Nauja finansin perspektyva 2007 2013 metais Kaimo pltros

Nauja finansinė perspektyva 2007– 2013 metais Kaimo plėtros departamentas 2007 m. spalis

ES parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2004 -2006 m. (įskaitant valstybės biudžeto lėšas skirtas bendrai finansuoti) 2

2007– 2013 m. ES parama Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 3

Valstybės pagalba 4

Valstybės pagalbos priemonės, taikytinos iki 2007 -05 -01 • Parama veisliniams gyvūnams įsigyti • Parama augalų sertifikuotai dauginamajai medžiagai įsigyti (išskyrus daugiamečius augalus) • Parama modernizuotiems žieminiams šiltnamiams • Parama nelaimės atveju • Fizinių ir juridinių asmenų reikalavimų už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją tenkinimas • Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensavimas paramos gavėjams, įgyvendinantiems ES ir Lietuvos bendrai finansuojamus projektus, kurie neturi teisės į PVM atskaitą 5

Valstybės pagalbos priemonės, kurias numatoma taikyti po 2007 m. gegužės 1 d. (1) • Parama gyvulių veislininkystei • Parama kreditų palūkanoms kompensuoti • Parama draudimo įmokoms kompensuoti • UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos bankams už teikiamus kreditus • Dalies garantinio užmokesčio už garantijų suteikimą bankams dėl teikiamų kreditų kompensavimas • Parama kokybiškų produktų gamybos ir kokybės tyrimo sistemos plėtrai • Parama moksliniams tyrimams • Parama gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymui 6

Valstybės pagalbos priemonės, kurias numatoma taikyti po 2007 m. gegužės 1 d. (2) • Parama žemdirbių švietimui ir konsultavimui • Parama žemės ūkio tarptautinių ir respublikinių parodų, mugių, žemės ūkio konkursų organizavimui • Parama žemės įsigijimui • Dėl fitosanitarijos priemonių taikymo patirtų nuostolių kompensavimas • Parama biodegalų gamybos plėtrai • Parama ūkių modernizavimui • Dyzelinių degalų įsigijimas be akcizo mokesčio (žemės ūkio sektorius) • Parama kooperacijos plėtrai 7

2004 -2006 m. valstybės pagalbos priemonėms skirta lėšų (tūkst. Lt)(1) paramai nelaimės atveju Paramos pavadinimas Iš viso Valstybės pagalbos priemonėms finansuoti 281573, 9 paramai draudimo įmokoms kompensuoti paramai kokybiškų produktų gamybos ir kokybės tyrimo sistemos plėtrai paramai veisliniams gyvūnams įsigyti 35575, 1 paramai garantiniam užmokesčiui ir daliai draudimo įmokų kompensuoti kreditų gavėjams, paėmusiems kreditus su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija 18573 UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atidėjimams garantiniams įsipareigojimams vykdyti atstatyti paramai gyvulių veislininkystei 48677 paramai moderniems žieminiams šiltnamiams paramai akvakultūrai 4294, 3 paramai augalų ir augalinių produktų ligų naikinimo sistemai įgyvendinti paramai augalų sertifikuotai dauginamajai medžiagai įsigyti 16932, 8 paramai šalutiniams gyvūniniams produktams tvarkyti 3827, 4 10858, 4 15751 351, 6 15024, 0 2824, 6 15986, 1 8

2004 -2006 m. valstybės pagalbos priemonėms skirta lėšų (tūkst. Lt)(2) paramai licencijuotų sandėlių sistemai įgyvendinti paramai šalutiniams gyvūniniams produktams tvarkyti 348 paramai kreditų palūkanoms kompensuoti 15986, 1 miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoms parengti 10564, 3 180, 0 ekologinei žuvininkystei remti 2762, 8 galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos priemonėms finansuoti paramai privačiam grūdų saugojimui 4421, 8 paramai gyvūnų užkrečiamų ligų kontrolei 1200, 0 linų ūkio plėtros programai finansuoti 3000, 0 iš dalies kompensuoti fiziniams ir juridiniams asmenims lėšas už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą žemės ūkio produkciją 4872, 8 paramai kooperacijai plėtoti 1000, 0 biodegalų gamybos plėtros programai paramai žemdirbių švietimui ir konsultavimui, moksliniams tyrimams, žemės ūkio tarptautinėms ir respublikinėms parodoms, mugėms, žemės ūkio konkursams organizuoti 500, 0 978, 0 7360, 6 44570, 6 valstybės pagalbos priemonėms, finansuotinoms iki narystės Europos Sąjungoje dienos: verslinei sodininkystei ir uogininkystei, bitininkystei, sertifikuotai augalų sėklai, parduotai 9 iki narystės ES, linų augintojams

Tiesioginės išmokos 2004 – 2007 m. 10

Tiesioginių išmokų schema (2004 -2007 m. ) VIPS Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą (ha), ES lėšos Papildoma išmoka už pasėlius (nac. lėšos) Papildoma išmoka už gyvulius (nacionalinės lėšos) Javus, rapsus Karves žindenes Bulius Pluoštinius linus Skerdžiamus galvijus Baltymingus augalus VIPS – vienkartinė išmokos už plotus schema Ėriavedes 11

Tiesioginių išmokų schemos pasikeitimai nuo 2007 m. 12

Pagrindinis susietų su gamyba išmokų teikimo principas 2007– 2010 metais Dalinai susietos su gamyba išmokos pagal sektorius: 1. grūdiniai augalai, rapsai ir kiti ES remiami augalai (25% nuo ES remiamo lygio); 2. buliai (75% nuo ES remiamo lygio); 3. ėriavedės (50% nuo ES remiamo lygio). Pagrindinis teikimo principas: Pareiškėjams parama mokama už einamaisiais metais ūkyje auginamus (aukščiau išvardintus) paramos objektus. 13

Pagrindinis atsietų nuo gamybos išmokų teikimo principas 2007 – 2010 metais Atsietos nuo gamybos išmokos pagal sektorius: I. Karvės žindenės: 1. išmoka už karves žindenes; 2. papildoma išmoka už karves žindenes; 3. ekstensyvumo išmoka už karves žindenes. II. Skerdimo išmoka: 1. išmoka už paskerstus galvijus; 2. papildoma išmoka už paskerstu galvijus. III. Bulių ekstensyvumo išmoka IV. Papildoma išmoka už ėriavedes V. Išmoka už kvotinį pieną 14

Pagrindinis atsietų nuo gamybos išmokų teikimo principas 2007 – 2010 metais Pareiškėjams einamaisiais metais parama mokama už istoriniu periodu: 1. augintus grūdinius augalus, rapsus ir kitus ES remiamus augalus; 2. turėtus gyvulius už kuriuos pareiškėjai prašė paramos; 3. pareiškėjui skirtą pieno kvotą arba pareiškėjo parduotas pieno kiekis (nustatytos kvotos ribose). 15

Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų paskirstymas GYVULININKYSTĖS SEKTORIUJE 2007 M. (faktiniai dydžiai - paskirstymas 411 mln. Lt) 16

Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų paskirstymas AUGALININKYSTĖS SEKTORIUJE 2007 M. (faktiniai dydžiai - paskirst. 411 mln. Lt) 17

Pagal galiojančių ES teisės aktų nuostatas Naujosios šalys narės pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimą padarytą 2006 m. Gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu 2012/2006 gali taikyti Vienkartinės išmokų už plotus schemą iki 2011 m. , o nuo 2011 m. turėtų pradėti taikyti bendrosios išmokos schemą - BIS (angl. SPS). • • Be to, Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimuose iš ES biudžeto numatomos lėšos energetinių augalų rėmimui 2007 -2013 m. (45 eurai/ha) 18

PAGRINDINĖ IŠVADA • Išmokų skaičiavimas pagal naujas PNTI gaires bei jų skirstymas istoriniu principu nelemtų esminio ūkių gaunamų pajamų iš tiesioginių išmokų mažėjimo. • Finansinis vokas už 2007 metus viso 919 mln. Lt (411 mln. Lt iš nacionalinio biudžeto ir 508 mln. Lt iš ES biudžeto). 19

Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programa 20

Žemės ūkio ministerija turėjo parengti ir su Europos Komisija suderinti: 1. Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų strategiją 2. Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programą 21

Horizontalūs prioritetai (I) 1. Subjektams, negavusiems ES investicinės paramos. 2. Inovacijų diegimui. 3. Rinkodaros tobulinimui bei didelės pridėtinės vertės produktų gamybai. 4. Ūkio subjektų kooperacijai, gamintojų grupėms. 5. Prekinių visiško užimtumo ūkių kūrimui. 6. Jauniesiems ūkininkams. 22

Horizontalūs prioritetai (II) 7. Naujų darbo vietų kūrimui ir papildomas pajamas teikiančiai veiklai. 8. Alternatyvių veiklų skatinimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir mažiau ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose. 9. Verslumo įgūdžių skatinimui. 10. Žmogiškojo potencialo stiprinimui. 11. Bendruomeniškumo skatinimui. 12. Veikloms gerinančioms aplinkos kokybę. 23

24

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDO KAIMO PLĖTRAI LĖŠŲ PASKIRSTYMAS 2007– 2013 M. ES parama - 1 mlrd. 743 mln. EUR, bendrasis finansavimas - 516 mln. EUR, IŠ VISO - 2 mlrd. 260 mln. EUR

