Nusikaltimas ir bausm Kriminologinis tyrimas apie visuomens poir

Nusikaltimas ir bausmė

Kriminologinis tyrimas apie visuomenės požiūrį į bausmių griežtumą Lietuvoje

Tikslai: n n n Nustatyti visuomenės požiūrį į bausmių sistemą Išsiaiškinti, ar žmonės linkę švelninti, ar griežtinti bausmes Nustatyti priklausomybę tarp atskirų socialinių grupių ir požiūrių skirtumų

Metodai: n n Apklausa Analitinis Lyginamasis Mokslinių teorijų apžvalga

Hipotezės: n n n Žmonės nėra patenkinti bausmių sistema Lietuvoje ir yra linkę bausmes griežtinti Kovojant su nusikalstamumu žmonės pirmenybę teikia prevencinėm priemonėm Asmenys, tiesiogiai susidūrę su nusikalstama veika, linkę griežtinti bausmes

Tyrimo metu buvo pateikta anketa: Jūs esate: n moksleivis n studentas n valstybės tarnautojas n dirbate privačiame sektoriuje n bedarbis n pensininkas Amžius n Iki 18 m. n 18 - 27 m. n 28 – 37 m. n 38 – 47 m. n 48 – 57 m. n 58 m. ir daugiau Jūsų išsilavinimas: n vidurinis n nebaigtas vidurinis n aukštasis n nebaigtas aukštasis Lytis: n Vyras n Moteris

Anketa: 1. Ar esama bausmių sistema Lietuvoje: n veiksminga n nežinau 2. Ar dabar galiojančios bausmės yra pakankamai griežtos? n pakankamai n turėtų būti griežtesnės n turėtų būti švelnesnės 3. Ar bausmių griežtumas mažina nusikalstamumo lygį? n taip n ne n nieko nekeičia n nežinau 4. Ar griežtos bausmės gali būti pripažintos kaip auklėjamoji priemonė kovojant su nusikalstamumu? n taip n nežinau

Anketa: 5. Kokios priemonės Jūsų manymu geriausiai padeda kovoti su nusikalstamumu? n Laisvės atėmimas n Piniginės baudos n Prevencinės priemonės n Viešas skelbimas apie nusikaltusius asmenis n Kita: ________ 6. Už kokius nusikaltimus turėtų būti griežtinamos bausmės (įrašyti) _______________________ 7. Už kokius nusikaltimus turėtų būti švelninamos bausmės (įrašyti) _______________________

Anketa: 8. Ar nepilnamečiams už padarytus nusikaltimus turėtų būti taikomos griežtos bausmės? n taip n griežtos bausmės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą n nežinau 9. Ar mirties bausmė turėtų būti sugrąžinta į Lietuvos Respublikos bausmių sistemą? n taip n ne n Nežinau 10. Ar Jūs, arba Jūsų šeimos nariai, esate nukentėję dėl nusikaltimo? n taip n ne

Buvo apklausti atsitiktinai parinkti asmenys, su kuriais studentams dažniausiai tenka bendrauti. Nors tai mažina duomenų reprezentatyvumą, tačiau šiuo tyrimu ir nebuvo siekiama gauti visiškai patikimų, atspindinčių visos Lietuvos žmonių nuomonę, rezultatų. Galima teigti, kad ši apklausa pakankamai tiksliai atspindės jaunų asmenų (iki 37 m. ) nuomonę. Pastaba: buvo apklausti 100 respondentų, todėl daugeliu atvejų duomenų absoliuti išraiška ir santykinis dydis procentais sutampa.

Respondentai

Respondentų lytis

Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Daugelis apklaustųjų mano, kad esama bausmių sistema nėra veiksminga:

Panašus skaičius apklaustųjų mano, kad bausmės turėtų būti griežtesnės:

Pateikiame vieno svarbiausių tyrimo klausimo – ar esamos bausmės yra pakankamai griežtos – ribinę atrankos paklaidą: m-2 (m(100%-m)/n) < M< m+ (m(100%-m)/n) M- generalinės aibės vienetų, turinčių tam tikrą požymio reikšmę, dalis (procentais), m- tų pačių vienetų dalis atrankinėje aibėje, n- atrankos vienetų skaičius. 61% -2 (61%(100%-61%)/100) < M <61%+ (61%(100%61%)/100); 51, 2% <M<70, 8%; Ribinė atrankos paklaida – 9, 8%.

