Nerv sistema Jovita Kolpak 12 B 2012 20

Nervų sistema Jovita Kolpak 12 B 2012. 20.

Nervų sistemos dalys Neuronų sandara Neuronų rūšys Nervinio impulso sklidimas neurone Nervinio impulso peršokimas nuo vieno aksono ant kito (sinapsė) Galvos smegenu funkcijos Galvos smegenų sritys Nugaros smegenys Reflekas Reflekso lankas Sąlyginiai ir nesąlyginiai refleksai Nervų sistemos ligos Nervų sistemos ligų priežastys Narkotinių medžiagų poveikis nervų sistemai

Nervų sistemos dalys Žmogaus nervų sistema skirstoma į dvi dalis: Centrinę nervų sistemą (CNS) Periferinę nervų sistemą (PNS) Centrinei nervų sistemai priklauso galvos smegenys ir nugaros smegenys. Periferinei nervų sistemai priklauso iš centrinės nervų sistemos išeinantys nervai – galviniai nervai, nugaros smegenų šakelės, nugaros nervai, nervų rezginiai ir periferiniai nervai. 1)Galvos smegenys 2)Nugaros smegenys 3)Nervai

Neuronų sandara Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės. Būdinga tiek stuburiniams, tiek ir bestuburiams gyvūnams (pvz. , medūzoms ar koralams). Neuronai skiriasi savo forma ir dydžiu. Nauronų dydis sviruoja nuo 4 mkm iki 130 mkm. Tačiau kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatinio aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma, neuroplasma, turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomą, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinimas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtas endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneracija ir ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neurono kūne išryškėja siūlinės struktūros - neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja viduląstelinėje medžiagų pernašoje. Judinamojo neurono sandara. 1. Dendritas 2. Aksonas 3. Ranvje sąsmauka 4. Aksono „šluotelė“ 5. Mielininis dangalas (Švano ląstelės) 6. Ląstelės kūnas 7. Ląstelės branduolys

Neuronų rūšys 1) Sensoriniai neuronai, dar vadinami juntamaisiais neuronais, perduoda signalą iš receptoriaus (pvz. , ausies ar akies) į centrinę nervų sistemą (nugaros arba galvos smegenis). 2) Motoriniai neuronai, dar vadinami judinamaisiais neuronais, perduoda signalą iš centrinės nervų sistemos į veikiamo organo, pvz. , raumens, ląsteles. 3) Įterptiniai neuronai, dar vadinami asociaciniais neuronais, jungia įvairius neuronus tarpusavyje, sudaro didelę dalį stuburo smegenų pilkosios medžiagos. 4) Sekreciniai neuronai

Nervinio impulso sklidimas neurone 1) Nervinio impulso sklidimas neurone. Depoliarizuojantis aksono atkarpos membranai krūviai abipus jos pakeičia ženklą. Tačiau kaimyninėse atkarpose krūviai tebėra išsidėstę kaip ramybėje (paviršius teigiamas, vidus neigiamas). Todėl tarp sudirgintos atkarpos ir kaimyninių atkarpų ima tekėti elektros srovė. Ši elektros srovė sužadina kaimyninių aksono atkarpų membranas, ir jose taip pat ima susidaryti nervinis impulsas. 2) Nervinio impulso sklidimo savybės: 3) Sužadinus atkarpą aksono viduryje, nervinis impulsas ima sklisti į abi puses ir apima visą neuroną. 4) Aksonu sklindantis nervinis impulsas nesilpsta, kadangi kiekvienoje aksono atkarpoje susidaręs ramybės potenciale yra sukaupta energijos atsarga, kuri sustiprina prabėgantį nervinį impulsą. 5) Aksone susidaręs nervinis impulsas sužadins gretimų aksonų membranas, jei jie yra netoli. Todėl greta esantys aksonai turi būti izoliuoti vienas nuo kito. Tai būdinga subrendusiai žmogaus nervų sistemai. 6) Kaip prisimenate, elektros srovę skysčiuose perneša jonai.

