Nijol Verinskien Bendruomeni vaidmuo visuomeniniame gyvenime ryiai su
Nijolė Veršinskienė Bendruomenių vaidmuo visuomeniniame gyvenime, ryšiai su visuomene, ryšių produktyvumas.
KAIP PER 8 akad. val. TAPTI RYŠIŲ SU VISUOMENE SPECIALISTU? MISIJA ĮMANOMA : ), NES Patirtis, tai toks daiktas, kuris atsiranda iškart po to, kai buvo reikalingas. . . TAD KAS TAI RYŠIAI SU VISUOMENE? ?
PRADĖKIME NUO SAVĘS
JEI VISUOMENĖS NUOMONĖ PRIEŠIŠKA – VISADA NEPASISEKS, BET JEI VISUOMENĖS NUOMONĖ PALANKI – NEGALI NEPASISEKTI Abraham Linkoln
RYŠIAI SU VISUOMENE “RSV – tai valinga, suplanuota ir valdoma veikla, kuria siekiama sukurti ir išlaikyti organizacijos ir jos auditorijų tarpusavio supratimą” "RSV – tai veikla, kuria vystomas pozityvus subjekto vertinimas” Michael J. Motto RSV- tai komunikacijos ir santykių vadyba, kai siekiama vystyti organizacijos ir jos auditorijų pozityvų vertinimą ir tarpusavio supratimą” David Jobber
RYŠIAI SU VISUOMENE "RSV – tai speciali vadybos funkcija, kuri padeda sukurti ir išlaikyti abipusę komunikaciją, pritarimą ir bendradarbiavimą tarp organizacijos ir visuomenės" (Rex Harlow, 1976) “RSV - tai mokslas ir menas veikti asmenų, grupių požiūrius ir nuomones, siekiant tikslo įgyti palankumą asmeniui, institucijai, produktui ar idėjai ir t. t. " ( Mass Media Dictionary. National Textbook company. Lincon-wood, Illinois, USA. 1992. 471 p. )
RYŠIAI SU VISUOMENE Rs. V YRA VADYBOS FUNKCIJA, KURI ĮVERTINA VISUOMENĖS POŽIŪRĮ, NUSTATO INDIVIDO AR ORGNIZACIJOS, TURINČIOS VIEŠŲJŲ INTERESŲ, POLITIKĄ IR PROCEDŪRAS BEI SUPLANUOJA IR VYKDO VEIKSMŲ PROGRAMĄ, SKIRTĄ VISUOMENĖS SUPRATIMUI IR PAKANTUMUI LAIMĖTI PR NEWS DAUGIAU KAIP 500 APIBRĖŽIMŲ
TAD KAS TAI – Rs. V? PR ? (Public Relations - angl. 1978 m. Tarptautinė ryšių su visuomene asociacija (International Public Relations Association – IPRA) apibrėžė ryšius su visuomene kaip meną ir socialinį mokslą analizuoti tendencijas, numatyti jų pasekmes, konsultuoti organizacijų vadovus ir įdiegti suplanuotas veiklos programas, tarnaujančias ir organizacijos, ir visuomenės interesams.
Rs. V APIMA RYŠIUS su organizacijos nariais su visuomene su bendruomenėmis su žiniasklaidos priemonėmis su nuomonių formuotojais su interesų grupėmis su užsakovais: patarimai, tyrimai, etc.
Rs. V PUBLIKOS - auditorijos ir komunikacijos adresatai, kurie reikšmingi organizacijai Mass media publikos Narystės publikos Tarnautojų publikos Bendruomenės publikos Investuotojų publikos Valdžios publikos Vartotojų publikos Specialiosios publikos
Rs. V – RŪPI SANTYKIŲ KŪRIMAS IR ORGANIZACIJOS GEROVĖS PUOSELĖJIMAS RINKODARA - RŪPI KLIENTAI BEI GAMINIŲ IR PASLAUGŲ PARDAVIMAS
Rs. V IR REKLAMA RSV skatina supratimą ir palankumą, reklama - susijusi su produktų pardavimu; Reklama dažniausiai skleidžiama per žiniasklaidą; RSV naudoja įvairias komunikacijos priemones; Reklama skirta išorinėms publikoms; RSV pateikia pranešimą tiek išorinei, tiek vidinei auditorijai; Reklama yra produkto; o RSV – organizacijos pristatymas ir populiarinimas.
