NE PELNO ORGANIZACIJOS APSKAITOS POLITIKA DANUT ZINKEVIIEN LU

NE PELNO ORGANIZACIJOS APSKAITOS POLITIKA DANUTĖ ZINKEVIČIENĖ LŽŪU Apskaitos ir finansų katedros vedėja, profesorė

Apskaitos politikos esmė p Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ne pelno Organizacijos (toliau Organizacija) apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti

Apskaitos politikos keitimas p Esant objektyvioms sąlygoms, apskaitos politika gali būti keičiama n p p pakeitimo faktas ir priežastys nurodomos aiškinamajame rašte. Nauja apskaitos politika taikoma nuo sprendimo ją taikyti priėmimo dienos ir būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos pakeitimas ataskaitinio ir ankstesniųjų ataskaitinių laikotarpių rezultatams, parodomas n n ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje ir aprašomas aiškinamajame rašte.

Klaidų taisymas p Praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaidų taisymo rezultatai parodomi n n ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje ir aprašomi aiškinamajame rašte

Organizacijos apskaitos politikos formavimo dalys p ORGANIZACINĖ DALIS p TECHNINĖ DALIS p METODINĖ DALIS

Organizacijos apskaitos politikos formavimo organizacinę dalį sudaro organizacijos apskaitos politikos įforminimas; p norminiai aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; p finansinių metų pasirinkimas; p apskaitos tvarkymo būdo parinkimas; p atsakomybė ir pareigos, susiję su apskaita; p konfidenciali informacija ir atsakomybė už jos skleidimą. p

Organizacijos apskaitos politikos formavimo techninę dalį sudaro reikalavimai dokumentavimui; p organizacijos buhalterinių sąskaitų planas; p organizacijos buhalterinės apskaitos registrai; p inventorizacijos atlikimo tvarkos nustatymas; p techninių apskaitos priemonių naudojimas organizacijoje. p

Organizacijos apskaitos politikos formavimo metodinę dalį sudaro apskaitos principai; p apskaitos sistema; p finansinės atskaitomybės forma; p ilgalaikio turto apskaitos metodika; p trumpalaikio turto apskaitos metodika; p kapitalo ir finansavimo apskaitos metodika; p pajamų ir sąnaudų apskaitos metodika; p organizacijos įsipareigojimų apskaitos metodika. p

APSKAITOS POLITIKOS ORGANIZACINĖ IR TECHNINĖ DALYS

Organizacijos apskaitos politikos įforminimas ORGANIZACIJOS VADOVO ĮSAKYMAS “Dėl organizacijos apskaitos politikos patvirtinimo” Organizacijos apskaitos politikos detalus aprašymas Organizacijos vadovo įsakymu (-ais) patvirtintos atskirų apskaitos politikos sudėtinių dalių nuostatos (tvarkos)

Apskaitos tvarkymą reglamentuojantys įstatymai v LR Buhalterinės apskaitos įstatymas; v LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas; v LR Asociacijų įstatymas; v LR Mokėjimų įstatymas;

Kiti apskaitos tvarkymą reglamentuojantys norminiai aktai v v v p v LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 “Dėl inventorizacijos taisyklių” patvirtinimo; LRV 2000 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo”; LRV 2004 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 407 “Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo”; LRV 2005 -08 -08 nutarimas Nr. 844 “Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 2004 m. lapkričio 22 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1 K-372 buvo patvirtintos: “Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės”

Buhalterinės apskaitos taisyklės nustato 1. Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, vadovaujasi: p bendraisiais apskaitos principais; teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą; pavyzdiniu sąskaitų planu; kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu; šiomis taisyklėmis. p p 2. Pasirenka apskaitos politiką, kurią tvirtina ūkio subjekto vadovas

Apskaitos politikos rengimą reglamentuojantys dokumentai p p I alternatyva. Organizacijos apskaitos politika parengta vadovaujantis „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklėmis“. II alternatyva. Kai organizacijos finansinės ataskaitos, parengtos taikant bendruosius apskaitos principus ir „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles“, teisingai neparodo Organizacijos turto, nuosavo kapitalo, finansavimo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, organizacija vadovaujasi atitinkamais Verslo apskaitos standartais.

Apskaitos dokumentai (1) Apskaitos dokumentų formų pasirinkimas p Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. p Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. p Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. p

Apskaitos dokumentai (2) p Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. p Visi apskaitos dokumentai, kurie yra surašomi ūkinės operacijos metu, turi būti saugomi 10 metų

Apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai (pagal BAĮ) p p p p apskaitos dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Neprivalomas PVM sąskaitose faktūrose; Kasos aparato kvitui neprivalomi rekvizitai – pavadinimas ir parašas.

Dokumentavimo principai p Dokumentavimo principai: n nepertraukiama numeracija n apskaitos dokumentai surašomi operacijos atlikimo metu arba tuoj pat jai pasibaigus n asmenys, surašę ir pasirašę apskaitos dokumentą, yra atsakingi už jų informacijos teisingumą ir ūkinių operacijų teisėtumą n dokumentai yra paprasti, suprantami ir tokios struktūros, kad juose pateikiama visa reikiama informacija n dokumentai yra suformuojami taip, kad jais galėtų naudotis daug vartotojų

Reikalavimai apskaitos dokumentams (1) p Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė. n Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 407 n Dėl kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms pripažinti 2004 m. spalio 15 d. (VMI prie FM Tiesioginių mokesčių skyrius); n Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės. (VMI prie FM 2004 04 21 įsakymas Nr. VA 55)

Reikalavimai apskaitos dokumentams (2) Apskaitos dokumentų pasirašymas n Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. n Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu. n Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Reikalavimai apskaitos dokumentams (3) Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą n n n Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas Vadovas privalo nustatyti įstaigos ar įmonės veiklos dokumentus ir registrus. Vadovas privalo paskirti už veiklos dokumentų registravimą , tvarkymą, apskaitą, saugojimą ir naikinimą atsakingus asmenis ir nustatyti jų įgaliojimus.

