Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai dst Gintautas Sakalauskas 12
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas (12) Nepilnamečiams numatytų ypatumų taikymas 18– 20 metų amžiaus jaunuoliams ir socialinės brandos kriterijai 1
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas LR BK 81 straipsnis. Skyriaus nuostatų taikymas 1. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. 2. Šio kodekso 90 -94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį. 2
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Nepagrįsta apie jaunuolio socialinę brandą spręsti vien tik remiantis formaliais kriterijais (amžius, dokumentai), netiriant visos asmenybės, nes skirtingos brandos būsenos pasiekiamos įvairiais laikotarpiais. 1991 m. vokiečių mokslininkų grupė išskyrė savybes, kurios leistų įvertinti jaunuolio socialinę brandą ir pagal juos taikyti arba netaikyti jam jaunimo baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tokiu savybių katalogu buvo siekiama sukurti skaidresnę ir vieningesnę socialinės brandos vertinimo sistemą. Pagal šias savybes buvo išskirti brandos kriterijai. (pagal: Hässler F. Die Einbeziehung Heranwachsender in das Jugendstrafrecht aus kinder- und jugendpsychiatrischer Sicht // DVJJ-Journal, 2003, Nr. 1, S. 15 -21; Pruin I. Die Heranwachsenderregelung im deutschen Jugendstrafrecht. Forum Verlag Godesberg, 2007, S. 15 -16; Ūselė L. , Dobrynina M. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymo 18 -20 metų jaunuoliams Lietuvoje tyrimas. Vilnius: teisės institutas, 2012, p. 29. http: //www. teise. org/data/Nepilnameciu-baudziamoji-atsakomybe. pdf ) 3
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 1. Realistinis gyvenimo planavimas / gyvenimas šia diena. Šiuo atveju gali būti vertinama ar jaunuolis planuoja, siekia išsirinkti ir įsigyti norimą specialybę, sukurti šeimą, pradėti dirbti, jaučiasi pats atsakingas už savo likimą, priima iššūkius, imasi iniciatyvos ir pan. ; ar gyvena daug negalvodamas, mano, kad viskas dar priešakyje, blaškosi šen ir ten, neturi aiškių vizijų, tikslų, siekių, nesirūpina dėl rytojaus ir nežinomybė nekelia jokios įtampos, tikisi iš gyvenimo dovanų ir kt. 4
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Praktika Vokietijoje; pav. paimtas iš: Ūselė L. , Dobrynina M. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymo 18 -20 metų jaunuoliams Lietuvoje tyrimas. Vilnius: teisės institutas, 2012, p. 9. http: //www. teise. org/data/Nepilnameciu-baudziamoji-atsakomybe. pdf 5
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 2. Savarankiškumas nuo tėvų / stiprus atramos poreikis ir bejėgiškumas. Reikia analizuoti tėvų ir vaikų santykius. Paaugliams būdingas bruožas – atitolimas nuo savo tėvų. Maždaug per trečiąjį gyvenimo dešimtmetį, toliau tvirtėjant asmens tapatumui ir norui artimai bendrauti su priešinga lytimi, betarpiški emociniai ryšiai tarp tėvų ir vaikų dar labiau susilpnėja. Daugelis dvidešimtmečių dar remiasi savo tėvais, bet vėliau jaučiasi patogiau, būdami nepriklausomi nuo tėvų, išmoksta juos suprasti, tiek daug arba iš vis nebekritikuoja, priima juos kaip draugus, įvertina jų žodį ir patirtį. Verta analizuoti ar vaikas yra savarankiškas, pats priima sprendimus, sprendžia problemas, prisiima atsakomybę, ar tėvų nuomonė, patirtis, norai nėra lemiami ir primetami, ar jis gyvena savo gyvenimą, yra ekonomiškai nepriklausomas; ar daugelis gyvenimo klausimų sprendžiami su tėvų pagalba ir vaikas gyvena pagal tėvų sukurtą scenarijų, savo tapatybę suformuoja paprasčiausiai perimdamas tėvų vertybes ir lūkesčius, materialiai ir psichologiškai nėra savarankiškas. 6
