užmauname balioną. 3. Butelį pastatome maždaug dviem minutėms į dubenėlį su šiltu vandeniu. 4. Balionas prisipučia. 2.

Darbo eiga: 4. Balionas prisipučia.

Išvados: Šildant oro molekulės butelyje ima greičiau judėti ir susidūrinėti bei atstumai tarp jų didėja. Oras butelyje išsiplečia ir jam reikia daugiau vietos. Oras plūsta į balioną ir jį pripučia. Išėmus butelį iš puodo, oras pamažu atšals ir balionas vėl suglebs.

4 bandymas. Kaip pagaminti karšto oro baliono modelį? Tikslas: pagaminti karšto oro balioną.

Priemonės: 1. skaidrus šiukšlių maišas; 2. lipni juosta; 3. du ploni pagaliukai; 4. žvakė.

Darbo eiga: 1. Pagaliukus sudėjome kryžmai 90° kampu ir sulipdėme lipniąja juosta.

Darbo eiga: 2. Ant pagaliukų užvarvinome vaško ir centre priklijavome žvakę.

Darbo eiga: 3. Praskėsto šiukšlių maišelio kraštus pritvirtinome prie pagaliukų galų.

Darbo eiga: Išėjome į lauką (bandymą atlikome ramiu oru). Laikydami už maišelio viršaus, uždegėme žvakę. 4. Maišeliui išsipūtus paleidome jį kilti. 3.

Išvados Žvakės liepsna kaitina orą, šis plečiasi, kyla į viršų ir iš maišelio išstumia vėsų, sunkesnį orą. Kai išstumto vėsaus oro svoris viršija viso modelio svorį, karšto oro baliono modelis atsiplėšia nuo žemės ir ima kilti. Karšto oro baliono modelį veikiančio sunkio ir Archimedo jėgos atstojamoji nukreipta aukštyn – modelis kyla.

Testas

1 klausimas Nuo ko priklauso Archimedo jėgos dydis? Nuo kūno svorio ir išstumto dujų tūrio. B. Nuo dujų tankio ir išstumto dujų tūrio. C. Nuo kūno tankio ir išstumto dujų tūrio. D. Nuo kūno tankio ir tūrio. A.

2 klausimas Kuri formulė yra teisinga?

3 klausimas Kokiais vienetais matuojama Archimedo jėga? J. B. kg. C. N. D. m/s 2. A.

4 klausimas Kuri formulė neteisinga?

5 klausimas Ką vadiname oreivyste? Oreivystė – tai skraidymas sunkesniais už orą aparatais. B. Oreivystė – tai žmonių skraidymas atmosferoje. C. Oreivystė – tai įrenginys. D. Oreivystė – tai skraidymas lengvesniais už orą aparatais. A.

6 klausimas Kūnas paeiliui palaikomas ore, vandenilyje ir helyje (visais atvejais temperatūra ir slėgis vienodi). Kuriose dujose kūną veikia didžiausia Archimedo jėga? Vandenilyje. B. Helyje. C. Ore. D. Visose dujose vienoda. A.

7 klausimas Oro balionas, pasiekęs tam tikrą aukštį, daugiau nebekyla. Kodėl? Bendras baliono svoris lygus Archimedo jėgai. B. Bendras baliono svoris didesnis už Archimedo jėgą. C. Bendras baliono svoris mažesnis už Archimedo jėgą. D. Teisingas atsakymas nepateiktas. A.

8 klausimas Kada oro balionas, pripildytas karšto oro, aukštyn kyla greičiau – žiemą ar vasarą? Vasarą, nes oro tankis mažesnis. B. Žiemą, nes oro tankis didesnis. C. Nuo metų laikų baliono greitis nepriklauso. D. Teisingo atsakymo nėra. A.

9 klausimas Kada karšto oro balionas leidžiasi žemyn? Kai sunkis didesnis už Archimedo jėgą. B. Kai sunkis mažesnis už Archimedo jėgą. C. Kai sunkis lygus Archimedo jėgai. D. Kai baliono neveikia Archimedo jėga. A.

10 klausimas Kada karšto oro balionas kyla aukštyn? Kai sunkis didesnis už Archimedo jėgą. B. Kai sunkis lygus Archimedo jėgai. C. Kai sunkis mažesnis už Archimedo jėgą. D. Kai baliono neveikia Archimedo jėga. A.