Rs. V, REKLAMA, ŽURNALISTIKA SKIRTUMAI: TIKSLAS AUDITORIJA PRIEMONĖS KAINA PASITIKĖJIMAS TRUKMĖ PRANEŠIMŲ KONTROLĖ
Rs. V? Reklama? Žiniasklaida? TAD KĄ RENKAMĖS? KAS EFEKTYVIAU? AR GALIME RINKTIS VISKĄ? Jei nerandi išėjimo, išeik pro įėjimą.
Informacijos ir komunikacijos amžiuje - bendruomenės GALIMYBĖS DIDELĖS – GALIMYBIŲ (NĖRA) (NEIŠNAUDOJAME) KODĖL? JŪSŲ PRAKTINĖ PATIRTIS?
NIJOLĖ VERŠINSKIENĖ KRIZĖS KAIP JAS SUVALDYTI?
KRIZĖS 14% NETIKĖTOS 86 % ĮMANOMA NUMATYTI 78% NETINKAMA VADYBA
KRIZIŲ PREVENCIJOS PLANAVIMAS 1. Problemų numatymas 2. Prioritetų atranka 3. Privalumų ir grėsmių analizė 4. Planavimas atsižvelgiant į išorinius veiksnius 5. Parengtas veiksmų planas 1. Sutelktumas
KRIZĖS AKIVAIZDOJE 3 P PASIRENGĘ PRIEINAMI PATIKIMI
KRIZĖS VALDYMO ETAPAI Situacijos įvertinimas Komandos būrimas Krizės pabaiga. Prevencija Situacijos valdymas
KRIZEI UŽKLUPUS -7+
KRIZEI UŽKLUPUS: 7 - 1. NETIKĖTUMAS IR NUOSTABA 2. INFORMACIJOS STYGIUS 3. IŠORĖS SPAUDIMAS 4. APGULTIES SINDROMAS 5. ĮTAMPA ARTĖJA PRIE APOGĖJAUS 6. SITUACIJA TAMPA NEKONTROLIUOJAMA 7. PANIKA
KRIZEI UŽKLUPUS: 7 + 1. VISUOTINĖ MOBILIZACIJA 2. ŽAIBIŠKŲ VEIKSMŲ PLANAS 3. TIESA, ATVIRUMAS, BENDRADARBIAVIMAS 4. TREČIŲJŲ PUSIŲ PARAMA 5. SITUACIJOS VALDYMAS IR PASITIKĖJIMAS 6. AIŠKI PABAIGA. VISI TAŠKAI ANT i 7. KRIZĖS PAMOKOS
10 ĮSAKYMŲ. KOMUNIKACIJOS ATMINTINĖ 1. Kalbėkite pirmi, kalbėkite garsiai 2. Nespėliokite 3. Neapsiribokite oficialumu 4. Paisykite faktų 5. Rūpinkitės ir veikite, o ne ginkitės 6. Siekite trečiųjų pusių paramos 7. Nekariaukite su žiniasklaida 8. Įtvirtinkite save kaip patikimiausią šaltinį 9. Veikite ramiai ir aiškiai 10. Nemeluokite. Niekada
RYŠIAI SU ORGANIZACIJOS NARIAIS “Noriu pagarbos ir galimybės pareikšti savo nuomonę” “Galiu garantuoti Tau pagarbų požiūrį” “Noriu diskutuoti su vadovu tiesiogiai” “Galiu užtikrinti, kad lauksiu atvirai išsakytos nuomonės” “Noriu pirmas sužinoti strategiją, pokyčius, naujienas iš vadovybės, o ne iš spaudos” “Galiu patikinti, kad priimsiu domėn Tavo poziciją” “Noriu aiškumo dėl visų iškilusių problemų” “Galiu duoti žodį, jog dorai įvertinsiu Tavo paslaugas” “Noriu būti darniame, draugiškame kolektyve” IR KRIZEI UŽKLUPUS BŪSIME KOMANDA.