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 3. Savarankiškumas nuo neformalių grupių (draugų) ar gyvenimo partnerio / stipri atramos reikmė ir bejėgiškumas. Paaugliai, formuodami savo tapatybę, pradeda atsiskirti nuo tėvų. Dažnai jie tampa tokie, kokie yra jų draugai – „kaip visi“. Paauglystė yra laikas, kuriam būdinga vis didėjanti bendraamžių ir mažėjanti tėvų įtaka t. y. peržengiami namų varteliai ir pagrindiniu gyvenimo rodikliu tampa draugai. Svarbu išsiaiškinti ar asmuo priklauso tam tikroms neformalioms grupėms ir ar jos daro įtaką, spaudimą jo gyvenimo būdui, asmeniniam skoniui, nuomonei, puoselėjamoms vertybėms, moraliniam mąstymui. Paauglio tapatumas su laiku tampa vis asmeniškesnis, aiškesnis, daugiau save palaikantis, vis labiau apimantis teigiamą savęs įvaizdį. Jaunuolis suvokia, kad kiekvienas žmogus tam tikru požiūriu yra panašus ir į visus kitus, ir į kai kuriuos kitus, ir į nieką nepanašus, todėl nebetapatina savęs su mase. Kartu stiprėja atsakomybės ir ateities kontrolės jausmas. Lygiai tokią pačią įtaką gali daryti šalia esantis gyvenimo partneris (ypač, jei jis žymiai vyresnis) ir svarbu įvertinti, kiek jaunuolis yra laisvas ar priklausomas nuo jo. Priklausomybė gali būti psichologinė, psichinė, materialinė, taip pat visiškas 7 susitapatinimas su kitu asmeniu ir savo individualumo paneigimas.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 4. Rimtas / žaismingas požiūris į darbą, mokslus. Svarbu išsiaiškinti jaunuolio požiūrį, siekius profesinėje srityje: ar jaučia atsakomybę ir pareigą gerai mokytis, ar deda pastangas tinkamai atlikti darbus, ar žino kokią specialybę norėtų įgyti, ar svajoja apie profesinę karjerą ir savirealizaciją ir kiek visa tai yra svarbu ir reikšminga jo gyvenime. Kitu atveju – nesirūpinimas ateitimi, nepakankamas dėmesys mokslams ar darbams, nes daug svarbiau yra draugai ir pokalbiai su jais, neturėjimas aiškios profesinės vizijos, dažnas darbo vietų keitimas ir pan. 8
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 5. Išorinis savęs pateikimas (išreiškimas). Reikia įvertinti ar jaunuoliui vis dar būdingas paauglių noras išsišokti ir atkreipti į save dėmesį pernelyg ryškiom spalvom (drabužių, batų, plaukų, ryškus makiažas), didele gausa aksesuarų, atributų (žiedai, auskarai ausyse, nosyje, lūpose, pakabukai, diržai, skarelės, tatuiruotės), jaunatvišku aprangos stiliumi (kelnės su labai žemu liemeniu, treningai ir kt. ), šukuosenomis (sušiaušti plaukai, skustos galvos) ir kt. Ir priešingai – paprastas, elementarus, solidus, klasikinis stilius ir suvokimas, kad žmogus rūbą puošia, o ne atvirkščiai. 9
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 6. Realistiškas kasdienybės išnaudojimas / svajonės, nuotykingi veiksmai, padidintas savęs vertinimas. Produktyviai išnaudoti laiką galima tik tuomet, kai žinai ko nori ir turi tikslų. Šie klausimai yra susiję su asmens tapatybės susiformavimu: kai žinai kas esi, gali suvokti ko tau reikia ir kur link eiti. Šį poreikį giliau save suvokti E. Eriksonas vadina paauglių „tapatybės paieška“. Paaugliai stengiasi praeities, dabarties ir ateities galimybes sujungti į aiškesnį savęs įvaizdį. Tobulindami savo tapatumo jausmą, paaugliai paprastai išbando savo skirtingus „aš“ skirtingomis situacijomis – galbūt vienokie būdami namie, kitokie su draugais, dar kitokie mokykloje ar darbe. Jei dvi situacijos iš dalies sutampa, darosi neaišku ir jaunuolis pats savęs klausia: „Koks aš čia turėčiau būti? Kuris yra tikrasis aš? “. Dažnai tokia vaidmenų maišatis įveikiama tik pamažu keičiantis savivokai, kuri susieja įvairius „aš“ į vientisą ir asmeniui priimtiną sampratą apie save – tapatybę. Daugumai