odi daryba odi daryba yra odi darymas tam
Žodžių daryba
• Žodžių daryba yra žodžių darymas tam tikrais būdais iš kitų žodžių. • Visi žodžiai yra skirstomi į p a p r a s t ú o s i u s žodžius ir d ã r i n i u s. s
Ž O D Ž I A I PAPRASTIEJI Paprastieji žodžiai iš nieko nepadaryti. Jų sandara paprasta – stal-as, ar-ti, ger-as, uog-a, vyr-as DARINIAI Tai žodžiai, padaryti iš kitų žodžių. stal-el-is, ar-toj-as, uog-au-ti Žodis, iš kurio padarytas darinys, vadinamas PAMATINIÙ žodžiu: saulė (pamatinis ž. ) – pasaulis (darinys), bet pasaulis yra pamatinis žodžiams pasaulinis, pasaulietis.
Ž O D Ž I A I PAPRASTIEJI VEDINIAI DARINIAI SUDURTINIAI ŽODŽIAI Žodžiai, padaryti iš (arba priešdėlį DŪRINIAI) Žodžiai daromi pridedant vieną padaromi iš kitų žodžių, ar vieną priesagą, keičiant galūnę dviejų šaknų pridėjus kurią nors ar kamienų. ar suduriant du kamienus. reikšminę žodžio dalį.
Ž O D Ž I A I PAPRASTIEJI stal-as VEDINIAI DARINIAI SUDURTINIAI ŽODŽIAI staltiesė PR IEŠDĖLINIAI PR IESAGINIAI GALŪNINIAI pastal pa ė stalelis el stalius
Žodžių daryba • Žodžiai padaromi vieni iš kitų, pridėjus kokią nors reikšminę žodžio dalį – priešdėlį ar priesagą kelias – pa-kelė, kel-eiv-is • arba pakeitus galūnę tęs-ė – tąs-a
Žodžių daryba • Nauji žodžiai gali būti sudaromi ir sudėjus (sudūrus) du žodžių kamienus, kamienus kurie sutampa su šaknimis kiemo sargas – kiemsargis, sarg pirmos klasės – pirmaklasis klas • arba nesutampa kelionmaišis, geležinkelis, kel gelež pramuštgalvis. mušt
Priešdėliniai vediniai • PRIEŠDĖLINIAI vediniai – tai žodžiai, padaryti su priešdėliais. Įbėgo, išb iš ėgo, sub su ėgo, nub nu ėgo, parb par ėgo, perb per ėgo, prib pri ėgo, atb at ėgo.
Priešdėliniai vediniai Labiausiai paplitę šie priešdėliai: ap-, api-, apy-, ati-, ato-, į-, im-, in-, iš-, par-, per-, pra-, pri-, pro-, nebe-, nei-, nuo-, są-, sam-, san-, tebe-, už-.
Priešdėliniai vediniai apibėgo, apibrėžimas, apipynė, apipurškimas; apýgeris, apýgerė, apýjaunis, apýžalis; apýsaka, apýlinkė, apýkaklė, apýbraiža; atidirbo, atidavė, atitraukė, atitiko, atitraukimas. Priešdėlis į- rašomas su nosine raide. Visada tariamas ilgai: įdomus, įvairus, įprotis.
Priešdėliniai vediniai • Įsidėmėti! • IDĖJA, IDEALAS yra žodžiai, atėję iš kitų kalbų. Priešdėlio jie neturi, i priklauso šakniai. • Žodžiai YPAČ, YPATINGAS, YPATYBĖ, YDA, YDINGAS, YRÀ (būti), ỸRA (irti), ỸRĖ (irklavo), ỸRININKAS (kas irkluoja) priešdėlio irgi neturi – jų y taip pat priklauso šakniai. • Žodžiai SAMANOS, SAVAS priešdėlio neturi ir rašomi be nosinės.
Priešdėliniai vediniai • Įsidėmėti! • Lietuvių kalboje nėra priešdėlio da-. Jis yra atsibastęs iš rusų kalbos ir mums netinka. Jį keičiame priešdėliais ap-, į-, pa-, pri-, su- arba žodžių junginiu nusakome veiksmą. • Davažiuoti (=privažiuoti), dabėgti (=pribėgti), darodinėti (=įrodinėti), • dakepti (=dar kepti iki galo), • dadirbti (=padirbti, baigti darbą), • davirti (=baigti virti).