Bylų sudarymas p p Visi Organizacijos apskaitos dokumentai ir registrai laikomi bylose pagal Organizacijoje nusistatytą nomenklatūrą. Bylos sudaromos n n p pagal dokumentų rūšis (pvz. , atskiros bylos kasos operacijų apskaitos dokumentams, banko dokumentams, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentams ir pan. ) pagal vykdomas programas (pvz. , atskiros bylos visiems tam tikros programos dokumentams) Į bylas grupuojami vienerių metų dokumentai

Apskaitos dokumentai pinigų apskaitai kasoje v Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. v v Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. v p Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas

Apskaitos dokumentai banke laikomų pinigų apskaitai Mokėjimo nurodymai p Banko išrašai p

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (1) PVM sąskaita faktūra v Sąskaita faktūra v Kasos aparato kvitai v Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitai v Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai v Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo ar nuomos dokumentai v Sutartys (nuomos, panaudos, autorinės ir pan. ) v Darbų priėmimo – perdavimo aktas v Laisvos formos dokumentai v

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (2) p Išlaidos pripažįstamos pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras tik tuo atveju, jeigu jose nurodytas n n prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu jis yra fizinis asmuo – asmens kodas), pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (3) p p p Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 1000 litų. Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, netaikant 1000 litų. Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) įsigijimo išlaidos sąnaudomis, kai atsiskaitant už degalus naudojamos specialios degalų pardavėjo išduotos kortelės, atsiskaitymas kuriomis gali būti identifikuotas kasos aparato kvite, pripažįstamos tik n pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras p pirkėjas šiuo atveju kasos aparato kvito turėti neprivalo.

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (4) p p p Fiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite turi būti: ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas); kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas; prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas; prekės (paslaugos) kaina; prekių (paslaugų) kiekis; visa mokėtina suma; pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio mokesčio mokėtojas; iš asmens gauta suma; grąža; fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris.

Neapmokamas savanoriškas darbas (1) p p p q Su savanoriais gali būti sudaroma rašytinė savanoriškų darbų atlikimo sutartis. Neapmokamo savanoriško darbo faktas turi būti fiksuojamas neapmokamo savanoriško darbo laiko apskaitos žurnale, kurio formą pasirenka Organizacija. Santykiuose su savanoriais komandiruotės sąvoka neegzistuoja. Kai savanoris siunčiamas atlikti savanoriško darbo organizatoriaus užduoties į kitą vietovę, savanoriško darbo organizatorius išleidžia q įsakymą (potvarkį), kuriame nurodomas savanorio vardas, pavardė, siuntimo tikslas, vietovė ir trukmė.

Neapmokamas savanoriškas darbas (2) p Siunčiami savanoriai turi teisę gauti šias kompensacijas: n n n n p 1. maitinimo išlaidas, kai savanoriškas darbas trunka ne mažiau kaip 4 valandas per parą; 2. kelionės iki savanoriško darbo atlikimo vietos ir iš jos išlaidas; 3. nakvynės išlaidas, kai savanoriškas darbas atliekamas ilgiau nei parą ir (ar) kitoje nei savanorio gyvenamoji vieta vietovėje; 4. pašto, telefono išlaidas, jeigu savanoris savanorišką darbą atlieka ne savanoriško darbo organizatoriaus organizacijos patalpose; 5. savanoriškų darbų atlikimo sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimo išlaidas; 6. išlaidas, susijusias su išankstiniu kelionės bilietų įsigijimu ir užsakymu telefonu, bagažo vežimu ir saugojimu; 7. kvalifikacijos kėlimo išlaidas, susijusias su savanorio atliekamu savanorišku darbu. Išlaidos apmokamos pagal savanorio pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Patikslinamieji apskaitos dokumentai (1) p Kai prekes nukainojamos, parduodamos su nuolaida, kai suteikiamos apyvartos nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo pardavimo operacijos, išrašymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir kitais atvejais rašomi patikslinamieji apskaitos dokumentai. n p juos surašo tas pats ūkio subjektas, kuris surašė apskaitos dokumentą, kurį reikia tikslinti. Patikslinamieji pinigų apskaitos dokumentai nesurašomi.

Patikslinamieji apskaitos dokumentai (2) p p p Kai prekės grąžinamos, patikslinamąjį apskaitos dokumentą šalių susitarimu surašo prekių tiekėjas arba prekes grąžinantis ūkio subjektas. Patikslinamajame apskaitos dokumente, be anksčiau išvardintų rekvizitų, nurodomas tikslinamo dokumento pavadinimas ir jo data. Apyvartos nuolaidos suteikimo atveju surašytame patikslinamajame apskaitos dokumente nurodomas nuolaidos teikimo laikotarpis ir to laikotarpio apyvartos suma, nuo kurios teikiama nuolaida, o tikslinamo dokumento pavadinimas ir jo surašymo data nenurodomi.

Klaidų taisymas dokumentuose p p Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas; Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą; Apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą ir tekstą, išskyrus dokumento surašymo datą; Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius n p šalia ištaisyto įrašo pasirašoma ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu.

Apskaitos tvarkymo formos pasirinkimas Apskaitos registrai p Apskaitos registrus kiekvienas ūkio subjektas pasirenka savarankiškai p Apskaitos politikoje turi būti nurodyta, kaip organizacijoje tvarkoma buhalterinė apskaita: p n n rankiniu ar kompiuterizuotu būdu

Sąskaitų plano sudarymas n Sąskaitų planas – tai susistemintas sąskaitų sąrašas. n Organizacija savarankiškai parengia savo individualų finansinės apskaitos sąskaitų planą, kuris patvirtinamas vadovo įsakymu (gali būti sudaromas vadovaujantis Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos pavyzdiniu sąskaitų planu) ir juo vadovaudamasi tvarko apskaitą.

Inventorizacijos atlikimo tvarka p p Inventorizacija Organizacijoje vykdoma vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370. Inventorizaciją atlieka Organizacijos vadovo įsakymu paskirta Inventorizacijos komisija. n p atliekant inventorizaciją, komisijos darbe dalyvauja už inventorizuojamas vertybes materialiai atsakingas asmuo. Inventorizacija Organizacijoje atliekama ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (gali būti nurodytos ir kitos aplinkybės bei inventorizacijos periodiškumas).

Apskaitos organizavimas (1) p p p p I variantas. Organizacijoje apskaitą tvarko savarankiškas struktūrinis padalinys – apskaitos tarnyba. II variantas. Apskaitą organizacijoje tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris). III variantas. Apskaitą pagal sutartį tvarko apskaitos (audito, konsultacinė) įmonė. Kai Organizacijoje apskaitą tvarko apskaitos tarnyba, nurodomos n n apskaitos tarnybos funkcijos, susijusios su apskaitos tvarkymu, kiekvieno apskaitos darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė.