tapatybės paieškos tęsiasi ir po paauglystės bei atsinaujina vėliau gyvenimo permainų metu. Paauglio savivoka, motyvacija, tikslingumas atsispindi jo darbuose, todėl svarbu išsiaiškinti, koks yra asmens užimtumas: ar jis mokosi, dirba, lanko būrelius, užsiėmimus ar kitaip realiai išnaudoja savo laiką; ar didžiąją dalį laiko praleidžia svajodamas, improvizuodamas kaip taps milijonieriumi, pasaulinio masto žvaigžde, garsenybe, ieško nuotykių, visus ir viską kritikuoja, šokinėja nuo vieno prie kito, tapatina save su nugalėtoju, didvyriu, filmų herojais, nuolat išbando vis naujus vaidmenis ir tokiu būdu vis dar savęs ieško. 10
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 7. Vienmečiai arba vyresni / jaunesni draugai. Aplinkiniai žmonės yra vienas iš svarbesnių elementų kiekvieno individo gyvenime. Kitaip tariant: parodyk man savo draugus ir aš pasakysiu kas tu. Būtina ištirti jaunuolio draugų ratą ir išsiaiškinti kuriam pasauliui (paauglių ar suaugusiųjų) jis labiau artimas. Paauglių laisvalaikio leidimo būdas, pokalbių temos, susitikimų vietos, dažnumas, draugų skaičius gerokai skiriasi nuo jaunų suaugusių žmonių. Paaugliams labai svarbus pats bendravimo su draugais procesas, kuris gali vykti bet kuriuo paros metu ir bet kur: laiptinės, gatvėse, parkuose, mieste, kiemuose, ant suolelių, žaidimų aikštelėse, tėvų namuose, kuomet pastarieji išvykę. Vyksta pažintis su aplinka: vakarėliai, šokiai, linksmybės iki aušros, begaliniai pokalbiai telefonu, bendravimas internetu, pašnekesiai, diskusijos apie gyvenimo prasmę, meilę, seksą, pinigus, vertybes, mirtį. Draugų tiek daug ir jie visi tiek įdomaus žino. Žino tiek daug abstraktaus ir nieko konkretaus. Tuo tarpu subrendęs jaunas žmogus jau turi savo veidą, tikslus, suvokia savo individualumą ir nuolatinis šurmuliavimas būriais tampa beprasmis. Draugų skaičius nuo dešimčių sumažėja iki vienetų, geriausiais ir patikimiausiais draugais tampa tėvai. Norisi ramių pokalbių prie arbatos puodelio, jaukioje, intymioje aplinkoje su vienu ar keliais artimais žmonėmis. Pokalbių temos nuo filosofinių būties temų nusileidžia iki realaus, žemiško, asmeninio gyvenimo. Imama kalbėti apie specialybę, darbą, uždarbį, nuosavą būstą, norą kažką turėti savo, sukurti šeimą ir pan. Pasidalinama pirmųjų gyvenimo klaidų karčia patirtimi, įsiklausoma į tėvų patarimus. Ir atsisveikinimas jau skamba nebe „Iki rytojaus!”, o “Iki kitų kartų!”. 11
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 8. Gebėjimas palaikyti arba noras turėti tvirtus ryšius / nepastovumas tarpusavio žmonių santykiuose. Teoretikas E. Eriksonas tvirtino, kad po paauglių tapatybės stadijos prasideda jaunų suaugėlių stadija, kurios metu formuojasi artimumas t. y. mokėjimas kurti emociškai artimus santykius. Aiškiai jausdami kas esate, sakė E. Eriksonas, esate pasirengę artimiems santykiams. Verta išsiaiškinti ar asmuo pradėjo svajoti (ar turi) apie pastovų gyvenimo draugą, su kuriuo yra pasirengęs dalytis bendru likimu, rimtus santykius, šeimą, vaikus, ramybę, saugumą ar vis dar labiau mielas nuolatinis veidų keitimasis, naujos pažintys, eksperimentai ir vakarėliai. Taip pat svarbu sužinoti ar jaunuolis išmoko atsisijoti sielai artimus žmones nuo pažįstamų, ar „draugų“ – nors vežimu vežk! 12