RYŠIAI SU VISUOMENE “Aš kalbu sąžiningai: jei nežinau problemos sprendimopripažįstu tai ir parodau, jog visomis išgalėmis siekiu rasti atsakymą; jei yra mano kaltė - pripažįstu ją ir paaiškinu, kas yra daroma situacijai pagerinti”. “Aš kalbu atvirai: nemeluoju, nenuslepiu faktais, neiškraipau jų, informuoju kaip galėdamas greičiau”. “Aš kalbu žmogiškai ir jautriai: suprantu ir užjaučiu patyrusius žalą, žinau, jog čia ne vieta ir ne laikas taupytinuostoliai privalo būti atlyginti su kaupu, jei tai mano kaltė”. “Aš kalbu siekdamas objektyvios tiesos: jeigu esu nekaltas, kalbu pasitelkdamas argumentus, o ne isteriškus kaltinimus ar kandų toną”. “Aš kalbu aktyviai ir garsiai: mano pozicija turi būti išgirsta”. IR KRIZĖ MANE SUSTIPRINS.
KONTAKTAS SU ŽINIASKLAIDANAUDA AR ŽALA ? Ką gausime iš kontakto su žiniasklaidos priemone? Kuo rizikuojame? Kokią auditoriją pasieksime? Ar pavyks perduoti pranešimą be iškraipymų? Kaip kontaktas atrodo viso komunikavimo kontekste?
KONTAKTAI SU ŽINIASKLAIDA KRIZĖS METU - VISADA TAIP!
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA FAKTAI
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA EMOCIJOS
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA PERSONALIZACIJA
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA ASMENIŠKAS RYŠYS
SVARBIAUSIA – VIEŠUMAS PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ BŪKITE SĄŽININGI NIEKADA NESAKYKITE „JOKIŲ KOMENTARŲ“ PASKIRKITE ŽMOGŲ KOMUNIKACIJAI NUOLAT TEIKITE INFORMACIJĄ BŪKITE PASIEKIAMI IR PRIEINAMI STEBĖKITE ŽINIASKLAIDOS PATEIKIAMOS NAUJIENAS IR UŽKLAUSAS TELEFONU BERNDRAUKITE SU PAGRINDINĖMIS VISUOMENĖS GRUPĖMIS
ŽINIOS TURINYS KRIZEI IŠTIKUS PERSPEKTYVA 5 % VEIKSMAS 20 % RŪPESTIS 75 %
KRIZĖS IRGI BAIGIASI
NIJOLĖ VERŠINSKIENĖ „GALINČIOS“ IR „LAUKIANČIOS“ BENDRUOMENĖS ĮVAIZDŽIAI. ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ POVEIKIS FORMUOJANT KAIMO BENDRUOMENĖS SOCIALINĮ ĮVAIZDĮ. BENDRUOMENĖS VEIKLOS VIEŠINIMO ORGANIZAVIMAS IR PLANAVIMAS, BŪDAI IR PRIEMONĖS.
GALINČIOS IR LAUKIANČIOS Du neoficialiūs bendruomenių tipai Aktyvios („galinti“) ir pasyvios („laukianti“) Aktyvios - pačios imasi iniciatyvos, ieško išeičių, pagalbos Pasyvios – neiniciatyvios, neveiklios, tikisi, kad kas nors kitas išspręs jų problemas
PAGRINDINIS BENDRUOMENĖS TIKSLAS SOCIALINĖS PERMAINOS MMM
Maslow poreikių piramidė
Maslow poreikių piramidė Fiziologiniai poreikiai – tai pirminiai poreikiai, kurių patenkinimas lemia žmogaus egzistavimo galimybę. Kol šie poreikiai nėra patenkinti, apie kitus poreikius žmogus negalvoja. Saugumo poreikiai sujungia fiziologinius su socialiniais poreikiais, todėl yra abiejų kombinacija. Žmogui reikalingas fizinis saugumas – būstas, apsaugantis nuo lietaus, šalčio, karščio, plėšrūnų ir socialinis saugumas – bendruomenės moralės normų ir įstatymų buvimas, šeimos ir nuosavybės apsauga. Bendravimo poreikiai – tai socialinių poreikių pirmoji pakopa, jie tampa aktualūs patenkinus fiziologinius ir saugumo poreikius. Vykstant bendravimui atsiranda pripažinimo poreikiai. Saviraiškos poreikiai susiję su asmenybės tobulėjimu, gyvenimo prasmės ir laimės paieškomis.
