Norvegijos vietimo sistema Mokytoja Ina Gailinien Anyki Jono

  • Slides: 18
Download presentation
Norvegijos švietimo sistema Mokytoja Ina Gailiūnienė, Anykščių Jono Biliūno gimnazija

Norvegijos švietimo sistema Mokytoja Ina Gailiūnienė, Anykščių Jono Biliūno gimnazija

Norvegijos švietimo politikos principas v Išsilavinimas visiems, t. y. kiekvienam berniukui ir mergaitei, nepaisant

Norvegijos švietimo politikos principas v Išsilavinimas visiems, t. y. kiekvienam berniukui ir mergaitei, nepaisant gyvenamosios vietos, socialinės bei kultūrinės aplinkos ir galimų ypatingų poreikių. v Pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas Norvegijos valstybinėse mokyklose nemokamas. v Norvegijoje visiems 6 -16 metų vaikams mokymasis yra privalomas. v Dėl to, kad Norvegija nedidelė ir nedidelis jos gyventojų skaičius, 40% pradinių ir pagrindinių mokyklų tokios mažos, jog skirtingo amžiaus mokiniai mokosi vienoje klasėje pagal amžių grupes.

Norvegijos švietimo sistema Ikimokyklinis ugdymas 4 – 5 metų Pradinis ugdymas 6 – 13

Norvegijos švietimo sistema Ikimokyklinis ugdymas 4 – 5 metų Pradinis ugdymas 6 – 13 metų Žemesnysis vidurinis ugdymas 13 – 16 metų Aukštesnysis vidurinis ugdymas 16 – 20 metų Auštasis mokslas

Ikimokyklinis ugdymas ( 4 – 5 m. ) v Nėra privalomas. v Apie 90

Ikimokyklinis ugdymas ( 4 – 5 m. ) v Nėra privalomas. v Apie 90 % 4 -5 metų amžiaus vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo institucijas.

Pradinis ugdymas ( 6 – 13 m. ) v Nuo 1997/98 mokslo metų įvestas

Pradinis ugdymas ( 6 – 13 m. ) v Nuo 1997/98 mokslo metų įvestas privalomas pradinis mokslas vaikams nuo 6 iki 13 metų. v Pradinis ugdymas I-VII klasės. v Pirmaisiais metais mokiniai žaidžia edukacinius žaidimus, susipažįsta su socialinėmis struktūromis, mokosi abėcėlės, sudėties ir atimties bei anglų kalbos pagrindų. v Nuo II iki VII klasės mokiniai mokosi matematikos, anglų kalbos, norvegų kalbos, gamtos mokslo pagrindų, religijos, estetikos ir mankštos.

Žemesnysis vidurinis ugdymas ( 13 – 16 m. ) v VIII – X klasės

Žemesnysis vidurinis ugdymas ( 13 – 16 m. ) v VIII – X klasės v Nuo VIII klasės mokiniai gali rinktis papildomą dalyką: – Norvegų kalbą – Užsienio kalbą – Praktinius (profesinius) kursus.

Aukštesnysis vidurinis ugdymas ( 16 – 19 m. ) Tai yra 3 metų neprivalomas

Aukštesnysis vidurinis ugdymas ( 16 – 19 m. ) Tai yra 3 metų neprivalomas mokslas Bendrosios studijos ( kalbos, istorija ir t. t. ) Profesinės studijos (elektronika, mechanika, medžio ap. ) v Privalomas IT įtraukimas į mokymo procesą. v Naudojama nuotolinio mokymo programa , , moodle”.

Hamerio vidurinė mokykla. Kirpėjų rengimo klasė.

Hamerio vidurinė mokykla. Kirpėjų rengimo klasė.

Trysil vidurinė mokykla. Stalių ruošimo klasė.

Trysil vidurinė mokykla. Stalių ruošimo klasė.

Trysil vidurinė mokykla. Maisto technologijų klasė.

Trysil vidurinė mokykla. Maisto technologijų klasė.

Absolventai švenčia bendrųjų studijų baigimą.

Absolventai švenčia bendrųjų studijų baigimą.

Aukštasis mokslas Universitetai siūlo trijų lygių studijų programas: v humanitarinių mokslų v socialinių mokslų

Aukštasis mokslas Universitetai siūlo trijų lygių studijų programas: v humanitarinių mokslų v socialinių mokslų v gamtos mokslų Jas galima įsigyti: v 6 akredituotuose universitetuose v 6 akredituotose specializuotose universitetinėse institucijose v 25 akredituotuose universitetiniuose koledžuose v 2 akredituotuose nacionaliniuose menų koledžuose v 29 aukštesniojo mokslo institucijose

Mokslo metų trukmė v 38 darbo savaitės (190 dienų) pradinio ir žemesniojo vidurinio lavinimo

Mokslo metų trukmė v 38 darbo savaitės (190 dienų) pradinio ir žemesniojo vidurinio lavinimo mokyklų mokiniams. v 39 darbo savaitės mokytojams. v Darbo savaitę sudaro 5 dienos. v Žemesnėse klasėse 20 val. per savaitę. v Vyresnėse klasėse 30 val. per savaitę. v Pamokos trukmė įvairi - nuo 30 iki 45 min. v Mokslo metai dalinami į du semestrus. v Atostogos per mokslo metus labai panašios kaip ir Lietuvoje.

Vertinimo sistema v Pradiniame ugdyme mokiniai nėra vertinami , tačiau mokytojas dažnai rašo komentarus,

Vertinimo sistema v Pradiniame ugdyme mokiniai nėra vertinami , tačiau mokytojas dažnai rašo komentarus, o kartais neoficialiai įvertina testus. v Vertinimas prasideda nuo žemesniojo vidurinio ugdymo (VIII – X klasės). v Vertinama balais nuo 1. 0 (aukščiausias) iki 6. 0 (žemiausias). v Galima prie balo (kaip tarpinius balus) žymėti + arba -. Galimas ir toks vertinimas: 5/6 ar 4/3.

Pašalpos, stipendijos v Mokiniai gali gauti stipendijas, jeigu jie našlaičiai arba tėvų pajamos nėra

Pašalpos, stipendijos v Mokiniai gali gauti stipendijas, jeigu jie našlaičiai arba tėvų pajamos nėra gana didelės. v Stipendija nuo 2000 kronų iki 100000 kronų per metus. v Už šią stipendiją mokinys privalo įsigyti nešiojamą kompiuterį. v Prašymus stipendijai gauti mokiniai siunčia internetu mokyklos vadovybei.

Geografijos dėstymas pamokose v Geografiją mokosi iš bendro gamtos vadovėlio kurį sudaro atskiros gamtos

Geografijos dėstymas pamokose v Geografiją mokosi iš bendro gamtos vadovėlio kurį sudaro atskiros gamtos temos. v Dalis geografijos pamokų yra integruotos į kitus dalykus (matematiką, istoriją). v Aukštesniajame viduriniame ugdyme per savaitę mokinys turi 6 gamtos pamokas. v Gamtos pamokos yra dažnai susietos su profesijos pasirinkimu.

Mokslo metai dar tik prasidėjo. Aukščiau nosis, kolegos.

Mokslo metai dar tik prasidėjo. Aukščiau nosis, kolegos.

Ačiū už dėmesį Išsamesnės informacijos apie Norvegijos švietimą rasite interneto svetainėje http: //odin. dep.

Ačiū už dėmesį Išsamesnės informacijos apie Norvegijos švietimą rasite interneto svetainėje http: //odin. dep. no/