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 9. Lytiniai santykiai. Sakoma, jei pradėjai lytinį gyvenimą – tai įžengei į suaugusių pasaulį – ne tik malonumas, bet ir bėdos suaugusiųjų masteliu imamos matuoti. Šiuo atveju yra svarbus ne tik fizinis pradėjimas/nepradėjimas lytinio gyvenimo, bet nemažiau svarbu išsiaiškinti jauno žmogaus požiūrį į seksą. Pastarasis gali būti suvokiamas kaip fizinis aktas, koks yra imituojamas televizijos ekranuose, internete, reklamoje, skirtas atskiro individo kūniškam džiaugsmui patirti. Tai priemonė, skirta įrodyti sau, draugams ir visuomenei kad asmuo atitinka šiuolaikinės seksualinės propagandos padiktuotus reikalavimus ir gali laikyti save lygiaverčiu visuomenės nariu ir išvengti „baltos varnos” vardo baimės. Todėl seksas yra suvokiamas kaip būtinas ir siekiamas bet kokia kaina, orientuotas į dažną partnerių rotaciją. 13
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 10. Paaiškinama, pagrįsta nuotaikos būklė / jaunatviška nuotaikų kaita be adekvačios priežasties. Kaip rašė Eleanor Roosevelt: “ 70 – mečių privalumas, sakyčiau, yra tas, kad gyvenimą jie priima daug ramiau. Žino, kad “visa tai irgi praeis””. Su kiekviena sėkmingai įveikta gyvenimo užduotimi, su kiekviena klaida žmogus įgyja žinių, patirties, išmoksta valdyti savo emocijas ir jau ne taip audringai reaguoja tiek ir į džiaugsmus, tiek į negandas. Gyvenimo patirtis padeda žmogui labiau save pažinti, su kiekvienu žingsneliu atsiranda vis daugiau aiškumo ir vis mažiau kankina nežinomybė, todėl individas darosi pajėgus save kontroliuoti, prognozuoti ir laikytis pusiausvyros. Apčiuopiama tikrovė, norai, tikslai, realūs veiksmai suteikia galimybę ieškoti tam tikros nuotaikos priežasčių ir ją paaiškinti (pvz. esu labai liūdnas, nes blogai išlaikiau egzaminą, tai nežinia ar dabar į universitetą įstosiu; labai džiaugiuosi, nes gavau išsvajotą darbą). Kai bent šiek tiek save pažįsti – tai gali su savimi ir dirbti. Tuo tarpu, kai žmogus pats savęs nesuvokia, nežino kas jis yra, kur link eina, ko siekia – tai ir nuotaikos amplitudė šokinėja tokiu dažnumu kaip ir jaunuolio mintys, norai, nuomonė kartu su jo vaidmenų kaita. Tokiam asmeniui užčiuopti nuotaikų svyravimo priežastis ir save valdyti gana sudėtinga, nes nėra aiškių ketinimų, nusiteikimo, žinojimo. O tai yra 14 varomoji jėga, kuri inicijuoja veiksmą.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Vėliau T. P. Busch ir O. B. Scholz (2005 m. ) išskyrė tokius aspektus, kuriuos reikia ištirti vertinant socialinę brandą: • Socialinė autonomija ir gyvensenos autonomija • Santykiai ir partnerystė • Kvalifikacija ir tikslai • Vertybės ir normos • Emocionalumas ir impulsyvumas • Problemų ir konfliktų vadyba • Komunikacija ir refleksyvumas • Aplinkos sąlygos (šeima, socialiniai ryšiai ir svarbių asmenų norminė orientacija) • Veikos aplinkybės • Veikos motyvai Pagal Pruin I. Die Heranwachsenderregelung im deutschen Jugendstrafrecht. Forum Verlag Godesberg, 2007, p. 17. 15
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas (13) Nepilnamečių uždarymo į stacionarias įstaigas prielaidos, problematika, padariniai 16
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV ir Kalėjimų departamento prie TM duomenys © GS 2019 Įkalinti nepilnamečiai Lietuvoje 1995 -2018 m. (metų pabaigoje) 400 300 Nuteistieji 348 350 Suimtieji 279 265 244 234 250 222 205 203 199 185 178 200 183 150 143 132 124 119 116 131 123 125 114 102 100 84 100 75 69 60 61 57 56 72 63 57 59 56 50 40 30 56 50 41 34 30 27 35 17 16 18 20 17 20 16 20 15 20 14 20 13 20 12 20 11 20 10 20 09 20 08 20 07 20 06 20 05 20 04 20 03 20 02 20 01 20 00 20 99 19 98 19 97 19 96 19 19 95 0 17
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV ir Kalėjimų departamento prie TM duomenys 18