Taip pat didžiausia dalis apklaustųjų mano, kad griežtos bausmės mažina nusikalstamumo lygį:

Tačiau į klausimą, kokios priemonės geriausiai padeda kovoti su nusikalstamumu, dauguma respondentų įvardino prevencines priemones:

Labiausiai prevencijos priemones vertina šios apklaustųjų grupės:

Į klausimą, ar nepilnamečiams už padarytus nusikaltimus turėtų būti taikomos griežtos bausmės, atsakymai pasiskirstė taip:

Už šias veikas siūloma griežtinti bausmes:

Už šias veikas siūloma švelninti bausmes: n Taip pat po vieną respondentą siūlė švelninti bausmes už išprievartavimą, priekabiavimą, greičio viršijimą, mokesčių slėpimą bei važiavimą be bilieto. Absoliuti dauguma respondentų (62%) nenurodė jokios veikos.

Taip pat nemaža dalis respondentų pasisako už mirties bausmės grąžinimą:

Nusprendėme patyrinėti, kaip tiesioginis susidūrimas su nusikaltimu veikia nuomonę dėl bausmių griežtumo. Pavyko apklausti nemažai respondentų, kurie patys, ar jų šeimos nariai yra nukentėję nuo nusikaltimų:

Atsakymų pasiskirstymas tarp nukentėjusių (taip pat šeimos nariai) ir nenukentėjusių:

Ž. Mišeikis, MRU Baudžiamojo proceso katedros dėstytojas, asistentas: n n n Kiekviena bausmė yra individuali ir kiekvieno konkretaus atvejo individualizavimas priklauso nuo teismo; Gyvenimas yra novatoriškas, todėl naujų bausmių įvedimas ar jų griežtinimas neišvengiamas; Pasisakė dėl vairavimo neblaiviam: turėtų būti daromas skirtumas tarp alkoholiko ir neblaivaus asmens! Alkoholizmas – liga, nuo kurios žmogų reikia gydyti, o ne jį nubausti. Jei vairuodamas neblaivus asmuo padaro nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir tai pripažįstama liga, o ne atsitiktiniu alkoholio vartojimu, tai neturėtų būti sunkinanti aplinkybė.

Prof. habil. dr. A. Vaišvila, MRU Teisės filosofijos katedra: n n Svarbus bausmės adekvatumas padarytam teisės pažeidimui. Teisių ir pareigų vienovė. I. Zvezdinienė, MRU Baudžiamosios teisės katedros doktorantė: n n Remiasi Bekarija – visa esmė yra ne bausmės griežtume, o jos neišvengiamume; Valstybė daugiau dėmesio turėtų skirti prevencijai;

Išvados n n n Absoliuti dauguma respondentų mano, kad bausmių sistema Lietuvoje nėra pakankamai veiksminga (63%); Taip pat absoliuti dauguma respondentų (61 %) linkę bausmes griežtinti. Tačiau kaip geriausią priemonę kovojant su nusikalstamumu daugelis nurodo prevenciją (40 %), taip pat viešai skelbti nusikaltusius asmenis (11 %), kas taip pat nelaikytina griežta bausme.

Išvados (2) n n Į klausimą, už kokius nusikaltimus turėtų būti švelninamos bausmės, nieko neatsakė daugiau nei pusė respondentų. Tačiau atsakant į klausimą, už kokius nusikaltimus bausmė turėtų būti griežtinama, nieko neatsakiusių nepasitaikė. Palyginus nukentėjusių (ar šeimos narių) nuo nusikaltimo respondentų atsakymus su nenukentėjusių, paaiškėjo, kad nežymiai, tačiau labiau bausmes linkę griežtinti nenukentėję nuo nusikaltimo asmenys. Todėl darome prielaidą, kad nesusidūrę su nusikaltimais asmenys yra neįsigilinę į bausmių sistemą ir jų žinios apsiriboja žiniasklaidos pranešimais, buitiniais pokalbiais ar kitais netiesioginiais šaltiniais.

Išvados (3) Apibendrinant galima teigti, kad dėl tam tikrų priežasčių (inertiškumo, “naiviosios nuomonės” vyravimo, žiniasklaidos pateikiamų naujienų pobūdžio) daugelis respondentų pasisako už griežtas bausmes. Pasitvirtino keltos hipotezės, kad dauguma žmonių linkę bausmes griežtinti, taip pat kad palankiai vertinamos prevencinės priemonės, tačiau nepasitvirtino hipotezė, kad tiesiogiai su nusikalstama veika susidūrę asmenys labiau linkę griežtinti bausmes.

Tyrimą atliko Tebd 3 -03 grupės studentai: n n n n n Lina Charašauskaitė Eglė Gleiznytė Karina Kuizinaitė Jekaterina Melnikova Dainius Navickas Edvinas Ramanauskas Kristina Sitnikaitė Evelina Šerelytė Paulius Voleika