11 klausimas Ką vadiname aerostatu? Aerostatai – sunkesnis už orą skraidymo aparatas, pakilimui naudojantis Archimedo dėsnį. B. Aerostatai – lengvesnis už orą skraidymo aparatas, pakilimui naudojantis Archimedo dėsnį. C. Aerostatai – lengvesnis už orą skraidymo aparatas, pakilimui naudojantis Niutono dėsnį. D. Balastas. A.

12 klausimas Kokių rūšių būna aerostatai? Nevaldomieji. B. Valdomieji. C. Nevaldomieji ir valdomieji. D. Teisingas atsakymas nepateiktas. A.

13 klausimas Kuri oro baliono dalis yra didžiausia? Parašiutas. B. Balastas. C. Krepšys. D. Kupolas. A.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. B. D. C. A. B. A. C. B. C. D. Atsakymai

Klausimai – atsakymai

1 klausimas Pilotas, norėdamas aerostatu pakilti aukščiau, meta žemėn iš kabinos balastą. Kokiu būdu jis nusileidžia žemyn – juk balasto nebeturi?

1 atsakymas Pilotas aerostatu nusileidžia žemyn išleisdamas į aplinką iš jo dujas.

2 klausimas Ar kis aerostato keliamoji jėga jam kylant aukštyn? Aerostato apvalkalas netąsus, temperatūra kylant laikyti pastovia.

2 atsakymas Keliamoji jėga mažės, nes kylant į viršų mažėja dujų tankis.

3 klausimas Ar gali kosmonautai skraidyti oro balionu Mėnulyje? Kodėl?

3 atsakymas Kosmonautai negali skraidyti Mėnulyje, nes Mėnulyje nėra atmosferos.

4 klausimas Vieno baliono apvalkalas pagamintas iš plonos gumos, kito – iš gumuoto audinio. Jie pripildyti vienodu kiekiu vandenilio, abu sveria tiek pat. Vandenilis iš balionų ištekėti negali. Kuris balionas pakils aukščiau? Kodėl?

4 atsakymas Balionas, kurio apvalkalas pagamintas iš plonos gumos, pakils aukščiau, nes kylant į viršų mažėja išorinis slėgis, tai didės tūris.

5 klausimas Balionas pripildytas paprasto oro. Kaip jį galima priversti kilti?

5 atsakymas Degiklio liepsna kaitinti orą, šildomas oras plečiasi, kyla į viršų ir iš baliono išstumia vėsų, sunkesnį orą. Kai išstumto vėsaus oro svoris viršija viso baliono svorį, jis atsiplėš nuo žemės ir kils. Balioną veikiančio sunkio ir Archimedo jėgos atstojamoji jėga nukreipta aukštyn, t. y. Archimedo jėga didesnė nei sunkio.

Uždavinių sprendimas

1 uždavinys Zondas, kurio tūris 20 m 3, pripildytas vandenilio. Apskaičiuokite šio zondo keliamąją jėgą, jeigu jis yra 10 km aukštyje, kur atmosferos tankis lygus 0, 414 kg/m 3 (kylančio baliono tūrio kitimo nepaisykite). Duota: Ats. : 64, 8 N.

2 uždavinys 4 m 3 helio pripildyto meteorologų zondo masė 3 kg. Kokios masės atmosferos tyrimo aparatą gali pakelti į orą šis zondas? Duota: Ats. : 1, 44 kg.

3 uždavinys Kiek žmonių, kurių kiekvieno masė 70 kg, gali pakelti į orą 800 m 3 tūrio oro balionas, su visa įranga sveriantis 5000 N? Duota: Ats. : 7 žmonės.

4 uždavinys Koks helio pripildyto aerostato tūris, jei aerostato apvalkalo, krepšio, balasto ir dviejų oreivių bendras svoris 20 000 N? Duota: Ats. : 1802 m 3.

5 uždavinys 6 dm 3 tūrio vaikiškas balionas prileistas vadenilio. Prie baliono pririštas 5 g masės svarmuo. Apskaičiuokite: a) koks balioną užpildžiusio vandenilio sunkis; b) kokia veikianti Archimedo jėga; c) kokia baliono keliamoji jėga. Duota: Ats. : a) 5, 4 m. N; b) 77, 4 m. N; c) 22 m. N.