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV ir Kalėjimų departamento prie TM duomenys © GS 2019 Laisvės atėmimo bausmės trukmė, kurią teismo nuosprendžiu turėjo atlikti metų pabaigoje 2006 -2018 m. Lietuvoje kalintys nepilnamečiai 100% 14 15 17 13 18 90% 80% 21 18 20 10 17 27 29 27 14 2 3 5 9 14 nuo 5 m. iki 10 m. nuo 3 m. iki 5 m. 60% 6 26 25 70% 6 9 10 8 8 33 nuo 1 m. iki 3 m. nuo 6 mėn. iki 1 m. 50% iki 6 mėn. 64 72 82 40% 16 55 25 26 65 46 30% 36 30 25 16 31 0 20% 10% 0% 13 11 14 5 6 3 2005 2006 17 2007 16 2 7 11 9 6 2 7 2008 2009 2010 2011 4 7 2 2013 1 4 2 4 6 2 1 2015 2016 2014 8 5 2017 19 2018
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV duomenys 20
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklės (Havanos taisyklės, priimtos 1990. 12. 14): • Įkalinimas taikytinas tik kaip paskutinė priemonė. • Nepilnamečių laisvės atėmimas turėtų būti kraštutinė priemonė ir trukti minimalų būtiną laiką ir taikomas tik išskirtiniais atvejais. Sankcijos trukmę, neatmesdama nepilnamečio (-ės) paleidimo anksčiau laiko galimybės, turėtų nustatyti teisminė valdžia. • Šie standartai atitinka žmogaus teises ir pagrindines laisves ir yra skirti šalinti žalingą bet kokio įkalinimo poveikį bei rūpintis nepilnamečių integracija į visuomenę. • Nepilnamečių laisvės atėmimo sąlygos ir aplinkybės turėtų užtikrinti pagarbą jų žmogaus teisėms. 21
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Steigtinos atviros nepilnamečių sulaikymo įstaigos. Atviromis sulaikymo įstaigomis laikomos tos, kur apsaugos priemonių yra minimaliai arba jų visai nėra. Tokiose atvirose sulaikymo įstaigose turėtų būti kuo mažiau gyventojų. Nepilnamečių, sulaikytų uždarose įstaigose, turėtų būti kiek galima mažiau, kad būtų įmanoma individuali priežiūra. Nepilnamečių sulaikymo įstaigos turėtų būti decentralizuotos ir tokio dydžio, kad nepilnamečiai galėtų lengviau bendrauti su savo šeimomis. Steigtinos nedidelės sulaikymo įstaigos ir integruotinos į socialinį, ekonominį ir kultūrinį bendruomenės gyvenimą. 22
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Gruodžio 9 d. paskaitai reikia perskaityti: Žukauskaitė J. Nepilnamečių nusikalstamas elgesys: psichologiniai mediacijos taikymo aspektai // Teisės problemos, 2012, Nr. 2 (76), p. 96– 110. Žr. : http: //teise. org/wp-content/uploads/2016/09/2012 -2 -Zukauskaite. Nepilnameciunusikalstamas-elgesys. . pdf Arba: www. teise. org → Teisės problemos → Archyvas → 2012/2 (76) → Santrauka → Straipsnis Raižienė S. Efektyvaus bendravimo su asocialiais paaugliais principai: kaip tai, ką suaugusieji mano apie paauglius, lemia jų tarpusavio bendravimą // Nepilnamečių justicija Lietuvoje: teorija ir praktika. Metodinis leidinys. Vilnius: NPLC, 2007, p. 125 – 136. Žr. : http: //web. vu. lt/tf/g. sakalauskas/files/2012/09/1 -Nepilname%C 4%8 Di%C 5%B 3 justicija-Lietuvoje-teorija-ir-praktika-2007. pdf 23
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas (14) Mediacijos galimybės nepilnamečių baudžiamojoje justicijoje ir taikymo praktika užsienio šalyse. 24
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas LR BK 38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas 25 padarytas nusikalstamas veikas.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 26
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Mediacijos baudžiamoji politinė reikšmė nepilnamečių justicijoje: I. Leidžia efektyviau sureguliuoti konfliktą. II. Sudaromos sąlygos greičiau atlyginti žalą, tokia forma ir tokios apimties, kokia ji atrodo tinkama aukai. III. Auka gali tiesiogiai atstovauti savo interesus. IV. Proceso tvarką ir sąlygas gali pasirinkti pačios šalys. V. Auka gali sužinoti, kas yra kaltininkas, kodėl būtent ji tapo auka. VI. Didesnės galimybės įveikti baimę ir pyktį. VII. Kaltininkas gali susipažinti su auka, tiesiogiai prisiimti atsakomybę ir įvertinti padarytą žalą. 27
