NAUDA KURI MONI DARBDAVIAI GAUNA ORGANIZUODAMI DARBUOTOJ PSICHIKOS

NAUDA, KURIĄ ĮMONIŲ DARBDAVIAI GAUNA ORGANIZUODAMI DARBUOTOJŲ PSICHIKOS SVEIKATOS STIPRINIMO VEIKLAS 2019 m. gruodžio 10 d. Higienos institutas Profesinės sveikatos centras

Darbuotojų psichikos sveikatos svarba n n n Spartus gyvenimo tempas, stresas ir aplinkinių lūkesčiai neaplenkia ir profesinio gyvenimo, todėl darbuotojų psichinė savijauta tampa ir darbdavių atsakomybe. Kaip savo kolektyvo psichikos sveikata rūpinasi Lietuvos įmonės ir ko galėtų pasimokyti vadovai? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus akcentuoja psichikos sveikatos svarbą. Tobulinant psichologinį atsparumą (angl. resilience) išmokstama susitvarkyti su kasdieniniais iššūkiais, išvengti arba greičiau atsigauti nuo vidinių krizių. PSO ne tik akcentuoja, kaip svarbu išmokti tinkamai reikšti jausmus jų neužgniaužiant, bet ir rekomenduoja į dienotvarkę įtraukti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis bei atsisakyti žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio vartojimas). Naujausi tyrimai rodo, jog poreikiai, gerinantys darbuotojų, psichinę būseną susiję su lanksčiu darbo grafiku, atvirumu naujovėms, nuoširdesniu bendravimu.

LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 3 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos 1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. 2. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016– 2023 metų plėtros programos patvirtinimo“ teigiama, kad tarptautinės darbuotojų saugos ir sveikatos organizacijos ragina darbo vietas naudoti darbuotojų sveikatai stiprinti ir ligų prevencijai. • 2012 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje darbuotojų sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programas vykdo tik trečdalis didesnių įmonių. • Geroje psichosocialinėje finansinį gyvenimo pagrindą suteikiančioje darbo aplinkoje darbuotojams užtikrinamas aiškesnis socialinės tapatybės ir statuso pojūtis, suteikiamos galimybės tobulėti ir įgyti daugiau pasitikėjimo, sudaromos visos sąlygos darbuotojų psichikos sveikatai stiprinti ir atsparumui gyvenimo sunkumams lavinti. Priešingai, prasta psichosocialinė darbo aplinka gali turėti labai neigiamų padarinių darbuotojų sveikatai, tokių kaip: • stresas, • nemiga, • perdegimo sindromas, • piktnaudžiavimas alkoholiu, • nuotaikos bei nerimo sutrikimai ir kt. Šaltinis – www. hi. lt

Darbe patiriamo streso poveikio fizinei ir psichikos sveikatai modelis 1. Galimi streso darbe veiksniai 2. Asmeninės savybės ir gyvenimo įvykiai 3. Streso keliamų sveikatos sutrikimų simptomai Šaltinis: Sudaryta UAB Civitta tyrimo autorių, remiantis S. Michie tyrimu Michie S. Causes and management of stress at work. 2002 m. <https: //www. ncbi. nlm. nih. gov/pmc/articles/PMC 1740194/pdf/v 059 p 00067. pdf>

Organizaciniai ir asmeniniai streso darbe požymiai Organizaciniai: 1. Dalyvavimas – Neatvykimas į darbą, didelė darbuotojų kaita, prasta laiko apskaita, drausmės problemos, bauginimai, agresyvus bendravimas, izoliacija. 2. Našumas – Sumažėjusi produkto gamybos ar paslaugos teikimo apimtis arba suprastėjusi jų kokybė, nelaimingi atsitikimai, netinkami priimami sprendimai, klaidos. 3. Išlaidos – Padidėjusios išlaidos kompensacijoms arba sveikatos priežiūros išlaidos, siuntimas į sveikatos priežiūros įstaigas. Asmeniniai: 1. Elgesys –Tabako, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, smurtas, bauginimai arba priekabiavimas darbe. 2. Psichologiniai aspektai – Miego problemos, nerimas, depresija, nesugebėjimas sutelkti dėmesio, irzlumas, šeimos santykių problemos, pervargimas. 3. Sveikata – Nugaros problemos, širdies problemos, skrandžio opos, hipertenzija, nusilpusi imuninė sistema.