BENDRI INTERESAI – SĖKMĖS GARANTAS Bendruomenės žmonės – skirtingi savo kultūra, įsitikinimais, interesais ir rūpesčiais. turtingi ir neturtingi, išsilavinę ir neišsilavinę, tikintys ir laisvamaniai, dirbantys ir bedarbiai ir pan. ) Žmonių asmeninės ir bendros vertybės privalo derėti su konkrečios bendruomenės vertybėmis. Kitu atveju - konfliktas.
VIDINĖ KOMUNIKACIJA – BENDRUOMENIŲ SILPNOJI GRANDIS TAČIAU – GERIAUSIAS BENDRUOMENĖS VIEŠINTOJAS – PATS BENDRUOMENĖS NARYS, JO ŠEIMA, GIMINĖS, PAŽĮSTAMI TAD NORS TYLUS PRITARIMAS BENDRUOMENĖS VEIKSMAMS – DIDELĖ PERGALĖ INFORMACIJA IŠ LŪPŲ Į LŪPAS – PATIKIMIAUSIA SKUNDAS GALI SUGRIAUTI GERIAUSIĄ IDĖJĄ
Kaip efektyviai panaudoti žiniasklaidą Priimta bus tik tinkamai pateikta informacija Ji bus atrinkta iš gausybės kitų Žinučių iš bendruomenių problema – jos neefektyvios: siauros, oficialios, „sausos“, nepastovios Skaitytoją sudomina TIKROS NAUJIENOS SMULKIOS ŽINUTĖS FORMUOJA VISUOMENĖS NUOMONĘ - bendruomeninė veikla yra nereikšminga, smulki POREIKIS – PLANUOTI Rs. V
Produktyvūs viešieji ryšiai, efektyvios, sudominančios spaudos žinutės, straipsniai užtikrina bendruomenės plėtros tęstinumą, tačiau reikalauja laiko, pastangų ir lėšų. Prastas bendruomenių finansavimas – NEDIDELĖS GALIMYBĖS pateikti save spaudoje įdomiai, reprezentatyviai bei patraukliai. TAČIAU STENGTIS REIKIA, NES Rs. V BŪTENT LEMIA NE PINIGAI IDĖJA IR ORIGINALUMAS – SĖKMĖS GARANTAS
Teigiamos žinios siuntimas – teisingas kelias , , Spauda kuria tam tikrą realybės modelį ir tampa pagrindiniu jo realumo garantu. Jos galia ir įtaka visuomenės gyvenimui tampa pavojingai didelė“ (Bielinis, 2001) TAI REIKIA ĮVERTINTI, O NE PIKTINTIS ŽINIASKLAIDĄ REIKIA PAŽINTI IR NAUDOTIS KIEKVIENAS SURANDA SAVO KELIĄ
PASITIKĖJIMAS ŽINIASKLAIDA – MILŽINIŠKAS APIE BENDRUOMENIŲ VEIKLĄ INFORMACIJA – IŠ ŽINIASKLAIDOS BENRUOMENĖS ĮVAIZDŽIUI DIDŽIAUSIA ĮTAKA – ŽINIASKLAIDOS SUMENKITI, SUKRITIKUOTI, SUPEIKTI – greičiau negu PAGIRTI, PASTEBĖTI, PASIDŽIAUGTI
TINKAMAS LAIKAS *PLANUOTI INFORMACIJĄ *SKLEISTI INFORMACIJĄ NE TIK ŽINIASKLAIDOS KANALAIS *NUMATYTI KOMUNIKACIJOS STRATEGIJĄ *ŽINOTI, KO BENDRUOMENĖ SIEKIA PASIRINKUS KELIĄ - NESIBLAŠKYTI
BŪTINAS STRATEGINIS PLANAVIMAS SPRENDIMAS, KUR NORITE BŪTI ATEITYJE (TIKSLAS) IR KAIP TEN PATEKTI (STRATEGIJA). JIS NUSTATO ORGANIZACIJOS TOLESNIŲ VEIKSMŲ KRYPTĮ, APSAUGO NUO „KLAIDŽIOJIMŲ“ IR PASIKARTOJINČIOS VEIKLOS RUTINOS.
ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO ANALIZĖ ORGANIZACIJOS NARIAI ĮVAIZDĮ MATO TAIP O NORI MATYTI TAIP – ORGANIZACIJOS VADOVAI ĮVAIZDĮ MATO TAIP – O NORI MATYTI TAIP – IŠORINĖ PUBLIKA ORGANIZACIJĄ MATO TAIP – O NORĖTŲ MATYTI TAIP -
ĮVAIZDIS – VIDINĖS IR IŠORINĖS ORGANIZACIJOS AUDITORIJŲ NUOMONIŲ BEI PAŽIŪRŲ VISUMA
TIKSLAS pakeisti bendruomenės įvaizdį spaudoje, nuo „laukiančios“ į „galinčią“ ĮTVIRTINTI „galinčios“ bendruomenės įvaizdį PRIEMONĖS žiniasklaida renginiai leidiniai susitikimai Mums netinka posakis: Kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų, reikia tylėti ir nieko nedaryti : )
KURKIME STIPRINKIME KEISKIME BENDRUOMENĖS ĮVAIZDĮ TAI DARYKIME PLANINGAI AKTYVI, REZULTATYVI VEIKLA ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PAGRINDAS
ĮVAIZDŽIUI KURTI - RYŠIAI SU VISUOMENE Rs. V siekis - sukurti palankų organizacijos ar produkto įvaizdį visuomenėje, siūlant atitinkamą veiklą ar pramogas, skelbiant tam tikras naujienas žiniasklaidoje ar kitaip pasiekiant tikslinę auditoriją (pristatymai per TV, įvairios šventės ir pan. ). : ) Jei pabandytume sukurti tylų, pigų, kompaktišką, elektros neeikvojantį dulkių siurblį, neturintį tokių nepatogių dalių kaip laidai ir oro žarnos, išeitų paprasčiausia šluota.
PASAKOJIMAS APIE ORGANIZACIJĄ Visi pasakojimai apie organizaciją derinami su bendromis išeities vertybėmis Jos turi būti pragmatiškos Turi būti naudojamos visuose komunikacijos kanaluose: Vadovų kalbose, Vidinėje komunikacijoje Tinklapyje Metinėje ataskaitoje Organizacijos reklamoje
ORGANIZACIJOS VIZIJA, MISIJA FORMULUOTĖS PAIEŠKOS VIZIJA be veiksmo – fantazija, VEIKSMAS be vizijos – košmaras. Japonų patarlė VIZIJA – MISIJA – ILGALAIKIAI, TRUMPALAIKIAI TIKSLAI
VIZIJA - KOKIOS ATEITIES MES NORĖTUME? VIZIJA – uždeganti, įkvepianti, ilgalaikė (GALUTINIS TAŠKAS) MISIJA – KAIP KOMPASAS Kelias link vizijos įgyvendinimo
PREKĖS ŽENKLAS – užkoduota vizija, misija, istorija, veikla TURI VERTYBINĮ PAGRINDĄ, VYSTOMAS, PALIKOMAS, ATNAUJINAMAS PREKĖS ŽENKLAS (brand‘as) - tai produkto ar paslaugos, produkto rūšies, grupės ar organizacijos koncepcija, paremta vizualiu, garsiniu ir emociniu aspektu (Lisauskienė, 1998, p. 77).
PREKIŲ ženklai – tai kalba, kuria gamintojai kalbasi su vartotojais. organizacija su jai reikalingomis auditorijomis. LENGVAI atpažįstamas, net nereikia naudoti daikto pavadinimo, o tik ženklą, kuris jį žymi. “Sėdome į MERCEDES'ą, nuvažiavome į AKROPOLĮ, nusipirkome COCA COLA, CAMEL, duonos bei sviesto. ” LOGOTIPAS NĖRA PREKĖS ŽENKLAS
ŽENKLAI: ŽALGIRIS LNK KARŪNA ŠVYTURYS TEO Volvo – saugumas Harley – Davidson – nuotykis
PREKĖS ŽENKLO VERTĖ (angl. brand equity) - prekėms ir paslaugoms suteikta pridėtoji vertė. Ši vertė gali atsispindėti per tai, ką vartotojai mano, jaučia ir kaip elgiasi prekės ženklo atžvilgiu, taip pat per kainas, rinkos dalį ir pelningumą, kurį prekės ženklas sukuria įmonei. Prekės ženklo vertė yra svarbus neapčiuopiamas turtas, kuris įmonei teikia psichologinės ir finansinės vertės. KELLER, 2003
Strateginiai prekės ženklo valdymo sprendimai: prekės ženklo stiprinimas prekes ženklo atgaivinimas Nivea – išplėtė savo prekės ženklą: iš odos kremo prekės ženklo jis virto odos priežiūros ir asmeninės higienos prekės ženklu. Tam buvo panaudoti kruopščiai suformuluoti ir įgyvendinti prekės ženklo išplėtimo sprendimai, kurie sustiprino teiginį, kad Nivea prekės ženklas žada „minkštumą“, „švelnumą“ ir „priežiūrą“ platesniu mastu.