PARAMOS LĖŠŲ 2007 -2013 M. PASKIRSTYMAS TARP KRYPČIŲ

2007– 2013 m. ES parama Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 27

Lietuvos 2007– 2013 metų kaimo plėtros programos horizontalios nuostatos (1) • Paramos paveldėjimas (fiziniams asmenims) mirus pareiškėjui galimas, jei paramos paveldėtojas atitinka paramos teikimo sąlygas ir perima visus perleidėjo įsipareigojimus ŽŪM nustatyta tvarka. • Jei projektas arba paraiška atiduota vertinti specialioms tarnyboms, projekto arba paraiškos vertinimo nagrinėjimas atidedamas iki specialiųjų tarnybų išvadų pateikimo. • Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis. • Maksimalūs paramos dydžiai nustatyti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai priede. • Tinkamos finansuoti išlaidos: investicinėms priemonėms – nuo paraiškos užregistravimo ir projekto įgyvendinimo metu paramos gavėjų faktiškai patirtos išlaidos, atitinkančios paramos sutartyje (jei sudaroma) nurodytas sąlygas ir patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų; kompensacinėms priemonėms - paramos lėšos, atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus. 28

Lietuvos 2007– 2013 metų kaimo plėtros programos horizontalios nuostatos investicinėms priemonėms (2) • Pareiškėjai pagal investicines priemones (fiziniai asmenys) turi būti ne jaunesni nei 18 m. • Verslo planas turi būti parengtas pagal ŽŪM nustatytas taisykles. • Pareiškėjas turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų. • Pareiškėjas įsipareigoja, nesuderinus su NMA, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą. • Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise arba būti pareiškėjo nuomojamas arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis juo ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui (išskyrus kaimo bendruomenes, savivaldybes bei kitus ŽŪM nustatytus atvejus). 29

Lietuvos 2007– 2013 metų kaimo plėtros programos horizontalios nuostatos investicinėms priemonėms (3) • Paramos gavėjui gali būti nustatyta pareiga apdrausti paramos lėšomis įgytą ilgalaikį turtą, deklaruojamus pasėlius ir registruotus gyvulius ŽŪM nustatyta tvarka (jei priemonės aprašyme ar taisyklėse nenumatyta kitaip). • Išperkamąja nuoma įsigyjamas turtas turi tapti paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos. • Ūkio subjektas, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, turi atitikti aplinkos apsaugos, veterinarijos, maisto kokybės, sanitarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimus, todėl turi būti pateiktas išankstinis įgaliotos institucijos projekto vertinimas ŽŪM nustatytoms priemonėms. • Pareiškėjas, pakartotinai prašantis ES paramos, turi pateikti audito išvadą. • Pareiškėjas, nevykdantis verslo plane užsibrėžtų tikslų (ŽŪM nustatyta tvarka) dėl neobjektyvių priežasčių, netenka teisės kreiptis paramos pagal investicines priemones, kol nebus pašalinti veiklos trūkumai. 30

Lietuvos 2007– 2013 metų kaimo plėtros programos horizontalios nuostatos investicinėms priemonėms (4) • Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali sudaryti iki 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (ne daugiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų gali būti skirta verslo plano parengimui ir konsultavimui verslo plano įgyvendinimo klausimais). • Projekte numatytos prekės, paslaugos ir darbai finansuojami pagal viešųjų pirkimų įstatymą arba ŽŪM nustatytas pirkimo taisykles, jei nėra numatyti normatyviniai įkainiai ŽŪM nustatyta tvarka pagal atskiras priemones. • Atnaujinimui skirtos investicijos laikomos netinkamomis finansuoti. • Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimi, pvz. , nuomotojo pelnu, palūkanų refinansavimu, pridėtinėmis išlaidomis, draudimo mokesčiais, nėra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis. • Žemės ūkio sektoriuje parama neskiriama žemės ūkio gamybos teisėms, gyvūnams įsigyti bei vienmečiams augalams įsigyti ir sodinti. 31

Lietuvos 2007– 2013 metų kaimo plėtros programos horizontalios nuostatos investicinėms priemonėms (5) • 2007– 2013 m. maksimali paramos suma vienam paramos gavėjui pagal investicines priemones 400 tūkst. EUR (išskyrus Nitratų direktyvos ir specialiųjų gyvūnų gerovės reikalavimų, mažinančių gyvūnų ir paukščių auginimo intensyvumą, įgyvendinimą, „Stovyklaviečių kaime įkūrimą ir plėtrą“ bei priemones: „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, , , Pusiau natūrinių ūkių rėmimas”, , , Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, 2004 -2006 m. BPD „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir Leader metodu įgyvendinimas priemones, , , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”) 32

Lietuvos 2007– 2013 metų kaimo plėtros programos horizontalios nuostatos investicinėms priemonėms (6) • Maksimali bendros paramos suma partneriams ar susijusioms įmonėms negali viršyti nustatytos maksimalios paramos sumos vienam paramos gavėjui 2007– 2013 m. programavimo laikotarpiui. • Prieš kvietimą teikti paraiškas bus numatytos lėšos veiklos sritims, sektoriams ar šakoms. • Pakartotinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą ŽŪM nustatyta tvarka. 33

I Kryptis. Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas Priemonės Uždaviniai Tikslas Plėtoti modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ir miškų ūkį Įgyvendinti žemės ūkio gamybos standartus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę Stiprinti žmogiškąjį potencialą Stiprinti fizinį ūkių potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės, maisto ir miškų ūkyje 1. Kaimo infrastruktūros gerinimas 2. Pusiau natūrinių ūkių rėmimas 3. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 4. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos 5. Profesinio mokymo ir informavimo veikla 6. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis 7. Miškų ekonominės vertės didinimas 8. Žemės ūkio valdų modernizavimas 9. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas 34

Pagrindiniai prioritetai pagal I krypties priemones • • Įgyvendinantiems Nitratų direktyvoje numatytus reikalavimus bei gyvulininkystės sektoriui modernizuojant žemės ūkio valdas. Mikro, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios perdirba vaisius, uogas ir daržoves bei augalininkystės produkciją. Jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nuosavoje žemėje. Projektams, kuriuose numatytas inovacijų diegimas. 35

I. Profesinio mokymo ir informavimo veikla (1) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis (16, 54 mln. EUR) 1. Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas pagal šias mokymo kryptis: Pirmoji mokymo kryptis: Ūkio valdymas (visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata, aplinkosauga, gyvūnų gerovė) ir geros agrarinės būklės reikalavimai bei darbo saugos standartai; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas (įskaitant ekologinį ir tausojantį ūkininkavimą); Verslo ugdymas ir finansų valdymas; Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymas. Antroji mokymo kryptis: Žemės ūkio technologijos; Miškų ūkis. -Žemės ūkio Ministerijos paskirta mokymą organizuojanti institucija; -Žemdirbių savivaldos organizacijos, miškų savininkų asociacijos, valstybės bei savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos; Parama neskiriama įvadiniams arba mokymo kursams, sudarantiems vidurinio, profesinio ar aukštojo mokymo bei mokslo įstaigų įprastų mokymo programų ar sistemų dalį; Finansuojama iki 100 proc. (100 proc. ). - Kartu su paraiška pareiškėjas privalo pateikti atliktą detalią mokymo poreikio analizę bei klausytojų sąrašus. 36

Profesinio mokymo ir informavimo veikla (2) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis 2. Mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida Institucijos ir organizacijos, vykdančios mokslinius tyrimus žemės ir miškų ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo srityse ir/ar užsiimančios jų rezultatų ir inovacinės praktikos sklaida. -Vykdyti mokslo žinių ir inovacijų sklaidos projektus eksperimentinėje bazėje ir/ar ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje, kartu dalyvaujant mokslo, konsultavimo institucijoms, ūkininkams ir/ar žemės ūkio įmonėms, su kuriais pareiškėjas turi būti sudaręs sutartį ir parengęs mokslo žinių bei inovacijų sklaidos įgyvendinimo planą. Didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 100 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 37

II. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (36, 41 mln. EUR) Paramos gavėjai Tinkamum o kriterijai Paramos lygis Pareiškėjai fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir ūkininkų ūkius Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre ar miško valdytojai įregistravę privačią miško valdą Lietuvos 1. Konsultacijo s suteiktos ministerijos akredituotų konsultavimo įstaigų ir konsultantų. 2. Pareiškėjam s, kurie yra ūkininkai, parama konsultavimo paslaugų gavimui, gali būti suteikta jei konsultavimo paslaugos apima konsultavimą pagal pirmą ir (ar) antrą veiklos sritis. 1 veiklos sritis -Konsultavimo paslaugos gavimas dėl ūkio įvertinimo, kaip jis atitinka teisės aktų nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose bei III ir IV prieduose, ir darbo saugos standartus, grindžiamus Bendrijos teisės aktais – 80 proc. (parama vienam tikslinės grupės nariui (PVTGN) iki 250 EUR); 2 veiklos sritis Konsultavimo paslaugos gavimas dėl teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose bei III ir IV prieduose neatitikimų ar pažeidimų, pašalinimo ir darbo saugos standartų, grindžiamų Bendrijos teisės aktais, įgyvendinimo - 80 proc. (PVTGN iki 750 EUR); 3 veiklos sritis Konsultavimas agrarinės aplinkosaugos klausimais, dalyvaujantiems aplinkosaugos priemonėse - 80 proc. (PVTGN iki 500 EUR); 4 veiklos sritis Konsultavimas ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo - 50 proc. (PVTGN iki 500 EUR); 5 veiklos sritis Konsultavimas miškų ūkio klausimais – 80 proc. (PVTGN iki 500 EUR); - Maksimalus paramos dydis vienam paramos gavėjui - 1500 EUR per 38 2007 -2013 m. laikotarpį.

III. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (1) (62, 24 mln. EUR. ) Paramos gavėjai Jaunieji ūkininkai – asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo metu atitinka šiuos reikalavimus: yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus; pirmą kartą kuriasi kaip žemės ūkio valdos valdytojai savo vardu (valda negali būti perregistruota sutuoktinio vardu); yra įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį nuo 2005 m. gegužės 16 d. Tinkamumo kriterijai Paramos lygis -Valdos, kurioje kuriamas ūkis, plotas būti ne mažesnis kaip 12 ha nuosavų ŽŪN (kuriant augalininkystės, gyvulininkystės ir (arba) mišrų ūkį). Jei pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną neturi 12 ha, nuosavybės teise valdomos žemės, jis gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad turės 12 ha nuosavybės teise priklausančio ŽŪN ploto iki paramos sutarties pasirašymo. -Per 5 metus nuo paraiškos pateikimo įsipareigoja išplėsti savo valdą iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavybės teise priklausančio ŽŪN ploto, verslo plane numatydamas tokias galimybes bei reikalingas lėšas. -Kuriant daržininkystės, vaistažolininkystės, uoginininkystės ir gėlininkystės ūkius, valdos dydis - ne mažesnis kaip 4 ha nuosavų ŽŪN, o sodininkystės – 8 ha ŽŪN. Maksimalus vienkartinės įsikūrimo išmokos dydis – 40 tūkst. EUR. 39

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (2) Tinkamumo kriterijai Paramos lygis - nuo paraiškos pateikimo iki sprendimo skirti paramą priėmimo ūkininkas turi būti įsikūręs ne anksčiau kaip per paskutinius 18 mėn. Paraiška t. b. pateikta ne vėliau kaip per 15 mėn. nuo valdos įkūrimo; - jei valdos ar ūkio dalis kuriama nuomojamoje žemėje, nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpiau kaip 5 metams; - pareiškėjas įsipareigoja įgyti profesinį žemės ūkio srities arba aukštąjį (universitetinį, neuniversitetinį) išsilavinimą arba išklausyti Ministerijos nustatytą ūkininkavimo pradmenų mokymo programą (kodas 261062110, 320 val. ) per 36 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo, jeigu pareiškėjas neturi atitinkamo išsilavinimo ir tobulinti žinias projekto įgyvendinimo metu (baigti tęstinius mokymo kursus. - Paramos dydis priklauso nuo valdomos žemės ūkio paskirties žemės ploto, t. y. už 1 ha ŽŪN skiriama 1 tūkst. EUR, kuriant specializuotądaržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį – 2 tūkst. EUR - jei sutuoktiniai kuriasi tuo pačiu metu, atitinkantys visus šios priemonės reikalavimus bendra jų prašoma paramos suma negali viršyti 40 tūkst. EUR. 40

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (3) Tinkamumo kriterijai - nekilnojamas turtas (pastatai ir (arba) po esamais ir (arba) numatomais statyti pastatais), į kuriuos investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise; - valda negali būti perregistruota sutuoktinio vardu; - pateikti verslo planą, kuriame įrodoma, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus; - jei vienas iš sutuoktinių jau turi įregistruotą ūkį arba valdą kitam parama negali būti skiriama. Taip pat parama neskiriama vieno sutuoktinio valdos dalį perregistravus kitam sutuoktiniui; - pareiškėjas turi apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne tumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo. 41

IV. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (167. 15 mln. EUR) Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Fizinis Lieka tie patys kaip 2004 -2006 m. , išskyrus: asmuo, - Pareiškėjų amžius - nuo 55 metų iki užsiimantis pensijinio amžiaus. žemės ūkio - ŽŪN ir (arba) gyvuliai privalės būti veikla ir registruoti nuo 2004 m. įregistravęs - perimant ūkį perleidėjui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip 3 ha žemės. valdą; paramos trukmė: Ūkio - perleidėjui parama teikiama ne daugiau darbuotoja kaip 15 metų (iki 70 metų); - ūkio darbuotojams - iki pensinio amžiaus. s. Paramos lygis Pastovioji paramos dalis: -Paramos gavėjui - 1549 EUR/m. ; - Išlaikomo sutuoktinio priedas – 774 EUR/m. ; Kintamoji paramos dalis: - 93 EUR/ha. 42

V. Pusiau natūrinių ūkių rėmimas Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis (29, 9 mln. EUR) Fizinis asmuo, užsiimantis žemės produktų gamyba ir įregistravęs savo valdą. Pareiškėjo valdos dydis: Maksimali paramos suma valdai – 1500 EUR/m. - Parama skiriama 5 metams pagal 3+2 principą (po 3 verslo plano įgyvendinimo metų įvertinama jo vykdymo pažanga, jei verslo planas vykdomas, parama skiriama dar 2 metams); - Jei verslo planas nevykdomas, ir paramos gavėjas negali pagrįsti numatytų investicijų vėlavimo, parama dar 2 metams neskiriama. Jau gauta paramos suma iš paramos gavėjo išieškoma. Pareiškėjo valdos dydis privalės būti 2 -3, 99 Europiniai dydžio vienetai (EDV); Pateikiamas verslo planas, kuriame: • pateikiami įrodymai, kad žemės ūkio valda taps ekonomiškai gyvybinga (žemės ūkio valdos padidėjimas atsižvelgiant į EDV padidėjimą 20 % per pirmuosius tris metus); • detaliai aprašomos investicijos; reikalingos • apibrėžiamos konkrečios valdos plėtros gairės ir planai. 43

VI. Žemės ūkio valdų modernizavimas (1) Veiklos sritys 1. Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujai privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas Paramos gavėjai Pagrindiniai kriterijai - Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio produktų gamyba ir nustatyta tvarka įregistravę valdą; kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), kurios iki paraiškos pateikimo yra pripažintos žemės ūkio kooperatyvais; tinkamumo Paramos - Jeigu ūkis yra pasinaudojęs ES investicine SAPARD, BPD, KPP, parama, turi būti pateikiama aplinkosaugos institucijų išvada apie ūkio būklę ŽŪM nustatyta tvarka lygis (399, 16 mln. EUR) - Kompensuojama iki 75 proc. (taikoma iki 2008 gegužės 1 d. ) - Max paramos dydis projektui nustatomas pagal SG skaičių, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. EUR. Pagal šią veiklos sritį gauta parama neįskaitoma į ŽŪM nustatytą maksimaliąparamos sumą vienam paramos gavėjui. 44

Žemės ūkio valdų modernizavimas (2) Veiklos sritys Paramos gavėjai Pagrindiniai kriterijai 2. Investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas Prioritetiniai sektoriai: - Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės produkcijos gamyba ir nustatyta tvarka įregistravę valdą; - kooperatyvai, kurie iki paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus; -Pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimo per ŽŪM nustatytą laikotarpį sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visos ūkio veiklos pajamų (išskyrus kooperatyvus ir mokymo institucijas); - pareiškėjas, investuojantis į pienininkystės sektorių, privalo turėti pieno gamybos kvotą, kurios dydis adekvatus projekte numatytiems pajėgumams; - pareiškėjas turi turėti profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba būti išklausęs minimalius ūkininkavimo žinių kursus a) gyvulininkystė - mėsinė galvijininkystė; - kitos gyvulininkystės šakos; b) augalininkystė linininkystė ir sėklininkystė; sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė; - rapsų auginimas, ; -kitos augalininkystės šakos; -Paslaugų žemės ūkiui teikimas. tinkamumo Paramos lygis Kompensuojama iki 40 proc. (MPŪV – 50 proc. ); jauniesiems ūkininkams – 50 proc. (mažiau palankiose – 60 proc. ). Max parama iki 400 tūkst. EUR visam laikotarpiui (projektui maksimali paramos suma negali viršyti 200 tūkst. EUR. ), paukštininkystės ūkiams 200 tūkst. EUR. tačiau negali viršyti 4, 4 mln. EUR per laikotarpį ( įskaitant gautą priemonės , , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paramą ) 45

Žemės ūkio valdų modernizavimas (3) Veiklos sritys Paramos gavėjai Pagrindiniai tinkamumo kriterijai Pagal 2 veiklos sritį remiamą: - Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas. - Prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų/išaugintų valdoje) apdorojimas ir paruošimas realizacijai (arba kooperatyvo, kuris iki paraiškos pateikimo yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu, supirktų iš savo narių jų ūkiuose pagamintų/išaugintų žemės ūkio produktų apdorojimas ir paruošimas realizacijai). - Biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių šalutinių produktų bei atliekų ūkio reikmėms. - Mokslo ir mokymo institucijos, turinčios eksperimentinius , parodomuosius, mokomuosius, bandymų ūkius , užsiimančius žemės ūkio produkcijos gamyba. - Ūkis paraiškos pateikimo metu atitinka gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, aplinkosaugos standartus, išskyrus ūkius, kuriems suteiktas pereinamasis laikotarpis; - ūkis, ketinantis užsiimti sėklininkyste, turi būti pripažintas sėklininkystės ūkiu; - pateiktame verslo plane pareiškėjas turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. Ūkis yra veikiantis nemažiau kaip 2 metus. (netaikoma mokslo ir mokymo institucijoms). 46

Žemės ūkio valdų modernizavimas (4) Veiklos sritys Paramos gavėjai Pagrindiniai tinkamumo kriterijai 3. Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas Fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys nuosavų žemės ūkio naudmenų. − Pareiškėjas turi pateikti žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus; − Pareiškėjas turi pateikti patvirtintą plantacinių želdinių įveisimo projektą energetiniais tikslais − parama teikiama veisiant trumpos rotacijos plantaciniai želdinius, kurių laikas tarp 2 kirtimų ne ilgesnis kaip 5 metai (gluosnis, karklas - Salix L. ); − Apželdomas plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, tačiau jų sodinimas draudžiamas NATURA 2000 vietovėse. Max parama iki 400 tūkst. EUR visam laikotarpiui (projektui maksimali paramos suma negali viršyti 200 tūkst. EUR. ). Taikomas toks paramos intensyvumas kaip ir antrajai veiklos sričiai. Parama trumpos rotacijos želdinių įveisimui negali viršyti 1500 EUR/ha. 47