Priesaginiai vediniai • PRIESAGINIAI vediniai – tai žodžiai, padaryti su priesagomis. Kalnelis, el kalniukas, iuk kalnuotas, uot kalnynas. yn
Priesaginiai vediniai -elis, -ėlis vė-jas (2 skiem. ) → vėjelis do-bi-las (daugiaskiem. ) → dobilėlis ko-ja → kojelė ma-ši-na → mašinėlė -esys -ėsis ūžesys degėsis ilgesys puvėsis -ena -iava šỹpsena gãniava sniẽgena baũdžiava -eklis -iatorius varveklis radiãtorius žarsteklis ventiliãtorius -iacija ventiliãcija, radiãcija
Priesaginiai vediniai -ymas (kai bendratyje yra -y-) rodė → rodymas (rodyti) atsakė → atsakymas (atsakyti) klaũsė → klausymas (klausyti) -imas (kai bendratyje nėra -y-) kláusė → kláusimas (kláusti) gynė → gynimas (ginti) kūrė → kūrimas (kurti)
Priesaginiai vediniai -ykla taisykla mokykla -yklė taisyklė rodyklė -iklis variklis, rodiklis, valiklis Jeigu priesaga prasideda balse, daiktavardis daromas iš būtojo kartinio laiko: griuvėsiai griuvo jeigu priebalse – iš bendraties: griūtis griūti
Priesaginiai vediniai • Lietuvių kalboje nėra priesagos -avas. Spalvoms nusakyti vartojamos priesagos: -inis: smėlinis (ne smėliavas), rožinis (ne ružavas), bordinis (ne bordavas); -onas: geltonas, raudonas; -svas: gelsvas, rausvas; -švas: pilkšvas; -iškas: dangiškas; -zganas: balzganas, žalzganas.
Priesaginiai vediniai -ingas, -inga V i d i n ė ypatybė Protinga pelėda. Džiaugsmingas įvykis. Žuvingi ežerai. Todėl reikia sakyti nervingas žmogus, nervinga mergaitė (ne nervuotas, nervuota) -uotas, -uota I š o r i n ė ypatybė Snieguotas miškas. Rašaluota ranka. Miltuoti pirštai. Todėl reikia sakyti akmenuotas kelias, akmenuota dirva (ne akmeningas, akmeninga)
Galūniniai vediniai • GALŪNINIAI vediniai – tai žodžiai, padaryti keičiant galūnę. Senas → senis, greitis ← greitas is tankus → tankis, švara ← švarus is gražus → grožis, pamoka ← pamoko is puodas → puodžius, ius pajuokà ← pajuokia
Galūniniai vediniai • Vieni galūninės darybos žodžiai padaryti iš paprastųjų žodžių: kùrpė → kurpius, pienas → pienė, muša → mūšis. • Kiti padaryti iš priešdėlinių žodžių: pamoko → pamoka.
Galūniniai vediniai • Darant žodžius iš priešdėlinių veiksmažodžių, neretai keičiasi ir patys priešdėliai: sutraukia → santrauka, san nutraukia → nuotrauka, nuo nuteka → nuotakùs, nuo nustebo → nuostabus, nuo nuleido → nuolaidus, nuo priplaukia → prieplauka, prie suneša → sąnašos, surašo → sąrašas.
Galūniniai vediniai • Galūninės darybos žodžiuose kartais pakinta ir šaknies balsiai: dužo → dūžis, pjovė → pjūvis, stigo → stygius, patvino → potvynis, gižo → gaižus, klimpo → klampus. nešti → nėšis, nutekėti → nuotėkis, pravežti → provėža, bristi → brydė, kišti → kyšis, nutikti → nuotykis, skristi → skrydis, sujusti → sąjūdis, įgusti → įgūdžiai, pasukti → posūkis.
Sudurtiniai žodžiai • SUDURTINIAI ŽODŽIAI (arba DŪRINIAĨ) DŪRINIAĨ padaromi iš dviejų šaknų ar kamienų. • Vienų sudurtinių žodžių kamienai tiesiogiai suduriami vienas su kitu: rugsėjis, juokdarys, būdvardis, didvyris, septynmetis, ledynmetis.