NUOMONĖ: prekinis ženklas yra pats patvariausias organizacijos turtas, išliekantis gerokai ilgiau negu konkretūs produktai ar pati organizacija. Kiekvienas populiarus prekės ženklas turi ištikimus vartotojus.
„Calvin Klein“ savininkė už „Tommy Hilfiger“ ženklą sumokėjo 2, 2 mlrd. eurų 2010 03 15 BNS „Calvin Klein“ ženklą valdanti įmonė įsigijo JAV mados ženklą „Tommy Hilfiger“ už 2, 2 mlrd. eurų (3 mlrd. JAV dolerių). „Fondai, kuriuos konsultuoja „Apax Partners“, priėmė galutinį sprendimą parduoti „Tommy Hilfiger Group“ korporacijai „Phillips-Van Heusen Corporation“ už bendrą maždaug 2, 2 mlrd. eurų sumą“, - pareiškė „Apax“. „Phillips-Van Heusen“ yra viena iš didžiausių pasaulyje aprangos įmonių. Įmonė visame pasaulyje valdo ženklą „Calvin Klein“, o jos licencijuotų ženklų portfelyje yra tokių ženklų kaip „Kenneth Cole“, DKNY, „Sean John“ ir „Timberland“.
Pasaulio praktikoje organizacijos įvaizdžio kūrimas. vienas iš svarbiausių strateginio valdymo ir marketingo tikslų. Tai ne mažiau svarbu, negu naujų technologijų diegimas, finansinės sferos stabilizavimas, personalo ugdymas, pardavimų rinkos plėtimas. Organizacijos įvaizdžio kūrimo metodai - įvairūs, tad kiekvienas pasirenka jam labiausiai tikantį.
PALANKUS ORGANIZACIJOS ĮVAIZDIS DIDŽIAUSIA VERTYBĖ Jis nulemia vartotojų pasirinkimą, sukuria unikalią aplinką, skleidžia teigiamą informaciją apie organizaciją. Įvaizdį labiausiai įtakoja ryšiai su visuomene, kadangi jais pasinaudojus galima suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį. Įvaizdžio formavimas - ilgalaikis procesas, nes įvaizdis - tai įvairių stereotipų, kurie keičiasi labai inertiškai, visuma. Jeigu iš tiesų siekiama formuoti ilgalaikį organizacijos įvaizdį, tai būtina, kad visų pirma realybė atitiktų norimą įvaizdį, o tik po to sektų šį įvaizdį įtvirtinanti komunikacija.
Įvaizdžio kūrimo lygmenys: 1. Pagrindas Tai pagrindinės idėjos, lemiančios organizacijos gyvavimą. Kas organizacija yra, kokią vietą ji užima bendroje ūkio sistemoje, kokias funkcijas ji atlieka. Šiame lygmenyje įstatymai apibrėžia organizacijos veiklos ribas ir galimybes. Daug ką lemia ir organizacijos veiklos pobūdis. (pavyzdžiui, kalėjimas ar pan. ). Gali būti daugiau organizacijų, užsiimančių ta pačia veikla ir vienodai šiame lygmenyje apibūdinamų.
2. Kultūra Tai organizacijos narių pripažįstamos vertybės ir požiūriai, pasireiškiantys elgesiu, prioritetų pasirinkimu. Kultūra veikia visus organizacijos narius. Žmonės toje aplinkoje gyvena, dirba ir yra tos aplinkos susiejami. Kultūra padeda atskirti organizaciją vieną nuo kitos. Tai yra tas pagrindas, kuris lemia organizacijos identiteto - jau labiau matomo ir lengviau suprantamo organizacijos įvaizdžio lygmens - formavimąsi.