Nervinio impulso peršokimas nuo vieno aksono ant kito (sinapsė) Neuronai vienas kitam nervinius impulsus perduoda ypatingomis sandūromis, kurios vadinamos sinapsėmis. Sinapses paprastai sudaro vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito membranos. Kitos neuronų dalys dendritus sudaro retai. Pačios paprasčiausios yra elektrinės sinapsės. Jose aksono membrana yra itin arti dendrito membranos - jas laiko susegę specialūs sankabiniai baltymai. Aksono membranos poliarizacija tiesiogiai sužadina dendrito membranos Na+ kanalus, ir dendrite susidaręs naujas nervinis impulsas nusklinda šiuo neuronu. Tačiau sužadinus antrąjį neuroną nervinis impulsas pasiekia elektrinę sinapse ir lygiai taip pat peršoka nuo dendrito ant aksono. Tai yra, elektrinė sinapsė nervinius impulsus praleidžia į abi puses. Jei visi neuronai būtų sujungti tik elektrinėmis sinapsėmis, tuomet sužadinus vieną neuroną, nervinis impulsas pasklistų po visus su juo sujungtus neuronus. Todėl elektrinės sinapsės nervų sistemai nelabai tinka, nors nervinį signalą perduoda labai greitai. Elektrinės sinapsės žmogaus nervų sistemoje labai retos, tačiau labai panašios sandūros jungia širdies skersaruožio raumens ląsteles.

Ką sudaro sinapsę? Sinapsę sudaro 3 elementai: 1) vieno neurono aksono membraną – presinapsinė membrana, 2) kito neurono membrana postsinapsinė membrana; 3) tarpas tarp jų – sinapsės plyšys. Perduoti nervinius impulsus per plyšį padeda tam tikros medžiagos, vadinamos mediatoriais. Jos sukauptos sustorėjusiame aksono gale esančiose sinapsinėse pūslelėse. Kai nervinis imulsas pasiekia aksono galą, pūslelės trūksta ir mediatorius patenka į sinapsės plyšį. Mediatorius sudirgina kito neurono membranoje esančius receptorius ir sukelia nervinį impulsą.

Galvos smegenų funkcijos: Galvos smegenys (lot. encephalon) – centrinės nervų sistemos dalis. Jos skirstomos į šias dalis: pailgosios smegenys (myelencephalon) užpakalinės smegenys (metencephalon) vidurinės smegenys (mesencephalon) tarpinės smegenys (diencephalon) galinės smegenys, arba didieji pusrutuliai (telencephalon). Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro rombines smegenis (rhombencephalon). Užpakalinės smegenys – tai tiltas (pons) ir smegenėlės (cerebellum). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios. Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis (apie 100 biliardų). Kiekvienas neuronas gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0, 15 -0, 1 % nervinių ląstelių žūsta. Galvos smegenis dengia nugaros smegenų dangalams giminingi trys mezenchiminės kilmės dangalai, meninges, kietasis, voratinklinis ir švelnusis.

Galvos smegenų sritys:

Nugaros smegenys: Stuburo smegenys (lot. medulla spinalis) – centrinės nervų sistemos dalis, esanti stuburo kanale. Stuburo smegenys tęsiasi 40 -45 cm nuo galvos smegenų iki juosmens srities. Tai suspausto vamzdelio pavidalo darinys, kuris ties kaklu ir juosmeniu yra sustorėjęs. Nugaros smegenys sudarytos iš pilkosios medžiagos, kurią juosia baltoji medžiaga. Stuburo smegenys gali būti sužalojamos dėl stuburo sutrenkimo, išnirus ar lūžus jo slanksteliams. Žemiau sužalotos stuburo smegenų vietos sutrinka jutimas, atsiranda kiti funkciniai pakitimai, kaip šlapimo ir išmatų susilaikymas, dubens organų funkcijos sutrikimas ir kt. Po nesunkių sužalojimų nugaros smegenys gali atsigauti ir vėl normaliai funkcionuoti. Po rimtesnių traumų susidaro nugaros smegenų ir jų dangalų hematomos, sutrinka audinių mityba, išsivysto kvėpavimo organų, šlapimo pūslės ir kt. organų funkcinis nepakankamumas. Po tokių traumų susidaro pažeidimo židiniai ir nervinis audinys nebeatsistato. Pats pavojingiausias sužalojimas yra stuburo smegenų nutraukimas. Tada jos jau niekada nebeatsigauna ir nustoja funkcionuoti.