Miškų ekonominės vertės didinimas (1) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai 1. Mažos ekonominės vertės medynų ir krūmynų pertvarkym as bei jaunuolynų ugdymas. • Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos bei savivaldybės ir jų asociacijos. Pareiškėjas turi pateikti: - privačios miško valdos, į kurią investuojama nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; - miško valdai, į kurią daromos investicijos, teisės aktų nustatyta tvarka parengtą, suderintą, patvirtintą ir užregistruotą miškotvarkos projektą; -medynų ir krūmynų pertvarkymui (rekonstrukcijai) rekonstrukcijos projektą, apimantį detalų rekonstrukcijos proceso aprašymą, projekto įgyvendinimui numatytų išlaidų sąmatą bei šių išlaidų pagrindimą; - investicijos turi būti daromos į ne mažesnę kaip 1 ha miško valdą. Paramos lygis (20, 5 mln. EUR) Kompensuojama iki 60 proc. mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei NATURA 2000 teritorijose; iki 50 proc. likusiosevietovėse esančiuose miškuose. Maksimali paramos suma projektui – 50 tūkst. EUR 48

Miškų ekonominės vertės didinimas (2) Veiklos sritys 2. Miško kirtimo, apvaliosios medienos bei biokuro ruošos modernizavi mas Paramos gavėjai • Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos bei savivaldybės ir jų asociacijos. Tinkamumo kriterijai Paramos lygis Pareiškėjas turi pateikti: - privačios miško valdos, į kurią investuojama, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; - miško valdai, į kurią daromos investicijos, teisės aktų nustatyta tvarka parengtą, suderintą, patvirtintą ir užregistruotą miškotvarkos projektą; -verslo planą, kuriame turi įrodyti ūkio atitiktį ekonominio gyvybingumo kriterijui. -Investicijos turi būti daromos į ne mažesnę kaip 1 ha miško valdą. Kompensuojam a iki 50 proc. Maksimali parama – 200 tūkst. EUR 49

Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (1) Veiklos sritys Paramos gavėjai 1. Žemės ūkio - Savivaldybės; vandentvarka - melioracinių sistemų naudotojų asociacijos Tinkamumo kriterijai Paramos lygis - Statiniai, kurių nusidėvėjimas mažesnis nei 30 proc. , nerekonstruojami - Kompensuojama iki 90 proc. - Max paramos suma projektui – 300 tūkst. EUR. Pareiškėjui, pasirašiusiam paramos sutartį su Agentūra pagal šią veiklos sritį, pakartotinai toje pačioje teritorijoje, kurioje buvo įgyvendintas žemės ūkio vandentvarkos projektas, parama šiame programavimo laikotarpyje žemės ūkio 50 vandentvarkai neskiriama. (54, 16 mln. EUR)

Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (2) Veiklos sritys Paramos gavėjai 2. Žemės - Institucija, konsolidacija atsakinga už žemės konsolidacijo s projektų organizavimą. Tinkamumo kriterijai Paramos lygis - Pertvarkomi žemės sklypai yra kaimo gyvenamojoje vietovėje; - pertvarkyti žemės sklypus pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai; - žemės konsolidacijos projekto teritorijos plotas yra ne mažesnis kaip 100 ha. - Kompensuojama iki 100 proc. - Max paramos suma projektui – 400 tūkst. EUR - Pareiškėjui, pasirašiusiam paramos sutartį su Agentūra pagal šią veiklos sritį, pakartotinai toje pačioje teritorijoje, kurioje buvo įgyvendintas žemės konsolidacijos projektas, parama šiame programavimo laikotarpyje žemės konsolidacijai 51 neskiriama.

Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (3) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis 3. Miškų infrastruktūro s gerinimas – Pateikiami privačios miško valdos, į kurią investuojama nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinantys dokumentai; – pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas, patvirtintas: – ir užregistruotas vidinės miškotvarkos projektas su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos; – infrastruktūros įrengimo projektas, kai toks projektas yra privalomas pagal teisės aktų Kompensuojama iki 50 proc. Fiziniai ir juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų priklauso valstybei), jų asociacijos, taip pat savivaldybės ir jų asociacijos, investuojantys į jiems nuosavybės teise priklausančias arba valdymo teise valdomas privačias miško valdas. Max parama – 200 tūkst. EUR. 52

IX. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas(1) (137. 498 mln. EUR) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis 1. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara: -Mikroįmonės, mažos ir vidutinės įmonės, perdirbančios žemės ūkio produktus ir ar užsiimančios žemės ūkio produktų rinkodara ne trumpiau kaip 2 m. iki paraiškos pateikimo; -Pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ar rinkodaros 2 metus iki paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų įmonės pajamų (išskyrus kooperatyvus, kurie iki paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais); -paukštininkystės ūkių pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ir iš savo ūkyje pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimo turės sudaryti nemažiau kaip 50 proc. nuo visų ūkio veiklos pajamų; Kompensuojama iki 40 proc. Remiamos veiklos: -vaisių, uogų, daržovių, grybų perdirbimas ir rinkodara, atliekų perdirbimas; kitų augalininkystės produktų perdirbimas ir rinkodara, augalininkystės atliekų perdirbimas, grūdų džiovyklų ir saugyklų modernizavimas. Parama nebus skiriama miltų, kruopų naujų gamybinių vienetų statybai. Apribojimai netaikomi kooperatyvams. Didžiausia paramos suma Mikro ir smulkioms įmonėms - 1, 2 mln. EUR. projektui, 2 mln. EUR 2007 - 2013 metų laikotarpiui 53

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (2) Veiklos sritys Paramos gavėjai - pieno ir mėsos - įmonės, turinčios perdirbimas ir nuo 250 iki 750 rinkodara, pieno darbuotojų arba atliekų perdirbimas. kurių apyvarta Remiamos investicijos siekia nuo 50 iki modernizavimui, 200 mln. eurų, išskyrus naujų mėsos ir pieno perdirbimo perdirbančios ūkio įmonių, skerdyklų žemės ir/ar statybą. Apribojimai produktus netaikomi pieno užsiimančiosžemės kooperatyvams; ūkio produktų ne - perdirbimo procese rinkodara susidariusių 3 trumpiau kaip 2 m. paraiškos kategorijos šalutinių iki gyvūninių produktų pateikimo. Paramos perdirbimas. intensyvumas mažinamas per Tinkamumo kriterijai Paramos lygis -parama bus teikiama tik tiems individualiems projektams ir tik tokiai veiklai, kuriai nebuvo skirta parama per gamintojų grupes iš BŽŪP; Vidutinėms įmonėms ir įmonėms, kurios turi nuo 250 iki 750 darbuotojų arba kurių apyvarta siekia nuo 50 iki 200 mln - 2, 8 mln. EUR. projektui ir 4 mln. EUR, 2007 -2013 laikotarpiu -parama teikiama produktų, kurie išvardyti Stojimo sutarties I priede, perdirbimui ir rinkodarai, išskyrus žuvininkystės produktus, apynius ir runkelius. cukrinius 54

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (3) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis Prioritetinės veiklos šakos Augalininkystės sektoriuje: - vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir rinkodara, atliekų perdirbimas; -kitų augalininkystės šakų produkcijos perdirbimas ir rinkodara, augalininkystės atliekų perdirbimas -Mėsos ir pieno sektoriuje: - mėsos perdirbimas ir rinkodara; - pieno perdirbimas ir rinkodara, pieno atliekų perdirbimas; - 3 kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimas. - kooperatyvai, kurie iki paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka mikroįmonėms, smulkios ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus. -investicijos į mažmeninę ir didmeninę prekybą nebus finansuojamos; paukštininkystės ūkiams, perdirbantiems savo ūkiuose užaugintą žemės ūkio produkciją, maksimali paramos suma 2007– 2013 metų laikotarpiu negali viršyti 4, 4 mln. EUR, įskaitant gautą paramą pagal priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas” pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. -investicijos pagerins įmonės veiklą. 55

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (4) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai 2. Gyvulių ir paukščių Tik juridiniai - Pareiškėjas privalo turėti patirtį prekinės vertės asmenys veislinės gyvulininkystės srityje; didinimas ir rinkodara - pareiškėjas turi pateikti investicinį Gyvulių aukciono įkūrimas. projektą (galimybių studiją); - pareiškėjas privalo turėti patirtį įgyvendinant ir administruojant nacionalinius ir tarptautinius projektus gyvulininkystės srityje. 56

II kryptis. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas Uždaviniai Padidinti konkurencingų rinkoje ekologiškų ir natūralių produktų gamybą bei siekti didesnio jų populiarumo Tikslas Gerinti aplinką, kraštovaizdį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ir miškininkystės plėtrą Remti naujų miškų įveisimą, pažeistų miškų atkūrimą ir miškų ekologinės bei rekreacinės vertės didinimą Priemonės 1. Agrarinės aplinkosaugos išmokos 2. (3. ) Pirmas (ne)žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 4. Pelno nesiekiančios investicijos miškuose 5. Parama pažeistų miškų atkūrimui Skatinti bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą, ekologiškai svarbių vietovių apsaugą bei mažinant neigiamą klimato kaitos poveikį aplinkai 6. Miškų aplinkosaugos išmokos Palaikyti ūkinės veiklos tęstinumą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse 9. Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas 57 vietoves 7. (8. ) NATURA 2000 išmokos (susijusios su direktyva 200/60/EC)

Pagrindiniai prioritetai pagal II krypties priemones • Apleistai, ne žemės ir žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku bei įveisti greitos apyvartos želdinius. • Subalansuotam ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei saugomose teritorijose. 58