3. Identitetas Tai yra sąmoningas kultūros išreiškimas, organizacijos individualumas. Organizacijos individualumas iškyla iš organizacijos kultūros, esminių vertybių, įsitikinimų. Organizacijos identitetas - tai matomųjų organizacijos ypatybių, pagal kurias publikos gali atpažinti organizaciją, formavimas. Identiteto formavimas padeda organizacijai išskirti save iš kitų organizacijų tarpo. Identitetą turi visos organizacijos. Identitetu organizacijos gali savo publikoms perduoti tris pagrindines idėjas: kas organizacija yra, ką ji daro ir kaip ji tai daro. Per publikoms pateikiamus ir jų pastebimus organizacijos identiteto elementus publikos susidaro savo įvaizdį apie organizaciją.
4. Profilis Organizacijos identiteto profilis - tai aiškus apibrėžimas, kas organizacija yra, ką ji veikia, kaip ji tai atlieka, ir jo pateikimas visuomenei. Profilį galima būtų pavadinti organizacijos identiteto kryptingu palaikymu. : ) atsikvėpkim, nes Nuo žinių dar niekas nemirė, bet geriau nerizikuoti ŽVILGSNIS Į Google
KIEKVIENA ORGANIZACIJA KIEKVIENA BENDRUOMENĖ GALI TAPTI ŽINOMA, PATIKIMA, ATSAKINGA, PATRAUKLI, IŠSKIRTINĖ, SAUGI, GEIDŽIAMA SĖKMĖS TOKIĄ KURIANT! SĖKMĖS
NIJOLĖ VERŠINSKIENĖ BENDRAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA
KOKIA ASMENINĖ PATIRTIS?
Rs. V PROCESO MODELIS Tikslų nustatymas, auditorijos segmentacija Vertinimas Pozicionavimas Komunikacijos rengimas, iniciavimas, vykdymas
PRANEŠIMO KŪRIMAS • PRIEŽASTIS ( KODĖL ? ) • LAIKAS ( KADA ? ) • FORMAVIMAS ( KAS? IR KAIP? )
PRIEŽASTYS, KODĖL SULAUKSIME ŽINIASKLAIDOS DĖMESIO * NAUJIENA * ĮTAKA * NEĮPRASTUMAS, IŠSKIRTINUMAS * KONFLIKTAS * NAUDA VARTOTOJUI
KOMUNIKACIJOS KANALAI ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖS: PAGAL KOMUNIKACIJOS KANALO TIPĄ: naujienų agentūra, spauda, radijas, televizija, internetas ir kt. PAGAL REGIONINĮ PRINCIPĄ: respublikinės ir vietinės; PAGAL FUNKCIJAS: bendrieji ir specialūs leidiniai; PAGAL TEMATIKĄ: pramoniniai, žemės ūkio lediniai, pramoginės, publicistinės, kriminalinės laidos ir pan. ; PAGAL PASKIRTĮ, OBJEKTĄ: laidos jaunimui, moterims, vaikams, miesto ar kaimo gyventojams; PAGAL LEIDINIO PERIODIŠKUMĄ: dienraščiai, savaitraščiai, mėnraščiai ir pan. )
PASIRINKTI TINKAMĄ KANALĄ, ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĘ – VIENA IŠ SĖKMIŲ tačiau SVARBU TEISINGAI PRANEŠTI NENUSISMULKINTI MOKĖTI SUDOMINTI
PRANEŠIMO RENGIMAS – APVERSTA PIRAMIDĖ
INFORMACIJOS PIRAMIDĘ SUDARO ŠIOS DALYS: Naujienos pranešimas Pagrindinis komentaras Kiti komentarai ir paaiškinimai Apžvalga ir istorija Papildomi faktai apie kontekstą
NEUŽMIRŠTI! Pateikti tekstą taip, kad nebebūtų ko trumpinti arba Jeigu reiktų trumpinti, tekstas bus trumpinamas nuo apačios
GERA (TINKAMA!) NAUJIENA ŽINIASKLAIDAI SAVALAIKIŠKA AKTUALI ARTIMA AUDITORIJAI ĮŽYMI NEĮPRASTA Pataikyti – nelengvas uždavinys Pasitelkti: originalumą, nuomonių lyderius, detalės akcentą
INFORMACIJOS PATEIKIMO ŽINIASKLAIDAI BŪDAI Pranešimas spaudai Informacinis paketas spaudai Viešoji kalba Spaudos konferencija Interviu Renginys
PRANEŠIMO SPAUDAI STRUKTŪRA Data, vieta, “embargo“ Antraštė - pavadinimas Faktinė medžiaga: “lead'as” I komentaras: į jį įkomponuota svarbiausia žinia II komentaras: antra pagal svarbumą žinia Informacinis fonas, tikslai, priemonės Kita informacija Kontaktai, kontaktiniai asmenys Lentelės, fotografijos, aprašymai – kituose psl.