Apskaitos organizavimas (2) p Kai Organizacijoje apskaitą tvarko apskaitos tarnyba, nurodomos apskaitos tarnybos funkcijos, susijusios su apskaitos tvarkymu, bei kiekvieno apskaitos darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė.

APSKAITOS POLITIKOS METODINĖ DALIS

Bendrieji apskaitos principai (1) p Rinkdamasi tinkamą apskaitos politiką, organizacija turi pasirinkti apskaitos taisykles bei metodus ir vadovautis pagrindiniais apskaitos principais

Bendrieji apskaitos principai (2) p Pagrindiniai apskaitos tvarkymo principai: v v v v v įmonės; veiklos tęstinumas; periodiškumas; apskaitos pastovumas; kaupimas; piniginis matas; palyginimas; atsargumas; neutralumas; turinio svarbos.

Įmonės principas Jis reiškia, kad kiekviena Organizacija laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į apskaitą bei finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamas tik jos turtas, kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. v Organizacijos turtas yra atskirtas nuo jos savininkų ir kitų ūkio subjektų turto ar įsipareigojimų. v

Veiklos tęstinumo principas v Daroma prielaida, kad Organizacijos veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma jos likviduoti. v Vadovaujamasi nuostata, kad turimas turtas turi būti įkainojamas taikant savikainos principą. v Jei Organizaciją numatoma likviduoti, šis principas netaikomas.

Periodiškumo principas v Tvarkant apskaitą Organizacijos veikla suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė. v Finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama, likviduojama arba keičiami finansiniai metai, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių.

Pastovumo principas v Pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma nuolat arba pakankamai ilgą laiką. v Keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti Organizacijos finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansinių rezultatų ir pinigų srautų.

Piniginio mato principas v Visas Organizacijos turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.

Kaupimo principas Ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda (įvyksta), ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. v Uždirbamos pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo (patyrimo) metu. v

Palyginimo principas Kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos (lyginamos) su to laikotarpio sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms uždirbti. v Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas uždirbs pajamų. v Ataskaitinių finansinių metų informacija turi būti palyginama su ankstesnių finansinių metų informacija. v

Atsargumo principas v v Ø Ø Ø Pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta. Vadovaujamasi nuostatomis: turtas vertinamas mažesne verte; pajamos pripažįstamos tik tos, kurių uždirbimu neabejojama; sąnaudų suma neturi būti nepagrįstai sumažinta, o visas abejotinas sąnaudas reikia priskirti ataskaitiniam laikotarpiui.

Neutralumo principas Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. v Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato. v

Turinio svarbos principas Ūkinės operacijos ir įvykiai į apskaitą įtraukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. v Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių dokumentų. v

PRAKTINĖ UŽDUOTIS p p p Užduotis. Pagal pateiktas situacijas nurodykite ar tenkinami bendrieji apskaitos principai. 1) Organizacijos turto apskaitoje užregistruotas panaudos būdu naudojamas automobilis. 2) Organizacija kiekvienų finansinių metų pabaigoje sudaro finansines ataskaitas. 3) Sudarant ataskaitas turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. 4) Organizacijos apskaitoje užregistruotas patikėjimo teise valdomas turtas. 5) Organizacija kiekvienais metais peržiūri ir keičia IMT naudingo naudojimo laiką.

Apskaitos politikos metodinės dalies sudėtis p Apskaitos politikoje turi būti nurodytos ir atskleistos reikšmingos apskaitos taisyklės ir metodai, susiję su Organizacijos: Ø Ø Ø Ø Ø p ilgalaikiu nematerialiuoju ir materialiuoju turtu; atsargomis; finansiniu turtu; valiutinėmis operacijomis; nuosavu kapitalu; įsipareigojimais; finansavimu; pajamomis; sąnaudomis. Apskaitos politikoje turi būti nustatyti minėtų apskaitos objektų pripažinimo ir vertės nustatymo (pirminio ir vėlesnio) metodai.

Nematerialiojo turto apskaitos politika (1) a) b) c) d) e) Nematerialiajam turtui priskiriamas: identifikuojamas nepiniginis turtas neturintis materialios formos, kuriuo ūkio subjektas disponuoja ir kurį naudodamas tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos.

Nematerialiojo turto apskaitos politika (2) Nematerialiojo turto grupės: Programinė įranga Kitas nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimo kriterijai v Ø Ø Ø Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei atitinka šiuos pripažinimo kriterijus: pagrįstai tikėtina, kad Organizacija ateityje iš turto gaus ekonominės naudos; turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės; Organizacija gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.

Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. p Įsigijimo savikainą sudaro: p ü ü ü q už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius; I alternatyva - kitos tiesioginės turto paruošimo naudoti išlaidos (pvz. , atlygis už teisines paslaugas). II alternatyva - kitos tiesioginės turto paruošimo naudoti išlaidos , jeigu jos reikšmingos. Į savikainą neįskaitomos šiam turtui įsigyti arba sukurti skolintų sumų palūkanos.

Įsigijimo savikainos nustatymas, kai įsigyjama išsimokėtinai v Jei turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. v Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.

Įsigijimo savikainos nustatymas mainų atveju p kai nurodoma mainomo turto vertė ü Ø vertė nenurodyta ir mainomas panašus turtas ü Ø įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei ir mainų rezultatas nesusidaro. vertė nenurodyta ir mainomas nepanašus turtas ü Ø mainais gauto turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant visas su to turto mainais susijusias išlaidas, susidariusias iki turto naudojimo pradžios. įsigijimo savikaina bus perduodamo turto tikroji vertė, pridėjus visas su to turto mainais susijusias išlaidas. atsiskaitoma turtu ir pinigais ü registruojama kaip nepanašaus turto mainai.

Nematerialiojo turto naudojimo ir atnaujinimo išlaidos p Nematerialiojo turto naudojimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kurį jos buvo patirtos, sąnaudoms. p Nematerialiojo turto atnaujinimo ir tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tą laikotarpį, kurį buvo patirtos.