I. Agrarinės aplinkosaugos išmokos (1) Programos 1. Kraštovaizd žio tvarkymo Paramos gavėjai Pagrindiniai tinkamumo kriterijai Paramos lygis Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio veikla Saugomų teritorijų direkcijos bei miškų urėdijos. - Taikoma natūralioms ir pusiau pievoms, šlapynėms; paviršinio vandens telkinių apsaugos juostoms, melioracijos grioviams pievų tvarkymas-98 EUR/ha; - ražienų laukai per žiemą-145 (830, 6 mln. EUR) šlapynės-229 EUR/ha; paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų įrengimas pievoje-100 EUR/ha; ariamoje žemėje-160 EUR/ha; medingų laukai augalų ariamoje žemėje-62 EUR/ha; valdos kraštovaizdžio elementų tvarkymas-437 EUR/ha; melioracijos griovių tvarkymas 100 EUR/h; 59

Agrarinės aplinkosaugos išmokos (2) Programos Paramos gavėjai 2. Ekologinio Fizinis ar ūkininkavim juridinis o asmuo, užsiimanti s žemės ūkio veikla. Pagrindiniai kriterijai tinkamumo Paramos lygis Parduoti/panaudoti javai – 215 EUR/ha; produkciją kaip žaliavą daržovės, bulvės – ekologinės produkcijos 440 EUR/ha; gamybai, kuri tiekiama į rinką; vaistažolės – 489 EUR/ha; uogynai, sodai– 516 EUR/ha; daugiametės žolės – 127 EUR/ha Maksimali parama ekologiniam ūkiui negali būti didesnė kaip 43, 478 EUR. 60

Agrarinės aplinkosaugos išmokos (3) Programos Paramos gavėjai Pagrindiniaitinkamumo kriterijai Paramos lygis 3. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo Fizinis ar juridinis asmuo. Laikytis gyvūnų gerovės ir gyvulių registravimo ir identifikavimo reikalavimų -Žemaitukų veislės arkliai, stambiųjų žemaitukų veislės arkliai - sunkieji arkliai - 198 EUR už arklį; -Sunkieji arkliai-191 EUR už arklį Lietuvos šėmieji, baltnugariai, juodmargiai, žalieji galvijai – 180 EUR už galviją; - Lietuvos baltosios, vietinės kiaulės – 65 EUR už kiaulę; - Lietuvos šiurkščiavilnės ir juodgalvės avys – 28 EUR už avį; - vištinės žąsys – 3 EUR už žąsį 61

Agrarinės aplinkosaugos išmokos (4) Programos Paramos gavėjai Pagrindiniai tinkamumo kriterijai Paramos lygis 4. “Rizikos” vandens telkinių būklės gerinimo Ariamos žemės verčiamas daugiametėmis pievomis ir ganyklomis plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha ir turi patekti į rizikos vandens telkinio baseiną; - įsipareigojus vykdyti priemonę, privaloma įsėti daugiametes žoles iki liepos 1 d. ; daugiamete ganykla (pieva) paverstame lauke vystyti tik ekstensyvią gyvulininkystę (ne daugiau kaip 1 SG/1 ha, jeigu plotas bus naudojamas gyvulininkystės tikslams); - pievas šienauti kasmet iki rugpjūčio 1 d. ir nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 30 d. Už ariamos žemės paverstame plote daugiamete ganykla (pieva) netenkamą derlių (pieva) - 118 EUR/ha Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimanti s žemės ūkio veikla. 62

Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai 1. Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdiniųįveisimas žemės ūkio paskirties žemėje, kuri anksčiau buvo naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. - Pateiktas leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype; - želdinama žemė turi atitikti geros agrarinės būklės reikalavimus (paskutinius 2 metus deklaruota) ir joje turi būti gaminama žemės ūkio produkcija. ; -parama želdinant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę apželdinimui mišku teikiama tik miško įveisimo išlaidoms padengti; - dėl įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos pareiškėjas gali kreiptis iki penkerių kartų, ne dažniau kaip vieną kartą per metus. 63

Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku Veiklos sritys Paramos gavėjai Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas miškų ūkio paskirties, kitos paskirties ir apleistoje žemėje. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems miškų ūkio paskirties, kitos paskirties žemė ir apleistos žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Tinkamumo kriterijai – pareiškėjas privalo pateikti miško sodmenų/sėklų kilmės liudijimą teisės aktų nustatyta tvarka; – pareiškėjas pateikia atsakingos institucijos patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą. – apželdomas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0, 5 ha, išskyrus atvejus, kai žemė ribojasi su mišku – kai miškas įveisiamas apleistoje žemėje arba ši žemė savaime apželia mišku, pareiškėjas dėl įveisto arba savaime želiančio miško priežiūros ir apsaugos išmokos gali kreiptis iki penkerių kartų, ne dažniau kaip vieną kartą per metus kai miškas veisiamas apleistoje žemės ūkio 64 paskirties žemėje, pareiškėjas turi pateikti Leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype

Paramos lygis ir diferenciacija abejoms apželdinimo mišku priemonėms Kompensuojamos miško įveisimo ir priežiūros išlaidos pagal atskiras medžių rūšis. Miško įveisimo išmoka, EUR/ha Palanki ūkininkauti vietovė (70%) Mažiau palanki ūkininkauti vietovė (80%) Įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoka, EUR/ha Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau 20 proc. ) ar minkštųjų lapuočių želdiniai 1050 1200 300 Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau 20 proc. kietųjų lapuočių ir (ar) liepos priemaiša 1400 1600 350 Kietųjų lapuočių ir (ar) liepos želdiniai su spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. 1750 2000 400 Kietųjų lapuočių, liepos, selekcinės drebulės (įskaitant hibridines drebules) gryni želdiniai 2100 2400 Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2500 vnt. /ha ąžuolo sodmenų 3150 3600 500 1050 1200 2100 2400 - Miško želdinių sudėtis Greitai augančių rūšių trumpos apyvartos (plantaciniai) želdiniai Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai 65

IV. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis 1. Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės. Privačių savininkai valstybinių valdytojai Pareiškėjas turi pateikti: -miško valdos nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus; -pažeisto miško ploto atkūrimo projektą; -miškotvarkos projektą (jei paramos prašoma gaisrų prevencinėm priemonėm). Kompensuojama iki 80 proc. 2. Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos Juridiniai asmenys, Miškų įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinantys bendrą valstybinę miško priešgaisriniųpriemonių sistemą visų nuosavybės formų miškuose -Parama skiriama tik miškams, priskirtiems aukšto ar vidutinio gaisringumo rizikos laipsniui; -Pareiškėjas pateikia priešgaisrinės prevencijos ar operatyvinio gaisrų stebėjimo planą; gaisrų stebėjimo bokštų statybos/rekonstrukcijos projektą Kompensuojama iki 80 proc. gerinimas miškų ir miškų Maksimali paramos suma projektui –iki 100 tūkst. EUR. Maksimali paramos suma projektui – iki 400 tūkst. EUR 66

V. Pelno nesiekiančios investicijos miškuose Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis Atkurti, išsaugoti ir plėtoti miškų ekologines ir rekreacines funkcijas kaimo vietovėse Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai. - Pateikiami valdymo arba nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. -pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas, patvirtintas ir užregistruotas vidinės miškotvarkos projektas su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos. -pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai remiami tik I (rezervatiniuose) ir IIA (ekosistemų apsaugos) miškų grupės miškuose pagal parengtus specialius projektus -miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo ar tipiškos struktūros palaikymo darbai remiami, tik jeigu jie numatyti nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame gamtotvarkos plane Kompensuojama iki 90 proc. Max paramos suma projektui – iki 100 tūkst. EUR. 67

VI. Miškų aplinkosaugos išmokos Veiklos sritys (Išmokos už : ) 1. Pagrindinių miško kirtimų nevykdymą identifikuotose kertinėse miško buveinėse (KMB). 2. Neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų Paramos gavėjai - Privačių miškų savininkai savo valdose sutartiniais pagrindais savanoriškai įsipareigojantys laikytis papildomų aplinkosauginių reikalavimų, kurie nėra nustatyti teisės aktais kaip privalomi toms valdoms. Pagrindiniai tinkamumo kriterijai (10, 00 mln. EUR) Paramos lygis (I; II veiklos sritys) Turi būti KMB ir miško valda priskirta III arba IV miškų grupei, o medynas, kuriame identifikuota KMB t. b. pasiekęs atitinkamai miškų grupei nustatytą minimalų pagrindinių kirtimų amžių. - nevykdyti pagrindiniai kirtimai. - įsipareigoti išsaugoti KMB ir ne trumpiau kaip 7 metus nevykdyti pagrindinių miško kirtimų. Kompensuojamos išlaidos patiriamos dėl prisiimtų aplinkosauginių apribojimų pagal : I veiklos sritį – 170 EUR/ha kasmet, bet ne ilgiau kaip 7 metus; Įsipareigoja vykdyti neplynus pagrindinius miško kirtimus vietoj galimų plynų miško kirtimų III ir IV miškų grupės brandžiame miške. II veiklos sritį – 85 EUR/ha kasmet iki paskutinio pagrindinių neplynų kirtimų atvejo, bet ne ilgiau kaip 7 m. 68