SPAUDOS KONFERENCIJA 1. TEMA 2. DALYVIAI 3. TURINYS 4. PASIRENGIMAS 5. APRANGA 6. VIETA 7. LAIKAS 8. KALBĖJIMO TONAS 9. KALBĖJIMO STILIUS 10. S I T U A C I J O S V A L D Y M A S
INTERVIU, INTERVIU TELEFONU PRIEŠ INTERVIU METU Domėkitės interviu aplinka. Bandykite išsiderėti Jums palankias sąlygas. Sužinokite, ko tiksliai iš Jūsų norima. Iš anksto numatykite galimus nemalonius klausimus, nepatogią interviu eigą. Pasiruoškite 3 pagrindines žinias. Noriai padėkite žurnalistams. Laikykitės 3 žinių. Aiškumas ir tikslumas. Visuomenė - svarbiausia. Kompetencija. Dėstymo sklandumas. Lakoniškumas. Mandagumas. Supaprastinimas. Pyktis - pralaimėjimo ženklas.
ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS 1. Į paprastą klausimą atsakymas trumpas. 2. Kai klausimas sudėtingas - susieti atsakymą su žinia. 3. Kai nežinote atsakymo - nurodyti, kur jį gauti. 4. Į nekorektišką klausimą galima neatsakinėti. 5. Prieštaraujantį klausimą galima išklausyti, tačiau likti prie savo nuomonės ir argumentuoti. 6. Jei klausimas atskleidžia argumentų spragą - įvardinti problemą ir kalbėti apie sprendimą. 7. Į visus klausimus atsakinėti tvirtai.
BENDRAVIMAS IR VIEŠAS KALBĖJIMAS CHARIZMATIŠKUMAS KOMPETENCIJA EMOCIONALUMAS REAKCIJA VERTYBĖS Charizmatinių lyderių kalboms būdinga: jie kalba vaizdais, vertybių kalba. JAV prezidentų kalbose – daugiau vaizdingų žodžių (saldus, širdis, kelias) negu abstrakčių sąvokų (alternatyva, įsipareigojimas, darbas). A. Smetona, 1930 m. Vytauto karūnavimo diena, ištrauka: Kultūros vaisius, senovės Lietuvos sukrautus, daugiau yra sunaudoję svetimieji, o ne mes. Mums tenka kurti iš naujo, turint didelių spragų tarp praeities ir dabarties. Išvalkioti iš mūsų krašto brangūs palikimai, sugriautos pilys, išvartalioti paminklai. . . Bet mes nenusimename, nesame išlepinti likimo: dirbsime ir pavysime kitus. “
VIEŠAS KALBĖJIMAS 1. Kalba turi būti pasakyta, o ne perskaityta. 2. Pranešimas rengiamas konkrečiai auditorijai. 3. Kalba privalo žadinti teigiamą auditorijos reakciją ir neblėstantį susidomėjimą. 4. Pranešimo stilius dalykiškas, konkretus, korektiškas. 5. Kalbėjimo tikslas, pranešimo esmė negali „išslysti“. 6. Neverbalinė komunikacija - tai svarbu! 7. Retoriniai klausimai ir atsargus humoras.
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA FAKTAI Nuotr. : Ramūnas Danisevičius, „Lietuvos žinios“
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA EMOCIJOS Nuotr. : Alfredas Pliadis, LTV
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA PERSONALIZACIJA
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA ASMENIŠKAS RYŠYS Nuotr. : Ramūnas Danisevičius, „Lietuvos žinos“
DIDŽIOSIOS BENDRAVIMO KLAIDOS 1. Žurnalistų vedžiojimui už nosies - ne! 2. Numylėtinių išskyrimui - ne! 3. Dialogo ir aiškumo vengimui - ne!
SAVO TIKSLĄ PASIEKĖME!
- Slides: 96