Nematerialiojo turto amortizacija (1) c) Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos suma, kurią Organizacija nusistato, atsižvelgdamas į: planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką; informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laiką; techninį, technologinį ir kitokį senėjimą; d) teisinius arba panašius turto naudojimo apribojimus. p a) b)

Nematerialiojo turto amortizacija (2) Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą, pagal kurį metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę: V N = –––––– T N – metinė amortizacijos suma; V – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina); T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Nematerialiojo turto amortizacija (3) p a) b) p p p Turto amortizacijos laikotarpis turi būti: Patikrinamas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje; Jei reikia turi būti patikslinamas amortizacijos laikotarpis. Turto amortizacija skaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po įsigijimo ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po nurašymo arba perleidimo. Turto amortizacijos laikotarpį ūkio subjektas nustato savarankiškai. Jei turto naudojimo kontrolės teisės yra ribotos, amortizacijos laikotarpis negali būti ilgesnis nei

Nematerialiojo turto pateikimas Balanse p Balanse nematerialusis turtas rodomas balansine verte. p Balansinė vertė lygi likutinei vertei, kurią sudaro suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (1) v v v Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuris teikia ūkio subjektui ekonominės naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už ūkio subjekto nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Organizacijos sumokėtos avansinės įmokas už ketinamą įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą priskiriamos ilgalaikiam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami įsigyti arba Organizacijos statomi nebaigti statyti objektai, montuojami įrengimai ir jų montavimo (instaliavimo) darbai, kurie nebaigti laikotarpio pabaigoje.

Minimali IMT įsigijimo (pasigaminimo) savikaina Negrąžinamo PVM įskaitymo tvarka ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITOS POLITIKOS FORMAVIMAS IMT įvertinimo būdas IMT rekonstrukcijos ir remonto išlaidų pripažinimas IMT naudingo tarnavimo laikas IMT nusidėvėjimo metodai IMT likvidacinė vertė Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politikos formavimas

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (2) (įkainojimas) p Minimali vertė nustatoma visam turtui arba n p Įsigijimo savikainą sudaro: ü ü ü q kiekvienai grupei atskirai (vadovaujantis VAS) už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus, akcizus ir kitus negrąžinamus mokesčius; su turto įsigijimu, atsivežimu bei šio turto paruošimu naudoti išlaidos (pvz. , instaliavimo, bandymo ir pan. ); nekilnojamo turto įregistravimo mokestis ir remonto išlaidos iki turto naudojimo pradžios. Į savikainą neįskaitomos šiam turtui įsigyti arba sukurti skolintų sumų palūkanos.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (3) (įkainojimas) Į įsigijimo savikainą neįskaitomas PVM, išskyrus atvejus, kai šis mokestis yra neatskaitomas. p Neatskaitomą PVM galima įskaityti į įsigijimo savikainą, jei tai numatyta apskaitos politikoje p Balanse IMT rodomas likutine verte, kuri gaunama iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką. p

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (4) (įkainojimas) p Jeigu Organizacija ilgalaikį materialųjį turtą gauna steigėjų (savininkų, dalininkų, narių) turtinių įnašų forma, turto įsigijimo savikainą sudaro dalininkų patvirtinta investuoto turto vertė ir šio turto įregistravimo bei parengimo naudoti išlaidos. n Tokio turto vertė negali būti didesnė už jo tikrąją vertę.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (5) (įkainojimas) p p Jeigu Organizacija gauna ilgalaikį materialųjį turtą neatlygintinai (pvz. , kaip dovaną, paramą), - įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje dokumente nurodyta to turto vertė ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nustato Organizacija, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusias išlaidas.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (6) (įkainojimas) p Jeigu Organizacija gauna ilgalaikį materialųjį turtą mainais ir mainų sutartyje vertė nenurodyta, o n n mainomas tokios pat ar panašios paskirties, pobūdžio ir vertės turtas naudojamas tokioje pat veikloje, IMT įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių) dėl turto mainų neatsiranda. mainomas kitos paskirties ilgalaikis materialusis, nematerialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina bus atiduodamo turto tikroji vertė, pridėjus visas su to turto mainais susijusias išlaidas, patirtas iki turto naudojimo pradžios.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (7) (nusidėvėjimas) Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. v Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po turto nurašymo, perleidimo ar kitokio perdavimo, kai turtas nustoja būti naudojamas arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į produkcijos (paslaugų) savikainą ar į sąnaudas. v

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (8) (nusidėvėjimas) p Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma nustatoma atsižvelgiant į: n n n planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką; teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką; Organizacijos nusistatytą likvidacinę ilgalaikio materialiojo turto vertę.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (9) (nusidėvėjimas) p Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo objektas yra: n n n grupė identiškų vienarūšių turto vienetų, arba atskiras turto vienetas, arba turto vieneto sudėtinė dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo to turto, kurio sudėtinė dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko, ir jeigu įmanoma įvertinti šios dalies įsigijimo arba pasigaminimo savikainą.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (10) (nusidėvėjimas, remontas) v Ø Ø v Ilgalaikiam materialiajam turtui taikomi šie nusidėvėjimo skaičiavimo metodai: tiesiogiai proporcingas (tiesinis); produkcijos. Remonto išlaidų registravimas priklauso nuo remonto rezultato

Išsinuomoto turto remontas

Turto nurašymas Laikinai Organizacijos veikloje nenaudojamas ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. p Balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. p Nurašius IMT ir gavus medžiagų, jos įvertinamos grynąja galimo realizavimo verte. p

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (1) Organizacijoje nustatyta min. IMT vertė 1000 Lt. p 200 X m. kovo 25 d. pirkti baldai organizacijos biurui, kurių pirkimo kaina 4000 Lt. Už baldų surinkimą sumokėta 100 Lt. Baldai pradėti naudoti balandžio mėn. Nustatytas naudojimo laikas 5 m. p Užduotis. Nustatykite baldų įsigijimo savikainą ir paaiškinkite koks tai turtas, nurodykite ar šiam turtui bus skaičiuojamas nusidėvėjimas. p

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (2) p p Ilgalaikio materialiojo turto grupės „Baldai“ nustatyta minimali įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – 500 Lt. Organizacija įsigijo stalą: n n p ketina jį naudoti savo veikloje 5 metus; pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; stalo įsigijimo savikaina – 450 Lt; organizacijai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu. Užduotis. Nustatykite ar stalas gali būti pripažintas ilgalaikiu materialiuoju turtu?