VII. NATURA 2000 išmokos susijusios su direktyva 2000/60/EC Paramos gavėjai Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių žemės valdos yra Natura 2000 tinklo teritorijose ir jie privalo laikytis papildomų ūkinės veiklos apribojimų, numatytų specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose nuostatuose ar Pagrindinai tinkamumo kriterijai (33, 00 mln. EUR) 1. Į Natura 2000 teritoriją patenkanti valda - ne mažesnė kaip 1 ha ŽŪN, kurioje yra veiklos apribojimų; 2. pareiškėjas pateikia pažymėjimą, kad valdoje jis privalo laikytis šių draudimų ar apribojimų, kurie viršija jam privalomus Geros agrarinės būklės bei Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus: 2. 1. draudžiama suarti pievas ir ganyklas ar persėti jas kultūrinėmis žolėmis; 2. 2. draudžiama sausinti ar kitaip keisti hidrologinį režimą; 2. 3. ribojamas ganomų gyvulių skaičius ar šienavimo terminai; 2. 4. draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas; Paramos lygis Natura 2000 išmokos žemės ūkyje dydis yra 40 EUR/ha 3. pareiškėjas pirmą kartą teikdamas paraišką, pateikia ūkio schemą su informacija apie pievų ir ganyklų, hidrologinių objektų išsidėstymą bei hidrologines sąlygas. 69

VIII. Natura 2000 išmokos Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, kurių miško valdos yra Natura 2000 tinklo teritorijose ir jie privalo laikytis papildomų miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų saugomojeteritorijoje ir pakeitus buvusią miško grupę į aukštesnę, arba kitų miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose nuostatuose ar reglamentuose. 1. Ne mažesnė kaip 0, 5 ha valda Natura 2000 teritorijoje; 2. pateikta pažyma, kad naudojamoje valdoje taikomas bent vienas iš šių draudimų ar apribojimų : 2. 1. uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus medyne, kuris yra pasiekęs IV miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių pasiekusiame medyne, arba pagrindiniai mišo kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui, 2. 2. leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi atvejiniais kirtimais, Natura 2000 išmokos miškų ūkyje : 179 EUR/ha - kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui. Išmokama tik tuomet kai medynas yra pasiekęs IV miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Išmokama kasmet. Pagrindinių miško kirtimų atidėjimo atveju išmokama tik kirtimo atidėjimo laikotarpiu; 94 EUR/ha – kai leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi atvejiniais kirtimais (išmokama kasmet, tačiau tik laikotarpiui nuo pirmo kirtimo atvejo iki paskutinio kirtimo atvejo); 70

Natura 2000 išmokos Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis (Miško ūkinės veiklos apribojimai nustatyti įsteigus saugomą teritoriją ir pakeitus buvusią miško grupę į aukštesnę, arba kitų miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose nuostatuose ar reglamente). 2. 3. plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių, 2. 4. sanitariniais kirtimais retinimų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai, 2. 5. pareiškėjas turi turėti parengtą ir patvirtintą miško valdos miškotvarkos projektą (arba projektą, pakoreguotą pagal saugomoje teritorijoje nustatytus veiklos apribojimus). 41 EUR/ha – kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių; 49 EUR/ha – kai draudžiama retinimų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius, t. y. turi būti paliekamas tam tikras džiūstančiu medžių ar sausuolių skaičius 1 ha. Išmokama kasmet, tačiau tik tuomet, kai medynas yra retinimų amžiaus ar vyresnis. 71

IX. Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves Paramos gavėjai Fiziniai ir juridiniai žemės ūkio veiklos subjektai, įregistruoti LR įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindiniai tinkamumo kriterijai - Ūkio dydis MPŪV turi būti ne mažesnis nei 1 ha ŽŪN. - fizinis ir juridinis asmuo privalo laikytis Geros ūkininkavimo praktikos taisyklių, o nuo 2009 m. kompleksinio-paramos susiejimo reikalavimų. Paramos lygis (287 mln. EUR) MPŪV ir atitinkamai išmokų dydžiai skirstomi į dvi kategorijas: didelio nepalankumo vietovės – 260 Lt/ha (75, 3 EUR/ha); - mažo nepalankumo vietovės – 195 Lt/ha (56, 5 EUR/ha). -iki 150 ha plotas remiamas 100 proc. ; nuo 151 ha iki 250 ha - 85 proc. ; nuo 251 ha iki 500 ha – 70 proc. ir nuo 501 ha - 50 proc. Pareiškėjas, turintis pievas ir ganyklas, privalo visoje valdoje atitikti bent vieną iš šių kriterijų: 1. gaminti prekinę žemės ūkio produkciją ir pateikti šios produkcijos realizavimo dokumentus ar pirkimo-pardavimo sutartis; 2. turėti bent 0, 2 SG/ha (pagal gyvulių registre esančius duomenis paraiškos pateikimo metų liepos 1 dienai); 3. 1/3 pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų struktūros turi sudaryti dirbama žemė“. -- viršijus priemonėje vieniems metams numatytą lėšų sumą, išmoka gali būti proporcingai 72 mažinama visiems paramos gavėjams.

III kryptis. Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas. Priemonės Uždaviniai Tikslas Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumąkaimo gyvenamosiose vietovėse Alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kūrimas kaime Fizinės ir socialinės kaimo infrastruktūros gerinimas Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos Parama verslo kūrimui ir plėtrai Kaimo turizmo veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas ir plėtra 73

Pagrindiniai prioritetai pagal III krypties priemones • Užimtumo didinimui ir naujų veiklų kaime kūrimui. • Kultūriniam paveldui saugoti, steigiant tradicinių amatų centrus bei plėtojant kaimo turizmą. • Viešosios infrastruktūros kaime gerinimui. • Bendruomeniškumui kaime skatinti. 74

I. Perėjimas prie ne ž. ūkio veiklos (76 mln. EUR) Remiama veikla - Ne žemės ūkio veikla, įskaitant paslaugas ir amatus Neremiamų veiklų sąrašas nustatytas KPP. Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai -Ūkininkas, - projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje, t. y. vietovėje iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių Mikroįmonė. centrus; - pareiškėjas turi: • turėti reikiamą kvalifikaciją arba įsipareigoti išklausyti mokymo programą iki sutarties pasirašymo; • verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų • užsiimti žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 2 m. iki paraiškos pateikimo • pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų • paramos gavėjas (ūkininkas) turi turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą • pareiškėjas (mikroįmonė) turi būti registruota ir veikianti kaimo vietovėje; • Projektas turi būti nesusijęs su Sutarties I priedo produktų gamyba. Paramos lygis Finansuojam a iki 50 proc. projekto išlaidų Maksimali parama projektui 200 tūkst. EUR. 75

II. Parama verslo kūrimui ir plėtrai (98 mln. EUR) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis Pirmoji: Ne žemės ūkio veikla, paslaugos, amatai, amatų centrų įkūrimas (pelno projektai) Antroji: Nedidelės apimties produktų, nepatenkančių į Sutarties I priedą, gamyba Neremiamų veiklų sąrašas nustatytas KPP. 1. Pelno siekianti mikroįmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinis balansas/apyvarta neviršija 2 mln. EUR (6, 9 mln. Lt). 1. 1. jau veikianti kaime; 1. 2. siekianti įsikūrimo kaime Mikroįmonė turi: - būti įregistruota ir veikti kaimo vietovėje*, ir projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, t. y. vietovėje iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus; -užsiimti ne žemės ūkio veikla *; - turėti ne mažiau negu 1 darbuotoją, turintį reikiamą kvalifikaciją arba darbuotoją, įsipareigojusį išklausyti mokymo programą iki paramos sutarties pasirašymo); -ne mažiau kaip 50 proc. mikroįmonės darbuotojų turi būti nuolatiniai kaimo gyventojai *; -verslo plane įrodyti, kad mikroįmonė atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų*; Kaimo gyventojas turi: - Projekte numatyta ne žemės ūkio veikla užsiimti ne mažiau kaip 2 pastaruosius metus ir vykdyti (ar įsipareigoti vykdyti) finansinę atskaitomybę. Finansuojama iki 50 proc. 2. Kaimo gyventojas (tik pagal 1 veiklos sritį) Maksimali parama projektui: -mikroįmonei 200 tūkst. EUR -Kaimo gyventojo projektui – 40 000 EUR. *Projektams, pagal kuriuos siekiama įkurti mikroįmonę, šis reikalavimas momentu. taikomas paramos sutarties pasirašymo 76

III. Kaimo turizmo veiklos skatinimas (82 mln. EUR) Veiklos sritys Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai Paramos lygis Pirmoji: Kaimo turizmo paslaugų plėtra, įskaitant amatų plėtrą turizmo sodyboje kūrimą. Antroji: Stovyklaviečių kaime įkūrimas ir plėtra (išskyrus stovyklavietes miške) Ūkininkai ar kaimo gyventojai – t. y. fiziniai asmenys, kaip numatyta Turizmo įstatyme Pareiškėjas turi: - turėti reikiamą kvalifikaciją ar būti išklausęs mokymo programą, arba įsipareigoti baigti specializuotus kursus iki sutarties pasirašymo; -verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų; -projektas pagal 1 veiklos sritį turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje iki 3 000 gyventojų, pagal 2 veiklos sritį – iki 6000 gyventojų; -atstumas nuo naujai statomos kaimo turizmo sodybos iki magistralinių kelių turi būti ne mažesnis kaip 0, 5 km; - naujai statomos kaimo turizmo sodybos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0, 7 ha; -paramos gavėjas turi turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą. Finansuojama iki 50 proc. projekto išlaidų. Maksimali parama projektui: pagal 1 veiklos sritį – 200 tūkst. EUR; pagal 2 veiklos sritį 40 tūkst. EUR. ! Pareiškėjas gali kreiptis paramos pagal abi veiklos sritis. Maksimali paramos suma bendram projektui – 200 tūkst. EUR 77