Sudurtiniai žodžiai • Kiti sudurtiniai žodžiai tarp dviejų kamienų turi jungiamuosius balsius a, ia ė, y, y o, o u, u ū: • • -a- gandralizdis, pirmadienis -y- darbymetis, dailyraštis ĮSIDĖMĖTI! -ia- dalgiakotis, kryžiažodis ia ia Tarp dviejų šaknų nerašome -o- vietovardis, galvosūkis -e ! -ė- žemėlapis, eilėraštis Visada rašoma jungiamoji -u- vidudienis, viršukalnė balsė -ia ! -i- šaligatvis, eglišakė -ū- galvūgalis, kojūgalis
Sudurtiniai žodžiai • Dalis tarptautinių žodžių taip pat yra sudurtiniai: sudurtiniai • geografija (geo – grafija) – mokslas apie Žemės paviršių (žemės aprašymas), • biografija (bio – grafija) – gyvenimo aprašymas, • autobiografija (auto – bio – grafija) – savo paties gyvenimo aprašymas.
Sudurtiniai žodžiai • ĮSIDĖMĖTI! • aną + kartą → anąkart, • šį + sykį → šįsyk, • tą + dieną → tądien. • penkias + dešimt → penkiasdešimt
Sudurtiniai žodžiai Arbata + žolės → arbatžolės, Butas + pinigai → butpinigiai, Avies + kailis → avikailis, Bendras butas → bendrabutis, Kairė ranka → kairiarankis, Vienas kiemas → vienkiemis, Daug kovų → daugiakovė, Šalia gatvės → šaligatvis, Sava nauda → savanaudis, Daugiaaukštis…
• Kai mes žodį linksniuojame, asmenuojame, laipsniuojame ar kaitome laikais, žodžio reikšmė išlieka ta pati. • Tuomet esti ne žodžių daryba, o kaityba. Darant naują žodį visada kiek pakinta jo reikšmė. Tą pokytį suteikia prisidėjęs priešdėlis, šaknis, priesaga ar net galūnė sūnus → posūnis, sūnus → sūnelis.
Žodžių daryba • Iš vieno paprastojo žodžio dažniausiai išsišakoja įvairių darinių pynė. • Šitaip atsiranda didesnis ar mažesnis giminiškų žodžių būrys – žodžių lizdas
senutis senatvė senovė senas senukas senučiukas senutėlis seneliukas senatviškai senoviškas senoviškumas senovinis senybė senybinis senyvai apysenis apyseniai (kaip? ) senai senauti senavimas senėti senėjimas senolis senokai senti senimas senuomenė seniūnas seniūnija
Žodžių lizdas → dirbtuvėlė → dirbinys → padirbinys Dirbti → → dirbimas → padirbti → padirbinėtojas → išdirbti → išdirbis → darbelis → darbininkas → darbininkėlis → darbas → → darbužis → darbužėlis → darbuotojas → darbingumas → darbštuolis → darbštus→ → darbštumas → uždarbiauti → padaryti → → darinys → padarinys
Žodžių lizdas → dainelė → dainynas → dainynėlis daina → → dainininkas → dainininkėlis → dainius → Dainius → dainingas → dainingumas → padainuoti → → sudainuoti → išdainuoti → nedainuoti
Žodžių lizdas pašaukė → pašaukimas šaukė (šaukti) šauksmas → šauksmininkas iššaukė → iššūkis šauktukas
Žodžių lizdas apynaujis naujiena naujas naujovė → naujoviškas → naujoviškumas naujadaras naujinti → atnaujinimas
Žodžių daryba Pievužėlė → pievužė → pieva. Parašymas → parašė → rašė. Medinukas → medinis → medis. Apsakymėlis → apsakymas → apsakė → sakė. Senoviškumas → senoviškas → senovė → senas • Naujoviškai →naujoviškas →naujovė→naujas. • • •
Žodžių daryba • Darant žodžius, dažnai kartu pakinta šaknies balsis (kartais priebalsis), ypač tada, kai yra galūninis darybos būdas (keičiama galūnė): geras → gėris, veržti er → varža, ar puodas → puodžius. dž
Žodžių daryba • Rečiau pakinta ir šaknis, šaknis ir priešdėlis: priešdėlis sum su anyti → sąmonė, suv su eržti er → sąvarža, ar subr su uzti → sambr sam ūzdis, nut nu ikti → nuot nuo ykis.
Žodžių daryba • Dar rečiau pakinta priesaginių ar sudurtinių žodžių šaknis: šaknis nešti → našta, suko → sūkurys, naktigonė → (naktis + ganyti).
- Slides: 38