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas VIII. Pats gali atstovauti savo interesus. IX. Gali susitarti dėl neformalaus žalos atlyginimo. X. Kaltininkas gali išvengti sunkesnės bausmės. XI. Valstybė sutaupo lėšų. XII. Veiksmus lemia susitarimas, ne valstybės prievarta. XIII. Kaltininkas gali tiesiogiai ir asmeniškai atsiprašyti. XIV. Tikimybė, kad auka patirs spaudimą, žymiai mažesnė. XV. Viskas sprendžiama greičiau ir asmeniškai. XVI. Recidyvo tikimybė mažesnė. 28
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas 29
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Mediacija (kaip pagrindinė priemonė) paprastai netaikoma: • Mažareikšmių nusikalstamų veikų ir labai sunkių nusikaltimų atvejais; • Daugkartinio nusikalstamo elgesio atvejais; • Kai auka yra patyrusi labai didelę žalą; • Lytinės prievartos atvejais; • Kai auka arba kaltininkas serga priklausomybėmis; • Kai nėra individualios aukos (bet ja gali būti ir juridinis asmuo); • Kai nėra aiškios įvykio aplinkybės ir / arba kai kaltininkas visiškai neigia savo kaltę. • Kaltininkas arba auka nesutinka dalyvauti mediacijos procese. 30
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal: Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, S. 21 -23. Galimos problemos mediacijos procese (I): Kaltininkas • yra padaręs kitų, galbūt sunkesnių nusikalstamų veikų; • dalyvauja mediacijos procese vien, kad išvengtų teisminio proceso; • neturi pakankamai pajamų, kad galėtų atlyginti materialinę žalą; • neateina į pirmą susitikimą; • bando užgožti mediatorių; • nureikšmina arba neutralizuoja savo veiką; • nesilaiko pasiektų susitarimų. 31
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal: Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, S. 21 -23. Galimos problemos mediacijos procese (II): Auka: • neturi intereso mediacijai; • neateina į pirmą susitikimą; • daro spaudimą civiliniais teisiniais reikalavimais; • bijo kaltininko; • bando užgožti mediatorių; • nori, kad kaltininkas būtų nubaustas. 32
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal: Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, S. 21 -23. Galimos problemos mediacijos procese (III): Kiti proceso dalyviai, t. y. • tėvai (arba kiti artimi asmenys) mediacijos procese veikia kaltininko arba aukos pusėje; • kaltininko tėvai perima žalos atlyginimą; • prokuroras / teisėjas paskirdamas atvejį mediacijai duoda nurodymų; • advokatai apsunkina arba kliudo mediacijai; • tretieji asmenys (pavyzdžiui, draudimo įmonė) pateikia savus reikalavimus. 33
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Ar mediacija visuomet gerai? Ne. Bet dažniausiai ji leidžia daug efektyviau sureguliuoti kriminalinį konfliktą ir 80 -90 proc. mediacijos procese dalyvavusiųjų lieka juo patenkinti. 34
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas (15) Kompetencijos, profesionalumo, santykio ir bendradarbiavimo dirbant su nusikalstančiu jaunimu svarba. 35
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Vokiečių psichotarepeutas Giunteris Funkė (1948 -2016), Berlyne vadovavęs pagal Viktoro Franklio logoterapijos mokyklą sukurtam Egzistencinės analizės ir gyvenimo fenomenologijos institutui, teigė, kad įsisavinant vertybes, svarbus yra jų pateikimo būdas ir „jeigu apie vertybes yra per daug kalbama, tuomet vertybės įgauna tironiškų bruožų. Žmogus jaučiasi tironizuojamas, įrėmintas, per taip vadinamas vertybes nebemato esmės. Tuomet vertybės iškreipia tiesą. Atsiranda „vertybių tironija“. „Juk galima pasakyti“, – teigė Giunteris Funkė, – „mes žinome, kad vertybės yra reikšmingos, žinome, kokios vertybės yra geros, pasakysime jums kokių vertybių privalote laikytis ir jūsų gyvenimas bus prasmingas ir laimingas. Kiekvienas, bebandantis