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (3) p p p Organizacija keičia naudotą kopijavimo aparatą į B įmonės turimą nešiojamą kompiuterį. Mainų sutartyje turto vertė nenurodyta. Kopijavimo aparato įsigijimo savikaina – 4000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 2600 Lt. Kopijavimo aparato tikroji vertė mainų sandorio dieną – 1500 Lt. Nešiojamo kompiuterio tikroji vertė mainų sandorio dieną – 1400 Lt. Užduotis. Nustatykite kokia verte Organizacijos apskaitoje turės būti registruojamas mainais gautas nešiojamas kompiuteris.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (4) p p Organizacijoje nustatyta minimali organizacinės įrangos vertė 500 Lt. Organizacija sausio 29 d. įsigijo naudotą kopijavimo aparatą, kurį numato naudoti 3 metus. n n n p p įsigijimo savikaina 500 Lt; vasario mėnesį šis kopijavimo aparatas buvo remontuojamas ir pakeistas būgnas. Remonto darbai kainavo 1000 Lt. Kopijavimo aparatas pradėtas naudoti vasario 15 d. Užduotis. Nustatykite: 1) kaip turės būti registruojamos baigto remonto išlaidos 2) kada bus pradėtas skaičiuoti kopijavimo aparato nusidėvėjimas.

Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių apskaitos politika (1) p Organizacija apskaitoje sutartis priskiria veiklos nuomai ar finansinei nuomai pagal sutarties turinį ir ekonominę prasmę.

Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių apskaitos politika (2) p Nuoma apskaitoje laikoma finansine nuoma, jeigu sutartyje yra nustatyta bent viena iš šių sąlygų: n n nuomos laikotarpio pabaigoje nuomotojas perduoda nuomininkui turto nuosavybės teisę; nuomos laikotarpio pabaigoje nuomininkas turi teisę įsigyti turtą už kainą, žymiai mažesnę už jo tikrąją vertę nuomos laikotarpio pabaigoje, ir nuomos laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota. nuomos laikotarpis lygus ar ilgesnis nei 75 procentai turto ekonominio naudingo tarnavimo laiko, net jei turto nuosavybės teisės nenumatoma perduoti; nuomos laikotarpio pradžioje dabartinė pagrindinių nuomos įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90 procentų nuomojamo turto tikrosios vertės; nuomojamas turtas yra specifinės paskirties, šio turto savybės ir paskirtis negali būti lengvai pakeičiami ir, neatlikus didesnių pakeitimų, juo naudotis galėtų tik šis nuomininkas.

Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių apskaitos politika (3) p Pagal lizingo sutartį gautas turtas registruojamas kaip ilgalaikis turtas - turto kaina, nurodyta lizingo sutartyje, išskyrus mokėtinas palūkanas. n n Į savikainą įskaitomos su lizingo sutarties sudarymu ir turto paruošimu naudoti tiesiogiai susijusios ir iki turto naudojimo pradžios patirtos išlaidos. Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, kurios įtraukiamos į apskaitą kaupimo principu.

Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių apskaitos politika (4) p p p Pagal lizingo sutartį įsigyto turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomi tie patys principai, kaip ir kito tos pačios grupės panašaus nuosavo ar patikėjimo teise valdomo turto nusidėvėjimui skaičiuoti. Nutraukus sutartį, Organizacijos nuostoliai, susidarę dėl prievolės kompensuoti finansinės nuomos sutarties nutraukimo išlaidas, registruojami kaip ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudos. Organizacija turi kaupti informaciją apie palūkanas, kurias reikės sumokėti per finansinės nuomos sutarties laikotarpį, ir pateikti ją aiškinamajame rašte.

Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių apskaitos politika (5) p p Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartis gautą turtą Organizacija registruoja nebalansinėse sąskaitose. Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartį gauto turto n paprastojo remonto ir eksploatavimo išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis, p n jeigu šių išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas nekompensuoja esminio pagerinimo išlaidos yra registruojamos kaip atskiras turto vienetas (būsimųjų laikotarpių sąnaudos) ir pripažįstamas sąnaudomis per likusį nuomos ar panaudos laikotarpį, p jeigu tų išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas nekompensuoja.

Finansinio turto apskaitos politika (1) p Nurodoma kokiu finansiniu turtu disponuoja Organizacija: n n n p pinigai, esantys Organizacijos kasoje ir atsiskaitomosiose sąskaitose, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius (išskyrus nuosavybės vertybinius popierius), Organizacijos įsigyti kitų ūkio subjektų išleisti vertybiniai popieriai, teisė gauti pinigus (už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas, paskolas gautinos sumos), kitas turtas, kuris greitai gali būti iškeičiamas į pinigus. Finansiniam turtui nepriskiriamos už ketinamą pirkti ilgalaikį turtą, atsargas ar paslaugas Organizacijos iš anksto sumokėtos sumos.

Finansinio turto apskaitos politika (2) p Finansinis turtas apskaitoje registruojamas jo įsigijimo savikaina, į kurią gali būti įtraukiamos ir tiesioginės sandorių sudarymo išlaidos (Būtina nurodyti kaip pasirenka organizacija). p p q Nurodoma kaip įvertinamas turtinis įnašas. Perleidus ar dėl kitų priežasčių nurašius finansinį turtą ar jo dalį, apskaičiuojamas sandorio rezultatas (pelnas arba nuostolis), jei toks yra (gali būti aptariamos ir sąskaitų korespondencijos). Organizacija privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje (banke).

Valiutinių operacijų apskaitos politika Valiutinė operacija registruojama apskaitoje litais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą. v Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos litais, taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojantį oficialų lito ir užsienio valiutos kursą. v Valiutiniai straipsniai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti įvertinami finansinės atskaitomybės valiuta (įkainojant paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos oficialiu kursu). v

Atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainos formavimas ATSARGŲ APSKAITOS POLITIKOS FORMAVIMAS Atsargų įvertinimas finansinėje atskaitomybėje Tik reikšmingos atsargų įsigijimo išlaidos Visos atsargų įsigijimo išlaidos Faktine įsigijimo (pasigaminimo) savikaina FIFO būdas Sunaudotų / parduotų atsargų įkainojimo būdai Konkrečių kainų būdas Svertinių vidurkių būdas Atsargų apskaitos politikos formavimas

Atsargų apskaitos politika (1) p p p Apskaitoje atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina. Balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, prie kurios pridedami visi su pirkimu susiję negrąžinami mokesčiai, gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos. Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas (neatskaitomas), organizacija gali jį įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti mokesčių sąnaudomis.

Atsargų apskaitos politika (2) p Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito užsienio valiuta, šių atsargų savikaina apskaičiuojama pagal pirkimo dieną galiojusį oficialų Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursą ar santykį, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.