Reflekas: Refleksas - nevalinga organizmo reakcija į dirgiklį.

Reflekso lankas: Reflekso lankas– nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki atsakomojo organo. Jis yra anatominis reflekso vienetas. Reflekso lanką sudaro neuronų grandinės: 1) 2 -3 neuronai (paprastas refleksas) 2) daugiau negu 3 neuronai (sudėtingas refleksas). Reflekso lanką sudaro: * receptorius * įcentriniai (aferentiniai) laidai * nerviniai centrai * išcentriniai (eferentiniai) laidai * atsakomasis organas (efektorius): * raumuo (motoriniai refleksai) * liauka (sekreciniai refleksai)

Sąlyginiai ir nesąlyginiai refleksai Refleksai taip pat skirstomi į sąlyginius ir nesąlyginius. * Nesąlyginis refleksas Tai įgimta reagavimo į biologiškai reikšmingus aplinkos poveikius ar organizmo vidinius pokyčius forma. Svarbiausi nesąlyginiai refleksai skirstomi į mitybinius, lytinius, gynybinius, orientacinius. * Sąlyginis refleksas – refleksas, susidarantis tada, kai tuoj po kokio nors indeferentiško dirgiklio ima veikti kitas dirgiklis, sukeliantis nesąlyginį refleksą. Kartojant tokias dirgiklių poras nedideliais laiko tarpais, atsiranda reakcija į pirmąjį dirgiklį, kuris iš pradžių buvo indeferentiškas, ir tas dirgiklis tampa sąlyginiu – į jį pradedama reaguoti kaip prieš tai reaguota į nesąlyginį dirgiklį.

Nervų sistemos ligos: • Nervų sistemos ligos: galvos smegenų kraujosrūva, galvos smegenų trauma, įtampos tipo galvos skausmai, migrena, radikulopatija, smegenų infarktas. • Galvos smegenų kraujosrūva (GSK) – tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį, apie smegenų dangalus ar į galvos smegenų skilvelių sistemą.

Nervų sistemos ligų priežastys: Ligos priežastys Dažniausia GSK įvyksta žmonėms, turintiems pastoviai aukštą arterinį kraujospūdį dėl pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) ar kitos kilmės arterinės hipertenzijos; esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei (50 -60%). Rečiau galvos smegenų kraujosrūvos atsiranda sergant kraujo ligomis, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, esant kraujagyslių uždegiminiams pakitimams, dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų, infekcinių susirgimų (gripo, maliarijos). Jauno amžiaus pacientų GSK priežastis yra galvos smegenų aneurizmos (maišelinio kraujagyslės sienelės išsiplėtimo) plyšimas. GSK gali atsirasti sergant kitomis galvos smegenų ligomis, pvz. : galvos smegenų augliais. Kraujosrūvų atsiradimui įtakos turi psichinės traumos, sunkus fizinis darbas, lėtiniai vidurių užkietėjimai, pastovus kosulys, sunkių daiktų kėlimas. Visos šios sąlygos sukelia laikiną galvospūdžio padidėjimą, galintį sąlygoti kraujagyslės plyšimą.

Narkotinių medžiagų poveikis nervų sistemai Narkotikai – cheminės medžiagos, kurios stimuliuoja, slopina arba kitaip modifikuoja (pvz. , veikia haliucinogeniškai) centrinės nervų sistemos veikimą. Šių medžiagų naudojimas gali sukelti narkomaniją. Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį žemesniems centrams, todėl mažėja savikontrolė, savikritiškumas.