Odisjo kelion namo Odisjo kelion dabartiniame emlapyje 8

Odisėjo kelionė namo Odisėjo kelionė dabartiniame žemėlapyje

8. Hado karalystė 7. kirkė 2. Kikonai 6. Laistrigonai Troja 13. Kalipsė 5. Vėjų dievas 4. Kiklopas 9. Sirenos 11. Charibdė 10. Scilė 12. Helijo sala 3. Lotofagai 14. Fajakai 15. Itakė

Odisėjas su savo vyrais atplaukė į kikonų žemę, užėmė Ismarą. Išžudė visus jo vyrus, moteris paėmė į nelaisvę, o patį miestą sugriovė. Išlikę kikonai pasikvietė kitą kikonų gentį, kuri išvijo Odisėją ir jo vyrus iš savo žemės. Odisėjas neteko po šešetą vyrų iš kiekvieno laivo grįžti

Išplaukus į atvirą jūrą, Dzeuso pasiųstas Borėjas sukėlė didelę audrą, kuri nurimo tik po trijų dienų. Dešimtąją dieną priplaukė lotofagų salą. Lotofagai – tauta, valganti tik Lotoso lapus. Odisėjo vyrai, užvalgę lotoso lapų, pamiršo savo gimtinę Itakę. Odisėjas jėga atvedė apsvaigusius savo vyrus į laivą ir pririšo, kad nepabėgtų ir išplaukė iš salos. grįžti

Žvalgų grupė vadovaujama Odisėjo išsilaipino saloje ir įėjo į didelę olą. Ten jie rado maisto ir pradėjo puotauti. Jie nežinojo, kad ši ola yra milžino Polifemo namai, o jis greitai ateis ir įkalins užklydėlius oloje. Polifemas suvalgė kelis įgulos narius, bet Odisėjas sugalvojo gudrų pabėgimo planą. grįžti

Odisėjas atplaukė į Eolo valdomą salą. Eolas svetingai juos sutiko ir Odisėjas saloje praleido mėnesį. Vėliau Eolas jiems padėjo, palikdamas pūsti jų kelionės tikslo kryptimi tik vakarų vėją. Bet Odisėjo įgulos nariai atidarė maišą su likusiais vėjais, prieš jiems pasiekiant namus. Vėjai juos nubloškė atgal į Eoliją, kur Eolas atsisakė jiems dar kartą padėti. grįžti

Odisėjas su savo įgula po ilgų klajonių pagaliau pamatė žemę. Jie priplaukė Lestrigoniją. Karaliaus milžino duktė, išėjusi pasivaikščioti sutiko Odisejo vyrus, išėjusius į žvalgybą. Jie nuėjo paskui karaliaus dukterį į rūmus. Tuose rūmuose sutikta karalaitė pradėjo kviesti karalių Antifatą ir kitą vyriją. Atėjęs karalius griebė vieną Odisėjo bendrakeleivį ir suėdė. Kiti pabėgo. Visi lastrigonai, tarp jų ir karalius, nusivijo žmones. Laistrigonai mėtė uolas į nuplaukiančius Odisėjo laivus. Jie nuskandino vienuolika Odisėjo laivų, išliko tik vienas, kuriuo plaukė Odisėjas. grįžti

Odisėjas su vyrais priplaukė salą, kur gyveno burtininkė Kirkė, Helijo duktė. Eurilochas su dvylika draugų žvalgydamas salą priėjo Kirkės rūmus. Kirkė juos pavaišino vynu, sumaišytu su stebuklingomis žolelėmis. Jiems išgėrus ji juos pavertė kiaulėmis. Vienintelis Eurilochas liko nepaverstas ir nubėgo prie laivo viską papasakoti Odisėjui. Odisėjas nuskubėjo link Kirkės rūmų gelbėti draugų. Pakeliui sutiko Hermį , kuris davė stebuklingą šaknį apsaugančią nuo Kirkės burtų. Vėliau Odisėjas privertė Kirkę atversti jo draugus į žmones. Kirkei prisiekus, kad nieko nedarys, Odisėjas su draugais išbuvo metus jos saloje. grįžti

Odisėjas, patartas Kirkės, prisišaukė mirusiųjų šešėlius. Pirmasis atkeliavo Elpenoras (jo šešėlis). Elpenoras paprašė palaidoti jo kūną, kad jo siela rastų ramybę Hado karalystėje. Vėliau atėjo Teiresijo siela. Ji pasakė, kad Poseidonas yra supykęs ant jo, kadangi Odisėjas apakinęs Polifemą, Poseidono sūnų. Vėliau papasakojo apie jo likimą. Perspėjo neliesti Trinakrijos saloje Helijo jaučių. Jis pasakė, jei jo bendražygiai užmuš jaučius, jie visi žūsią, liks gyvas tik Odisėjas. grįžti

Kirkė perspėjo apie sirenų dainas, kurioms niekas negali atsispirti. Odisėjas užlipdė vašku draugams ausis, o pats paprašė pririšamas prie stiebo. Jis perspėjo bendražygius, kad jokiu būdu neatrištų jo, net jei jis pats liepsiąs. Taip jie sėkmingai praplaukė pro sirenas. grįžti

Odisėjas patartas Kirkės plaukė pro Scilę, nes Charibdė galėtų nuskandinti jo visą laivą. Odisėjas sėkmingai praplaukė pro Scilę ir Charibdę, bet Scilė sugebėjo pagauti šešis jo vyrus, suėsdama juos gyvus. grįžti