NAUJOVĖS: Kaimo atnaujinimas ir plėtra Iki 2007 -07 -02 derybų su EK Po 2007 -07 -02 derybų su EK Planuota įgyvendinti išimtinai LEADER metodu Planuojama įgyvendinti 2 būdais: 1. LEADER metodu (kai paraiškos teikiamos VVG, kuri priima sprendimą dėl finansavimo); 2. “Iš viršaus į apačią” metodu (kai paraiškos teikiamos tiesiogiai Agentūrai). Planuota skirti 74, 4 mln. EUR (visos lėšos būtų įsisavintos išimtinai LEADER metodu) Planuojama skirti 74, 4 mln. EUR LEADER metodu įgyvendinamiems kaimų atnaujinimo projektams + papildomai skirti 20 mln. EUR 3 krypties lėšų “iš viršaus į apačią” metodu įgyvendinamiems kaimų atnaujinimo projektams. Paramos gavėjai: VVG, turinčios ŽŪM patvirtintas vietos plėtros strategijas. Galutiniai paramos gavėjai numatyti VVG vietos plėtros strategijose. Paramos gavėjai: a) kai priemonė įgyvendinama LEADER metodu – VVG, turinčios ŽŪM patvirtintas vietos plėtros strategijas (galutiniai paramos gavėjai nurodyti b punkte); b) kai priemonė įgyvendinama “iš viršaus į apačią” metodu – kaimo bendruomenės; VVG; NVO ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys kaimo vietovėje; savivaldybės ir jų institucijos) Sprendimo pagrindimas: tuo atveju, jeigu VVG vietos plėtros strategijų atranka užtruks, kaimų atnaujinimo projektai galės būti pradėti įgyvendinti “iš viršaus į apačią” metodu

IV Kryptis. LEADER Uždaviniai Tikslas Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų Skatinti kaimo užimtumą kaimo plėtrą, remiantis gyvenamosiose vietos iniciatyva vietovėse ir partneryste Skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystę, įtraukiant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus. Telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu. Rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą. Veiklos sritys Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas siekiant 3 krypties tikslų Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas siekiant 3 krypties tikslų Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas 79

Leader metodo sudėtinės dalys • VVG teritorija – kaimo vietovė , kurios bendras gyventojų skaičius nuo 5 tūkst. iki 150 tūkst. , įskaitant mažus miestelius ir miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. ; • VVG – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organą sudaro – 50 proc. kaimo bendruomenės, kiti socialiniai partneriai ir asociacijų atstovai, iki 25 proc. – verslo atstovai, iki 25 proc. vietos valdžios atstovai; • Metodas „iš apačios į viršų“ – VVG turi sprendimo priėmimo galias dėl vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo; • Novatoriškų metodų įgyvendinimas; • Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas; • Strategijos parengimas ir įgyvendinimas; • VVG veikla tinkle. 80

Leader metodo įgyvendinimo priemonės • Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas; • Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas; • Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti. 81

Vietos plėtros strategijų atranka Atranka vykdoma pagal: • VVG tinkamumą (registruota ir veikianti kaimo vietovėje; viešasis juridinis asmuo – 50/25/25, jaunimo dalyvavimas, lyčių pusiausvyros išlaikymas; pajėgi administruoti projektus ir valdyti lėšas) • VVG teritorijos tinkamumą (vientisa ekonominiu, socialiniu ir fiziniu (geografiniu) atžvilgiu, apimanti 5 -150 tūkst. gyv. (įskaitant miestelius ir mažus miestus iki 6 tūkst. gyventojų)); • Vietos plėtros strategijos tinkamumą (parengta nepažeidžiant teisės aktų; atitinkanti 1 -3 krypties tikslus, uždavinius, nepažeidžianti 3 krypties priemonių aprašymų ir (arba) papildanti esančias nacionalines ir (arba) regionines strategijas; nepažeidžianti takoskyrų tarp EŽŪFKP priemonių ir ES fondų). Atrankos vykdytojai – Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Numatytas išankstinis strategijų vertinimas prieš priimant galutinį sprendimą skirti paramą. Strategijos atrenkamos taikant tinkamumo bei naudos ir kokybės kriterijus. Strategijos, atitinkančios tinkamumo kriterijus, vertinamos balais: maksimali balų suma 100, parama skiriama gavus >70 balų. 82

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo apimtis • • Leader metodas įgyvendinamas per visas 3 krypties priemones: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”; “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”; „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“; „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ VVG vietos plėtros strategijose gali numatyti kitas priemones, kuriomis siekiama 3 krypties tikslų įgyvendinimo. 83

Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas • Parama skiriama tarpteritoriniams ir tarptautiniams bendradarbiavimo projektams, siekiantiems 3 krypties tikslų, įgyvendinti: – Tarpteritorinio bendradarbiavimo projektas – tai mažiausiai 2 -jų partnerių, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, parengtas projektas, kuriuo siekiama 3 krypties tikslų įgyvendinimo. Bent vienas iš partnerių turi būti VVG, gavusi paramą vietos plėtros strategijai įgyvendinti. – Tarptautinio bendradarbiavimo projektas – tai mažiausiai 2 -jų partnerių, veikiančių skirtingose ES ar kitose valstybėse, parengtas projektas, kuriuo siekiama 3 krypties tikslų įgyvendinimo. Bent vienas iš partnerių turi būti VVG, veikianti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gavusi paramą vietos plėtros strategijai įgyvendinti. • Paramos gavėjai: VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas; • Administravimas: projektus vertina ir paramą skiria NMA. 84

Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti Veiklos sritis Paramos gavėjai Paramos lygis 1. Parama VVG veiklai VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas Skiriama iki 20 proc. lėšų, numatytų vietos plėtros strategijų įgyvendinimui 2. Techninė parama kaimo vietovių studijoms atlikti, vietos plėtros strategijoms rengti ir (arba) atnaujinti, asmenims, rengiantiems arba atnaujinantiems vietos plėtros strategiją, mokyti VVG Kompensuojama iki 100 proc. 3. Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas Kompensuojama iki 100 proc. 4. Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti. VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas Kompensuojama iki 100 proc. 85

Suderinamumas tarp paramos iš struktūrinių fondų ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. strategijos Prioritetai Siūlomi kaimo teikiant struktūrinę paramą pagal Lietuvos NS Konkurencinga ekonomika Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei Gyvenimo kokybė ir sanglauda plėtros prioritetai teikiant paramą iš EŽŪFKP Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas Inovacijos Investicijos Švietimas Infrastruktūra Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir NATURA 2000 Miškininkystė Ekologiniai ūkiai Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas Alternatyvūs verslai Viešoji infrastruktūra Leader metodas Bendruomeninio judėjimo skatinimas 86

Siūlomos paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programas (1) Europos žemės ūkio fondas kaimo Europos regioninės plėtros fondas plėtrai (EŽŪFKP) (ERPF) Keliai Vietinės reikšmės viešųjų kelių tiesimas (žvyrkelių asfaltavimas) Kelių ūkio ribose tiesimas Europos žemės ūkio fondas kaimo Europos sanglaudos fondas (ESa. F) plėtrai (EŽŪFKP) Vandentvarka - Geriamojo vandens ir nuotekų sistemų žemės ūkio valdose įrengimas /renovavimas); - Kaimo vietovių vandentvarkos projektai. Geriamojo vandens tiekimo (šulinių, gręžinių) ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra gyvenvietėse (savivaldybių ir /ar vandens įmonių projektai) 87

Siūlomos paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programas (2) Žmogiškųjų išteklių plėtra Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) Europos socialinis fondas (ESF) -Asmenų, užsiimančių -Kaimo vietovių darbo jėgos perorientavimas iš žemės ir miškų ūkio ir žuvininkystės į kitas veiklas (motyvacija ir veikla mokymas; skatinimas, informavimas ir konsultavimas, mokymo paslaugos); -VVG narių mokymas - administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo bei kvalifikacijos administravimo efektyvumo didinimas kėlimas 88

Siūlomos paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programas (3) Inovacijų plėtra, verslumo skatinimas Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) - parodomųjų, bandymų eksperimentinių, mokomųjų ūkių modernizavimas; - mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida žemės ir maisto ūkyje Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) - Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros projektų vykdymas, mokslo ir technologijų centrai, mokslo ir verslo bendrieji tyrimų projektai; - švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūra; -verslo plėtros bei užimtumo centrų steigimas; - mokslo ir technologijų parkų, inovacijas skatinančių įstaigų steigimas (klasteriai, technologinės platformos) 89

Siūlomos paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programas (4) Informacinių sistemų plėtra Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) Pareiškėjo lygmenyje planuojama suteikti galimybę įsigyti kompiuterinę techniką bei programinę įrangą Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) - elektroninių paslaugų ir turinio plėtra; - infrastruktūros plėtra 90

Siūlomos paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programas (5) Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimas Europos regioninės plėtros fondas Europos žemės ūkio fondas (ERPF) kaimo plėtrai (EŽŪFKP) - Aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas NATURA 2000 teritorijose (miškuose ir žemės ūkyje); - pievų, ypač natūralių ir pusiau natūralių išsaugojimas, pelkių (šlapžemių) išlaikymas; - nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių veisimo ir laikymo skatinimas; - vandens apsaugojimas nuo taršos maistinėmis medžiagomis ir šlaitų nuo erozijos - vandens telkinių (pažeistų dėl praeities ūkinės veiklos) būklės gerinimas ; - biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga: migruojančių, nykstančių ir retų gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimas (strateginių dokumentų parengimas ir įgyvendinimas), lankytojams skirtos infrastruktūros ir informacinės sistemos kūrimas ir plėtra saugomose teritorijose, saugomų teritorijų būklės monitoringo plėtojimas bei planavimo dokumentų rengimas ; - pažeistų/užterštų teritorijų tvarkymas ir išvalymas; - visuomenės informavimas ir švietimas apie aplinką 91