6 uždavinys Kokios masės krovinį gali pakelti 1000 m 3 balionas, pripildytas metano dujų? Baliono apvalkalo masės nepaisykite. Duota: Ats. : 570 kg.

7 uždavinys 250 m 3 tūrio aerostatas „kybo“ tam tikrame aukštyje. Paveiksle pavaizduokite aerostatą veikiančias jėgas ir užrašykite, kokiai sąlygai esant aerostatas nejuda.

7 uždavinio sprendimas Aerostatas „kybo“ kai sunkio jėga lygi Archimedo jėgai. Fs = FA. FA Fs

8 uždavinys Karšto oro balioną veikiantį į viršų nukreipta atstojamoji jėga lygi 6500 N, o balioną veikianti Archimedo jėga – 25000 N. Koks yra baliono su kroviniu svoris? Dviejų jėgų, veikiančių ta pačia tiese priešingomis kryptimis, atstojamoji lygi dedamųjų jėgų skirtumui ir veikia didesniosios jėgos kryptimi. Duota: Ats. : 18, 5 k. N.

Neįprasti karšto oro balionai

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Vladas Valentinavičius. Fizika. Vadovėlis VIII klasei. Kaunas, Šviesa, 2004. Palmira Pečiuliauskienė, Vladas Valentinavičius. Fizikos testai VIII klasei. Kaunas, Šviesa, 2004. Albinas Ivanauskas, Laimutė Leonavičienė. Fizikos testai 7 – 10 klasėms. Vilnius, Vilniaus knyga, UAB AMMJ, 2004. Ona Vasčenkienė, Irmantas Adomaitis. Fizika 8. Vadovėlis. Kaunas, Šviesa, 2012. Ona Vasčenkienė, Irmantas Adomaitis. Fizika 8. Uždavinynas. Kaunas, Šviesa, 2013. Ona Vasčenkienė, Irmantas Adomaitis. Fizika 8. Antrasis pratybų sąsiuvinis. Kaunas, Šviesa, 2012. Povilas Sirtautas, Zigmas Sirtautas, Danutė Sirtautienė, Pranas Sirtautas. Kokybiniai fizikos uždaviniai 8 klasei. Panevėžys, 2002. Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga, Edvardas Baleišis. Spektras. Fizikos vadovėlis 8 klasei. II dalis. Vilnius, Briedis, 2006.

Literatūra 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Nacionalinis egzaminų centras. Į pagalbą abiturientui. Fizika. 2000 -2005 metų brandos egzaminų medžiaga. Vilnius, TEV, 2006. Loreta Ragulienė, Violeta Šlekienė. Fizikos uždavinynas VIII klasei. Kaunas, Šviesa, 2005. A. Pioryskinas, N. Rodina. Fizika. Vadovėlis VII klasei. Kaunas, Šviesa, 1990. Eksperimentai kiekvienai dienai. Ruduo. Kaunas, Šviesa, 2016. Eksperimentai kiekvienai dienai. Vasara. Kaunas, Šviesa, 2016. Hans Jürgen Press. Žaisdami mokomės. Vilnius, „Lektūra“, 2000. https: //www. google. lt/search? q=Test&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0 ah. U KEwi. By 7 ubo. PTAh. WCBSw. KHety. Cls. Q_AUIBig. B&biw=1366&bih=635#imgrc= w 9 W_5 Mon. DVy 6 SM: 2017 -03 -31 https: //www. google. lt/search? q=Test&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0 ah. U KEwi. By 7 ubo. PTAh. WCBSw. KHety. Cls. Q_AUIBig. B&biw=1366&bih=635#tbm=isc h&q=oro+balionai+ir+diri%C 5%BEabliai&*&imgdii=hm_RMw. GYx. Uu. Sj. M: &im grc=B-Assl. A 0 WEgi. LM: 2017 -03 -31

Literatūra http: //www. oreivystescentras. lt/lt/oro_balionai/istorija/ 2017 -03 -21 18. https: //www. loc. gov/exhibits/treasures/wb-dream. html 2017 -03 -21 19. https: //en. wikipedia. org/wiki/History_of_ballooning 2017 -03 -21 20. http: //www. kurstoti. lt/s/1150/duokite-informacija-ir-as-pajudinsiu-zeme 2017 -03 -21 17.

Ačiū už dėmesį