Atsargų apskaitos politika (3) p p Jeigu Organizacija atsargas gauna neatlygintinai, šių atsargų įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje arba kitame perdavimo dokumente nurodyta jų vertė. Jeigu atsargų vertė dokumente nenurodyta, gautų atsargų įsigijimo savikainą Organizacija nustato, atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją vertę.

Atsargų apskaitos politika (4) p Sunaudotų atsargų savikainai nustatyti Organizacija taiko šį (šiuos) atsargų įkainojimo būdus: n n p Atsargų sunaudojimas gali būti registruojamas n n FIFO svertinio vidurkio konkrečių kainų arba kitus. taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą arba periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą.

Nuosavo kapitalo sudėtis p Organizacijos nuosavą kapitalą sudaro: n n kapitalas; perkainojimo rezervas; kiti rezervai; veiklos rezultatas.

Ne pelno organizacijos kapitalo apskaitos politika q Kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus steigėjų (savininkų, dalininkų, narių) įnašų vertei. q Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų vertės nustatymo tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys Organizacijos veiklą, steigimo dokumentai, įstatai.

Perkainojimo rezervo apskaitos politika (1) p p Kai IMT apskaitai taikomas perkainotos vertės būdas, ilgalaikis materialusis turtas perkainojamas periodiškai kas …metai. Turto vertės padidėjimo suma registruojama perkainoto ilgalaikio materialiojo turto ir perkainojimo rezervo sąskaitoje.

Perkainojimo rezervo apskaitos politika (2) p p Perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas: a) kai perkainotas turtas nuvertėja; b) kai perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas c) kai perkainotas turtas nudėvimas.

Kitų rezervų apskaitos politika p p p Rezervai sudaromi įstatymų nustatyta tvarka bei nusprendus Organizacijos nariams. Rezervai didinami ir mažinami Organizacijos įstatų nustatyta tvarka. Nariams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas n n rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma mažinamas (didinamas) veiklos rezultatas.

Veiklos rezultatų apskaitos politika (1) p p Organizacijos veiklos rezultatas – Organizacijos uždirbtas pelnas arba patirti nuostoliai. Pelnas, gautas vykdant komercinę veiklą, panaudojamas Organizacijos plėtrai n p Organizacijos įstatų nustatyta tvarka arba vadovaujantis atskirai patvirtintu dokumentu Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas ir ankstesniųjų laikotarpių veiklos rezultatas balanse rodomi atskirai.

Veiklos rezultatų apskaitos politika (2) p p p Nepanaudotas pelnas: a) didinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną; b) didinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas arba perduodamas; c) didinamas perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai; mažinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius

Veiklos rezultatų apskaitos politika (3) p p p Nepaskirstytieji nuostoliai: a) didinami registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius; b) mažinami registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną; c) mažinami perkainojimo rezervo (rezultatų) suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai; d) mažinami, kai perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas arba perduodamas.

Finansavimo apskaitos politika p Ne pelno organizacijos finansavimą sudaro: n dotacijos; n tiksliniai įnašai; n nario mokesčiai; n kitas finansavimas.

Dotacijų apskaitos politika (1) Dotacija – neatlygintinai gautas ilgalaikis turtas. p Dotacija registruojama apskaitoje gavus neatlyginamai ilgalaikį turtą arba įsigijus jį iš programai skirtų pinigų. p

Dotacijų apskaitos politika (2) Dotacija pripažįstama ir rodoma balanse, kai ji atitinka šiuos požymius: p p gauto turto naudojimo tikslas atitinka Organizacijos įstatuose nustatytus tikslus; p Organizacija neatlygintinai gauna ilgalaikį turtą arba įsigyja iš programai (paramai) skirtų pinigų. p Dotacijos apskaita tvarkoma kaupimo principu.

Dotacijų apskaitos politika (3) p p Pripažinimo kriterijus atitinkanti dotacija apskaitoje registruojama kaip gautina dotacija. Dotacija ar jos dalis, neatitinkanti pripažinimo kriterijų, registruojama apskaitoje kaip gauta dotacija tik tada, kai faktiškai gaunami pinigai.

Dotacijų apskaitos politika (4) Gauta dotacija pripažįstama panaudota, kai turtas nudėvimas, t. y. p n n turto nusidėvėjimo suma mažinama šio turto vertė ir pripažįstamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, kartu kredituojama sąnaudų kompensavimo sąskaita ir pripažįstamas dotacijos panaudojimas (debetuojama sąskaita “Dotacija”). p Balanse rodoma nepanaudotacijos dalis. p Informacija kaupiama pagal dotacijos davėjus ir gauto turto grupes.

Tikslinių įnašų apskaitos politika (1) p Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės arba savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų, juridinių ir fizinių asmenų teikiama parama griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti. p Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu jie atitinka šiuos du požymius: n įnašų gavėjas pagal savo įstatuose numatytą veiklos pobūdį atitinka teikiamos paramos (programos) sąlygas; n yra dokumentais patvirtintų sprendimų ir kitų įrodymų, kad įnašai bus gauti.

Tikslinių įnašų apskaitos politika (2) p Jeigu numatomi gauti tiksliniai įnašai atitinka nustatytus kriterijus, jie registruojami apskaitoje kaip gautini. p Jeigu tiksliniai įnašai neatitinka pripažinimo kriterijų, apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai. p Tiksliniais įnašais gali būti pripažįstamos negrąžintinos paskolos, jeigu Organizacija gali garantuoti, kad bus įvykdytos visos paskolos panaudojimo sąlygos ir jos grąžinti nereikės.

Tikslinių įnašų apskaitos politika (3) p Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis. p Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, didėja dotacija, mažėja tiksliniai įnašai. Informacija apie tikslinius įnašus ir jų panaudojimą kaupiama pagal atskiras programas. p

Nario mokesčių apskaitos politika p Nario mokesčiai renkami ir naudojami Organizacijos narių susirinkimo arba įstatuose nustatyta tvarka. p Kadangi įstatai nustato nario mokesčių mokėjimą ir tikimasi, kad per įstatuose nustatytą laikotarpį jie bus sumokėti, atsiradus prievolei Organizacijos nariams mokėti nario mokestį, ši ūkinė operacija į apskaitą įtraukiama kaip gautini nario mokesčiai, o sumokėjus nario mokestį apskaitoje rodomi gauti nario mokesčiai. p Jeigu nesitikima surinkti nario mokesčių, į apskaitą jie gali būti įtraukiami tik juos gavus ir gautini nario mokesčiai apskaitoje nerodomi. p Nario mokesčiai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis.