eiti šiuo keliu, nesuvokia to, ką mes manome egzistencinėje analizėje, nes vertybės niekada negali būti primetamos, jei jos tikrai nori prisidėti prie mūsų būties išsipildymo. Vertybes, kurios gali man padėti išpildyti savo gyvenimą, turiu savimi, savo sąžine atrasti aš pats. Mums reikia vertybių, pačių atrastų vertybių, kad mūsų gyvenimas pasisektų, kada nors jis nepradėtų riedėti į bedugnę, temdomas baimės ir beprasmybės. Tačiau tironijos kaip tik ir stumia žmones į baimę ir nepasitikėjimą. Taip pat ir su vertybių tironija. Todėl auklėjimas ir pedagogika“, – toliau teigė Giunteris Funkė, – „negali išsisemti tik vertybių perdavimu. Jei mes pedagogiką redukuosime tik iki vertybių perdavimo, tai ji taps tironijos įrankiu. Vaikams pirmiausiai reikia ne iš šalies atneštų vertybių perdavimo. Vaikams reikia paramos, kad jie galėtų atrasti savojo "aš" vertybę ir ja patikėtų“. 36
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Pasak Giunterio Funkės, „pedagogikoje nėra taip svarbu poelgių ir veiklos modeliai, svarbiausia, kaip ir žmogiškajame gyvenime, yra parama, lydėjimas ir supratimas. Etinio auklėjimo procese žmonės eina keliu, vienas kitą lydi, o visko pradžioje turi būti supratimas. Prieš pamokymą turi būti supratimas. Vaikas ar suaugęs žmogus, kuris jaučiasi nesuprastas, negali nieko išmokti. Nesuprastas žmogus nėra pajėgus įžvalgai, jis gali tik kaupti informaciją. Supratimas, įgaunamas lydėjimo metu, veda prie naujų įžvalgų. Jei mes atmestume supratimo poveikį, tai galėtume užbaigti ir su pedagogika, nes informaciją geriau perduoda kompiuteris, jis tik negali suprasti žmogiškos būties. “ Kalbėdamas apie vertybes, Giunteris Funkė toliau pastebi, kad „daugelio žmonių problema slypi tame, kad atėję į pasaulį jie pamato, jog visa gyvenimo tvarka jau nustatyta. Viskuo jau pasirūpinta: ekonomika, maistu, poreikiais, įstatymais, religija. Šiandien gimę žmonės ateina į jau sutvarkytą (padarytą) pasaulį. Reikia tik išmokti tuo naudotis. Tačiau tai, ką aš sutinku, nėra mano. Tai yra problema. Pasaulis ir vertybės mus paima į nelaisvę. Jau iki tol, kol mes atsistojame ant savo kojų, mes jaučiame, kad esame šio pasaulio nelaisvėje. Ir mūsų pačių užduotis yra dar kartą pagimdyti save patį. Aš turiu išsilaisvinti iš to, kas yra ne mano. “ Iš: Funke G. Wider die Tyrannei der Werte. Plenarvortrag, Internationale Pädagogische Werktagung. Salzburg, 1990. (Funkė G. Prieš vertybių tironiją. Mokslinis pranešimas Zalcburge vykusioje tarptautinėje pedagoginėje konferencijoje 1990 m. Pranešimo tekstą vertė Arūnas Kučikas). 37
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Dar galite paskaityti: Laureckis K. , Petružytė D. Jaunų žmonių, leidžiančių laiką gatvėje, savivoka // Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika (STEPP), 2016, Nr. 12, p. 7– 20. Žr. : http: //www. zurnalai. vu. lt/socialine-teorija-empirijapolitika-ir-praktika/article/view/9814/7633 38
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas (16) Nepilnamečių justicijos sistemos perspektyvos. 39
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Probleminiai aspektai: • Visuomenės raida? • 2008 m. ET Ministrų komiteto rekomendacijos įgyvendinimas? • Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus keitimas? • Minimalios priežiūros plėtra? • Kardinali vidutinės priežiūros reforma? • Platesnis nepilnamečiams skirtų nuostatų 18 -21 m. asmenims taikymas? • Platesnis nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas? • Retesnis įkalinimo taikymas? • Mediacijos atsiradimas? • Specializuotas darbas probacijos sistemoje? • Kiek erdvės bus suteikta baudžiamajam populizmui? 40
- Slides: 40