Siūlomos paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programas (6) EŽŪFKP ERPF Mikroįmonių įkūrimas ir plėtra bei ekonominės veiklos įvairinimas kaime, gyvenamosios aplinkos gerinimas -mikroįmonių įkūrimas ir plėtra bei ne žemės ūkio veiklos įvairinimas (Grantų parama); - kaimų atnaujinimas (priemonė įgyvendinama Leader metodu) -kitos finansinės paramos formos (mikrokreditai, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir kt. ) smulkioms ir vidutinėms įmonėms; - kaimo diversifikavimas: kaimo viešosios infrastruktūros bei paslaugų, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir užimtumo didinimu, plėtra; kaimo bendruomeninės infrastruktūros gerinimas (pareiškėjai– savivaldybės); - švietimo, socialinės paskirties ir sveikatos priežiūros įstaigų viešojo sektoriaus pastatų renovacija/apšildymas Kaimo turizmo paslaugų plėtojimas - Parama kaimo turizmui (fizinių asmenų pagal Turizmo įstatymą) bei stovyklaviečių kaimo turizmo sodybose įrengimas - Turizmas kaime (viešbučiai (moteliai), svečių namai, kempingai, poilsio namai - juridinių asmenų projektai) -parama viešųjų kultūros paveldo objektų atstatymui (dvarų, vandens malūnų, archeologinių paminklų ir pan. ) 92

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (I) Bus sukurtas techniniu, ekonominiu ir vadybiniu požiūriu pažangus, konkurencingas, į rinką orientuotas žemės ūkis ir jo žaliavų baze besiremiantis , , nuo lauko iki stalo“ integruotas maisto ūkis: • vidutinis ūkio dydis bus apie 20 ha, susiformuos palankesnė žemėnauda; susiformuos prekiniai visiško užimtumo ir didelio našumo bei produktyvumo ūkiai, kuriuose bus taikomi modernūs ūkininkavimo metodai, diegiamos inovacijos, išaugs darbo našumas (20 000 ūkių); • modernizuojant perdirbimą ir diegiant inovacijas padidės žemės ūkio produktų pridėtinė vertė, o tai užtikrins produktų konkurencingumą vietinėje ir ES rinkose; • žemės ir maisto ūkyje bus įdiegti ES standartai, užtikrinantys maisto saugą; • bus išplėtota kooperacija, vertikalios integracijos pagrindu susiformuos gamintojų grupės, pagerės produktų tiekimo į rinką sistema; • išaugs ūkininkų, miškų savininkų, kaimo verslininkų bei kitų gyventojų kompetencija ir profesiniai įgūdžiai (bus apmokyta daugiau kaip 65 000 žmonių, iš jų 15 000 – iš EŽŪFKP). • 93

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (II) Tausojanti žemdirbystė, bioįvairovė, išplėtota infrastruktūra ir alternatyvūs verslai suformuos saugią ir palankią aplinką žmonių darbui ir poilsiui kaime: bus išsaugota bioįvairovė (kasmet bus paremta iki 54 000 ha NATURA 2000 teritorijų žemės ūkyje ir iki 91 500 ha – miškų ūkyje), natūralus kraštovaizdis, saugi aplinka, apleistos žemės bus apželdintos miškais (iki 2015 m. miškingumas išaugs 3 proc. ), o tai prisidės prie klimato kaitos mažinimo; • bus išvystyta konkurencinga miškininkystė, miškai bus pritaikyti taip pat ir rekreacinėms bei socialinėms reikmėms; • iki 2010 metų bus išplėtota biomasės gamyba, užtikrinanti 5, 75 proc. biodegalų gamybą, skaičiuojant nuo viso šalies transporto degalų kiekio; • bus konsoliduota 108 000 ha žemių, suremontuotos ir rekonstruotos melioracijos sistemos 20 000 ha teritorijoje; • pagerės fizinė infrastruktūra kaime (keliai, šuliniai); • kaimo gyvenamosiose vietovėse bus įrengta 2 500 interneto prieigos taškų. • 94

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (III) Pagerės kaimo demografinė situacija: tarp kaimo gyventojų maždaug trečdaliu sumažės dirbančiųjų žemės ir miškų ūkyje, jų dalis sieks apie 10 proc. ; • plėtojamos alternatyvios (ne žemės ūkio) veiklos sritys sukurs darbo vietas įvairių profesijų žmonėms (planuojama sukurti iš žemės ūkio veiklos pasitrauksiantiems apie 20 000 naujų darbo vietų, iš kurių 10 000 iš ŽŪFKP, veiks 1 300 kaimo turizmo sodybų, 2 000 mikroįmonių); • susiformuos palankesnė kaime dirbančių žmonių amžiaus struktūra, daugės kaime dirbančio ir šeimas kuriančio jaunimo (planuojama, kad 2013 metais 20 proc. ūkininkų bus iki 40 metų amžiaus). • 95

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (IV) Sustiprės bendruomeniškumas: • sustiprinta vietinė iniciatyva, išugdytas bendruomeniškumas leis priimti strateginius vietos sprendimus ir juos įgyvendinti (veiks apie 1500 kaimo bendruomenių, 50 vietos veiklos grupių); • 500 kaimų bus įgyvendinti kaimų atnaujinimo projektai; • bus pašalintos socialinės ir kultūrinės atskirties priežastys. 96

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (V) Pagerės gyvenimo kokybė kaime: padidės kaimo žmonių pajamos, bus sumažinti regioniniai pajamų skirtumai; • • skirtumas tarp kaimo ir miesto gyventojų pajamų sumažės iki 15 proc. ; augs dirbančiųjų išsilavinimo ir kompetencijos lygis. Lėtės migracija iš kaimo ir šalies; • susiformuos sąlygos kaimo žmonių laisvalaikiui ir jo turiniui tobulėti, didės kultūrinių paslaugų vartojimas. • 97

Lietuvos kaimo tinklas (LKT) 98

LKT paskirtis • Sutelkti valstybines bei nevyriausybines institucijas ir organizacijas bendrai veiklai, aptariant ir sprendžiant su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusius klausimus. • Teikti pasiūlymus įvairaus lygmens institucijoms ir organizacijoms. • Kaupti, skleisti, ir keistis informacija bei plėsti bendradarbiavimą įvairiose srityse.

LKT teisinis pagrindimas • Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 66 ir 68 straipsniai • Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 41 straipsnis ir 2 priedas • Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006– 2008 m. programos įgyvendinimo priemonės (patvirtinta LRV 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020)

LKT funkcijos • Problemų, susijusių su kaimo plėtra, identifikavimas • Strateginių tikslų, uždavinių ir priemonių nustatymas • Klausimų, susijusių su įgyvendinimu, aptarimas kaimo plėtros politikos • Gerosios praktikos nustatymas, analizė ir informacijos skleidimas • Pasikeitimo patirtimi nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu organizavimas • Įgūdžių įgijimo ir tobulinimo programų, skirtų steigiamoms vietos veiklos grupėms, rengimas

Lietuvos kaimo tinklo nariai (projektas) LR žemės ūkio ministerija Valstybės institucijos LR žemės ūkio ministerija LR aplinkos ministerija LR finansų ministerija LR vidaus reikalų ministerija LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija LR švietimo ir mokslo ministerija LR kultūros ministerija LR susisiekimo ministerija LR sveikatos apsaugos ministerija Nacionalinė mokėjimo agentūra LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai Nevyriausybinės organizacijos LR žemės ūkio rūmai Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga Lietuvos ūkininkų sąjunga Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga Ūkininkių draugija Aukštesniųjų žemės ūkio ir žemės ūkio mokyklų asociacija Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba Lietuvos kaimo turizmo asociacija Vietos veiklos grupių tinklas Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkosauginių NVO koalicija Savivaldybės ir apskritys Lietuvos savivaldybių asociacija Apskričių atstovai Verslą atstovaujančios organizacijos Lietuvos pramonininkų konfederacija Verslą atstovaujančios organizacijos Mokslo organizacijos Lietuvos mokslų akademija Mokslo ir mokymo įstaigos ir organizacijos

Lietuvos kaimo tinklo taryba – Lietuvos kaimo plėtros tarybos veiklos tęstinumas iš Lietuvos kaimo tinkle dalyvaujančių valstybės institucijų, įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų siūloma suformuoti visuomeniniais pagrindais veikiančią instituciją – Lietuvos kaimo tinklo tarybą. Jos sudėtį ir nuostatus įsakymu tvirtins žemės ūkio ministras.

Lietuvos kaimo tinklo administravimas ir valdymas (projektas) ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA Bendras LKT veiklos koordinavimas, priežiūra ir administravimas LKT sekretoriatas LKT valdymas Techninė pagalba LKT tarybai PROJEKTAI Teikia LKT dalyvaujančios institucijos ir organizacijos LKT TARYBA Su kaimo plėtros politikos įgyvendinimu susijusių klausimų aptarimas, strateginių tikslų ir uždavinių nustatymas, problemų identifikavimas, LKT veiklos sričių prioritetų nustatymas, LKT veiksmų plano įgyvendinimo aptarimas ir rekomendacijų teikimas, LKT vykdomų projektų aptarimas ir kita su LKT susijusi veikla Teminės darbo grupės

LKT kūrimo etapai 1. 2. 3. 4. 5. LKT koncepcijos aptarimas Lietuvos kaimo plėtros taryboje (2007 -06 -05) LR Vyriausybės nutarimo dėl LKT ir LKT tarybos sudarymo parengimas (2007 trečias ketvirtis) Atstovų delegavimas, personalinės LKT tarybos sudėties tvirtinimas (2007 trečias - ketvirtas ketvirčiai) LKT ir LKT tarybos nuostatų ir darbo reglamento parengimas (2007 ketvirtas ketvirtis) I LKT tarybos posėdis, tolimesnių darbų grafiko sudarymas (2007 ketvirtas ketvirtis)

Dėkojame už dėmesį Lietuvos 2007– 2013 m. kaimo programos projektą galite rasti ŽŪM tinklalapyje: www. zum. lt > Parama kaimo plėtrai ir žuvininkystei 106