Kito finansavimo apskaitos politika p Jeigu davėjas nenurodo konkretaus paramos tikslo, Organizacija tokį finansavimą gali naudoti savo nuožiūra ir apskaitoje registruojama kaip kitas finansavimas. p Parama, gauta nenurodžius jos tikslo, pripažįstama panaudota tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis. p Parama, gauta prekėmis, įvertinama rinkos kaina ir rodoma kaip atsargos. Toks finansavimas pripažįstamas panaudotu, kai gautos atsargos sunaudojamos. p Jeigu parama teikiama paslaugomis arba savanorių darbu, tokia parama atskleidžiama aiškinamajame rašte.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (1) p p 1. Į sąskaitą banke gauta parama iš verslo įmonės 3 000, 00 Lt. 2. Pasirašyta sutartis bendruomenės vykdomam patalpų remonto ir sporto įrangos įsigijimo projektui finansuoti. Sąmatinė projekto vertė 42200 Lt. Numatytas paramos intensyvumas - 80 proc. , numatoma paramos suma - 33760, 00 Lt. 3. Gautas avansas patalpų remonto ir sporto įrangos įsigijimo projekto įgyvendinimui, 20 proc. Užduotis. Paaiškinkite: a) kokia (-ios) finansavimo rūšis (ys) bus registruojama pagal pateiktas situacijas; b) nurodykite kada apskaitoje bus registruojamas finansavimas, jei taikomas: kaupimo princpias pinigų principas

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (tęsinys) (2) 1. Patalpų remonto išlaidos 33700 Lt, kuris pagerino savybes. Naudojimo laikas 15 m. , nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu. p 2. Įsigyta sporto įranga , kurios vertė 8500 Lt (3 vnt). Minimali IMT vertė 1000 Lt. Įrangos naudojimo laikas 8 m. , nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu. p Užduotis. Pagal ankstesnę ir šią užduotis nustatykite panaudotą finansavimo dalį. p

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (3) p p Į sąskaitą banke gauta tikslinė parama iš verslininkų Joninių šventei organizuoti 2539, 00 Lt. Apskaičiuotas atlygis pagal autorinę sutartį už renginio scenarijaus parašymą ir renginio pravedimą 2 000, 00 Lt ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos 297, 00 Lt. Gauta PVM sąskaita faktūra už prizus Joninių šventės dalyviams 200, 00 Lt, PVM 42, 00 Lt, kurie išdalinti šventės dalyviams. Užduotis. Nustatykite koks tai finansavimas ir kokia šio finansavimo suma buvo panaudota.

Įsipareigojimų apskaitos politika (1) p Organizacijos finansinėje apskaitoje registruojami esamieji įsipareigojimai, kurie atsiranda dėl sutarčių sąlygų arba kaip įstatymų nustatyti reikalavimai ir kuriuos organizacija privalės įvykdyti. n Planuojami sandoriai yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina, t. y. už sandorį mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma. p Atostoginių kaupiniai įvertinami skaičiavimo būdu. p

Įsipareigojimų apskaitos politika (2) p Įsipareigojimai pagal jų įvykdymo trukmę grupuojami į: n n p a) ilgalaikius įsipareigojimus b) trumpalaikius įsipareigojimus Aptariamas periodiškumas kada ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis iš ilgalaikių skolų sąskaitos perkeliama į trumpalaikių skolų sąskaitą

Pajamų apskaitos politika (1) (pripažinimas) Pajamomis laikomas tik ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas. p Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra ūkio subjekto gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo. p

Pajamų apskaitos politika (2) (pripažinimas) a) b) c) Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos uždirbtomis ir turi būti rodomos finansinėje atskaitomybėje, jeigu: pardavėjas užbaigė visus esminius prekių gamybos darbus, perdavė pirkėjui visą su šiomis prekėmis susijusią riziką, esamą bei būsimą naudą ir jau nebekontroliuoja šių prekių, be to, tikimybė, kad prekės bus grąžintos arba reikės patirti daug papildomų sąnaudų, susijusių su jų gamyba arba pardavimu, labai menka; arba visos paslaugos (sutartyje numatyta jų dalis) suteiktos pirkėjui, o didelių papildomų sąnaudų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė menka.

Pajamų apskaitos politika (3) (pripažinimas) p Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už prekes (paslaugas), apskaitoje rodomi kaip Organizacijos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. n p Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik pardavus prekes (suteikus paslaugas). Prekių mainų pajamos laikomos uždirbtomis, kai mainomos prekės perduodamos pirkėjui.

Pajamų apskaitos politika (4) (Kitos pajamos) p Ø Ø Ø Į kitas pajamas įskaitomas: ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo pelnas, gauti ir gautini dividendai, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka, baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir kitomis skolomis.

Sąnaudų apskaitos politika (1) p Organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, savarankiškai pasirenka n n p paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo metodą, sąnaudų priskyrimą atskiriems tikslams ir programoms. Rekomenduojama apskaitą tvarkyti pagal atskirus projektus (programas), t. y. grupuoti su atskirų programų įgyvendinimu susijusias sąnaudas pagal savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą.

Sąnaudų apskaitos politika (2) p p Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri yra patirta uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per būsimuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gauti pajamų.

Sąnaudų apskaitos politika (3) p Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.

Sąnaudų apskaitos politika (4) p p p Sąnaudų kompensavimas – finansavimo, susijusio su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu, panaudojimas. Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. Sąnaudų dalis, kuri atitinka skirto tikslinio finansavimo programos (paramos) tikslus ir (arba) bendrųjų sąnaudų padengimą, per ataskaitinį laikotarpį registruojama atskiroje sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“. Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomas su minuso ženklu. Finansavimo panaudojimas pagal atskiras programas atskleidžiamas aiškinamajame rašte.

Sąnaudų apskaitos politika (5) p Organizacija sąnaudas apskaitoje grupuoja pagal tai, kokiai veiklai vykdyti buvo patirtos. Išskiriamos šios sąnaudų grupės pagal veiklos rūšis: n pagrindinės (tipinės) veiklos sąnaudos p n (programų įgyvendinimo, veiklos sąnaudos, vykdomos komercinės veiklos) i kitos veiklos sąnaudos p p (ne pagrindinės veiklos finansinės ir investicinės veiklos.