• Mesinos sąsiauris gąsdino Homero „Odisėjos“ herojų. Čia, dviejų jūrų susiliejimo vietoje, srovės sudarė sūkurį – Charbidę, - kuris trukdė saugiai perplaukti. Šioje vietoje susilieja dvi jūros (Viduržemio ir Jonijos). Viena jų yra aukščiau, kita – žemiau, taigi susiliejant susidaro sūkuriai labai pavojingi praplaukiantiems laivams. grįžti

Sicilijos salą nuo Pietų Italijos Kalabrijos pakrantės skiria klastingi Mesinos sąsiaurio vandenys - graikų legendinės Scilė ir Charibdė. Šis žavesio Mesinos sąsiauriui suteikia fata morgana miražas. Vėsaus oro sluoksnis, įstrigęs po šilto oro masėmis, iškreipia atvaizdus 32 km ilgio sąsiauris, jungiantis Jonijos jūrą su Tirėnų jūra, yra tik apie 90 m gylio ir jo siautulingų vandenų srovės tokios stiprios, kad išplėšia iš dugno jūros dumblius. Dvi priešinės srovės kas šešias valandas keičia savo kryptį, suformuodamos galingą sūkurį - tai Charibdė, nepasotinama Poseidono ir Gajos duktė, gyvenanti sąsiauryje ant mitologinės uolos po milžinišku figmedžiu. Keturis kartus per dieną ji praryjanti vandenį ir vėl jį išspjaunanti. Jūrų pabaisa Scilė slypinti urve grublėtose Kalabrijos uolose ir šiurpiai staugianti. Pabaisa turinti dvylika kojų ir šešias galvas ant ilgų gyvatės kaklų, kiekviena jų ginkluota trimis eilėmis dantų. Sąsiaurio plotis siauriausioje vietoje tik 3 km, tad Odisėjui, mėginusiam išvengti ir Scilės, ir Charibdės, teko tikrai sunkus išbandymas. Dar daugiau mistiško horizonte - jie atrodo ištįsę, smailūs ir pakilę į orą. Pastatai kitame sąsiaurio krante virsta pasakiškais rūmais, iškylančiais iš sąsiaurio vandenų. grįžti

Odisėjas su vyrais atplaukė į Trinakriją, Helijo salą. Odisėjas išleido savo draugus tik prisiekus, kad jie nepapjaus nei vieno jaučio. Bet Odisėjui užmigus Eurilochas įkalbėjo bendražygius užmušti keletą dievo Helijo jaučių. Jie išsirinko iš bandos geriausius jaučius ir papjovė. Nimfa pranešė Helijui, kas atsitiko. Užsirūstino saulės dievas, pasiskundė dievams, kad Odisėjo bendražygiai įžeidė jį, ir ėmė grasinti visiems laikams nusileisiąs Hado karalystėn ir niekada daugiau nešviesti dievams ir žmonėms. Dzeusas nutarė žaibu sunaikinti laivą ir pražudyti visus Odisėjo bendražygius. Sudužus laivui išsigelbėjo vienintelis Odisėjas. Jis įsikibo į nulūžusį stiebą, taip keletą dienų plaukiojo, kol pateko į Kalipsos salą Ogigiją. grįžti

Odisėjas Kalipsės saloje praleido septynerius metus. Jo globėja deivė Atėnė įsikišo ir paprašė Dzeuso įsakyti Kalipsei paleisti Odisėją. Dzeusas nusiuntė Hermį ir ši sutiko. Kalipsė žadėjo Odisėjui nemirtingumą, jei šis pasiliks. Odisėjas išvyko, kadangi mylėjo savo žmoną Penelopę. Kalipsė mirė iš nevilties. Odisėjas su Kalipse susilaukė Nausinojo. grįžti

Odisėjas pats susikonstravo plaustą ir išplaukė į jūrą. Priplaukė Scherijos salos pakrantę, kur gyveno taiki fajakų tauta. Salos valdovo duktė Nausikaja jam padėjo patekti į Alkinojo rūmus. Ten jis dalyvavo puotoje, kur dainius Demodokas uždainavo apie Trojos karą. Odisėjas papasakojo, kas esąs ir visą savo kelionę. Fajakai Odisėjui surinko daug dovanų ir greitu laivu nuplukdė į tėvynę. grįžti

Grįžęs namo, Odisėjas, padedamas Atėnės apsimeta elgeta ir pasiprašo prieglobsčio pas savo ištikimą tarną Eumają. Vėliau nuvyksta į savo namus, kur pamato nederamą jaunikių elgesį, kurie siekė Penelopės rankos. Odisėjas turėjo susikauti su elgeta ir kęsti jaunikių pašaipas. Prisistatęs kretiečiu susitiko su Penelope ir mėgino įtikinti, kad jos vyras sugrįš. Sena auklė Euriklėja, kuriai Penelopė paliepė nuplauti Odisėjui kojas, atpažino Odisėją iš rando, tačiau jo paslapties neatskleidė. Atėnė patarė Penelopei surengti jaunikiams šaudymo iš lanko varžybas (lanku, kuris priklausė Odisėjui). Varžybose nė vienas iš jaunikių neįstengė įtempti lanko. Lankas patenka Odisėjui į rankas ir Odisėjas kartu su sūnumi Telemachu, Atėnės padedami, išžudė visus jaunikius. grįžti

grįžti