Sąnaudų apskaitos politika (6) p Išskiriami šie pagrindinės veiklos sąnaudų straipsniai: n n n suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina kompensuotos sąnaudos veiklos sąnaudos

Sąnaudų apskaitos politika (7) Prie veiklos sąnaudų priskiriamos: § darbuotojų darbo apmokėjimo, § ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), § patalpų išlaikymo, § patalpų nuomos, § draudimo, § mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt. , išskyrus pelno mokestį), § transporto § ryšių, § turto nurašymo, § abejotinų skolų, § žalos atlyginimo § kitos (pvz. , ūko subjekto pinigais suteikta labdara, parama).

Sąnaudų apskaitos politika (8) p Kitos veiklos sąnaudos – sąnaudos, atsirandančios vykdant nepagrindinę veiklą. Kitos veiklos sąnaudose registruojama: p p p nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto perleidimo; nuostoliai dėl valiutų kursų pasikeitimo; palūkanų sąnaudos; baudos, delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus; nesusijusios su tipine Organizacijos veikla

PRAKTINĖ UŽDUOTIS p p p 1) Organizacija vykdo viešųjų erdvių tvarkymo projektą, kuriam gautas finansavimas 10000 Lt. Organizacija turi tikslinių įnašų 400 Lt. Patirtos išlaidos: 2) Gautos ir apmokėtos PVM sąskaitos – faktūros už sunaudotą elektros energiją 200, 00 Lt, PVM 42, 00 Lt; už vandenį ir nuotekas 50, 00 Lt ir PVM 10, 50 Lt; 3) Sumokėta už telefoną 25, 00 Lt 4) Sumokėta už medžiagas ir kt. , panaudotas parko tvarkymui 4600 Lt. Užduotis. Nustatykite kokias sąnaudas reikės registruoti ir kokia šių sąnaudų suma bus kompensuota.

Finansinių ataskaitų sudarymo apskaitos politika p Finansinių ataskaitų rinkinyje organizacija turi pateikti informaciją apie : p p p p turtą; nuosavą kapitalą; finansavimo sumas; įsipareigojimus; pajamas; sąnaudas; Aiškinamajame rašte pateikiama papildoma informacija, įskaitant nefinansinę ataskaitų informaciją

Finansinės atskaitomybės sudėtis Finansinę atskaitomybę sudaro: p Balansas p Veiklos rezultatų ataskaita p Aiškinamasis raštas

Balansas (1) p Balanse pateikiama dviejų metų informacija, išskyrus steigiamąjį balansą. p Ūkio subjektai gali papildyti pavyzdines formas papildomomis eilutėmis, o nereikalingas eilutes praleisti.

Balansas (2) p Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka: A. Ilgalaikis turtas I. Nematerialusis turtas II. Materialusis turtas III. Finansinis turtas B. Trumpalaikis turtas I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys II. Per vienerius metus gautinos sumos III. Kitas trumpalaikis turtas IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai C. Nuosavas kapitalas I. Kapitalas II. Perkainojimo rezervas III. Kiti rezervai IV. Veiklos rezultatai D. Finansavimas E. Įsipareigojimai I. Ilgalaikiai įsipareigojimai II. Trumpalaikiai įsipareigojimai

Balansas (3) p p p Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas apima nematerialųjį ir materialųjį turtą bei išankstinius mokėjimus už šį turtą. Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas (išskyrus nebaigtą statybą ir išankstinius apmokėjimus už ilgalaikį turtą) balanse parodomas likutine verte. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą ir nebaigta statyba parodomi įsigijimo savikaina.

Balansas (4) p p Atsargos balanse parodomos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Išankstiniai apmokėjimai už atsargas, paslaugas bei kitą trumpalaikį turtą pateikiami kartu su ateinančių laikotarpių sąnaudomis (pavyzdžiui, prenumeratos, nuomos, remonto).

Balansas (5) p p Gautinos sumos balanse rodomos grynąja verte, kuri apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų skolų suma. Nuosavas kapitalas rodomas pagal jo rūšis. Veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai) nurodomas atskirai pateikiant ataskaitinių metų ir sukauptą ankstesnių metų veiklos rezultatą. Balanse rodomas gautinas ir gautas, bet nepanaudotas finansavimas.

Veiklos rezultatų ataskaita (1) p Veiklos rezultatų ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius: I. Pajamos II. Sąnaudos 1. Suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina 2. Kitos sąnaudos 3. Kompensuotos sąnaudos (-) 4. Veiklos sąnaudos III. Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą IV. Pelno mokestis V. Grynasis veiklos rezultatas

Veiklos rezultatų ataskaita (2) p Veiklos rezultatų ataskaitoje organizacijos pagrindinei (tipinei) veiklai priskiriamos: n n n su atskirų programų ar vykdomų projektų įgyvendinimu susijusios sąnaudos, bendros organizacijos valdymo sąnaudos, vykdomos komercinės veiklos pajamos ir sąnaudos.

Aiškinamasis raštas (1) p Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys: n n n p bendroji dalis; apskaitos politika; aiškinamojo rašto pastabos. Apskaitos politikos dalyje nurodoma: n n teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos; finansavimo apskaitos politika; nemokamai gauto turto apskaitos principų aprašymas; pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai.

Aiškinamasis raštas (2) p Jeigu Organizacija yra finansuojama ir dalyvauja programose, pateikiama tokia informacija: n n n p gautinas finansavimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje; gautos ir panaudotos dotacijos suma; gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, atskirai išskiriant turto įsigijimo sumą; gauti ir panaudoti nario mokesčiai; gautas ir panaudotas kitas finansavimas. Finansavimo panaudojimas gali būti parodytas ne tik kaupimo, bet ir pinigų principu.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS p p p 1) Pinigai sąskaitoje banke 1550 Lt 2) Bendros organizacijos sąnaudos 1000 Lt 3) Gautina iš NMA suma projektui vykdyti 6000 Lt 4) Nepanaudoti nario mokesčiai 1500 Lt 5) IMT, kurio savikaina 15000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas 5500 Lt 6) Kapitalas 4000 Lt 7) Nepanaudotacija 8000 8) Nepanaudotas tikslinis finansavimas 6000 Lt 9) Nesumokėta skola už išsinuomotą turtą 200 Lt, kurio sąnaudos sudarė 200 Lt. 10) Valiutų kursų pasikeitimo pelnas 50 Lt 11) Nusidėvėjimo sąnaudos 1500 Lt Užduotis. Nurodykite kokiose finansinėse ataskaitose ir kokias sumas pateiksite.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