Nauji užfiksuoti psichikos ir elgesio sutrikimai 18– 64 m. grupėje, tūkst. atv. , 2016 m. Šaltinis: Sudaryta UAB Civitta tyrimo autorių, remiantis HI duomenimis

Naujų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo diagnozių skaičius tarp 18– 64 m. asmenų, tūkst. atv. , 2011– 2016 m. Šaltinis: Sudaryta UAB Civitta tyrimo autorių, remiantis HI duomenimis

Naujų depresijų diagnozių skaičius tarp 18– 64 m. asmenų, tūkst. atv. , 2011– 2016 m. Šaltinis: Sudaryta UAB Civitta tyrimo autorių, remiantis HI duomenimis

Kas yra darbo vietoje patiriamas stresas? (1) Stresas darbe gali būti susijęs su: • • • darbo pobūdžiu, įskaitant užduočių rūšis, dirbant palaikomais ryšiais su žmonėmis (pvz. , su klientais), procesų pokyčiais, restruktūrizavimu ir naudojimusi įgūdžiais; darbo intensyvumu ir savarankiškumu darbe, įskaitant darbo krūvio, darbo tempo ir kontrolės aspektus; darbo laiko tvarka ir darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra; socialine aplinka, įskaitant asmeninius ryšius darbe ir visuomenės paramą; neužtikrintumu dėl darbo vietos ir karjeros plėtra. Šaltinis – EU-OSHA. 2014– 2015 m. sveikos darbo aplinkos kampanija

Kas yra darbo vietoje patiriamas stresas? (2) • • Asmuo stresą patiria tuomet, kai mano, kad jam keliami reikalavimai neatitinka jo gebėjimų įvykdyti šiuos reikalavimus. Akivaizdu, kad stresą patiriantis darbuotojas nėra toks produktyvus ir kūrybiškas, koks galėtų būti, o dirbant nuolatinio streso sąlygomis gali atsirasti dėmesio sutelkimo problemų, klaidų ir neigiamai vertintino elgesio apraiškų. Stresas darbe gali daryti neigiamą psichologinį, fizinį ir socialinį poveikį. Dėl jo asmuo gali pervargti, susirgti depresija, o kraštutiniais atvejais – netgi nusižudyti. Be psichikos sveikatos problemų, nuolatinį stresą patiriantiems darbuotojams gali atsirasti didelių fizinės sveikatos problemų, pavyzdžiui, jie gali susirgti širdies ir kraujagyslių liga arba patirti raumenų ir kaulų sistemos problemų. Šaltinis – EU-OSHA. 2014– 2015 m. sveikos darbo aplinkos kampanija

Ką, kaip darbdavys, turite daryti? (1) • • Atlikdami rizikos sveikatai ir saugai vertinimą, turite apsvarstyti psichosocialinę riziką ir jos mažinimo priemones. Atkreipkite dėmesį į streso darbe požymius. Šie požymiai gali būti gana įvairūs. Kultūra • Ar užtikrinamas atviras bendravimas, parama ir tarpusavio pagarba? Ar vertinama darbuotojų ir jų atstovų nuomonė? Reikalavimai • Ar darbuotojams neužkraunamas pernelyg didelis darbo krūvis ir ar jiems to darbo krūvio netrūksta? Ar jie gali ir turi gebėjimų atlikti jiems pavedamas užduotis? Kokias fizines sąlygas (triukšmas, vibracija, vėdinimas, apšvietimas ir kt. ) ir psichosocialines sąlygas (smurtas, bauginimai ir kt. ) sudarote? Kontrolė • Ar atlikdami savo darbą darbuotojai turi pakankamai teisių pareikšti savo nuomonę? Šaltinis – EU-OSHA. 2014– 2015 m. sveikos darbo aplinkos kampanija

Ką, kaip darbdavys, turite daryti? (2) Santykiai n Kokie yra kolegų tarpusavio ir kolegų bei vadovų santykiai? Kokie yra vadovų ir vyresniųjų vadovų santykiai? Ar esama bauginimų arba priekabiavimo darbe įrodymų? Pokyčiai n Ar darbuotojai nerimauja dėl savo darbo vietos? Ar juos trikdo darbo vietos pokyčiai ir ką tai reiškia jiems ir jų kolegoms? Vaidmenys n Ar darbuotojai nesusiduria su vaidmenų konfliktais (nesuderinami reikalavimai) arba vaidmenų dviprasmiškumu (aiškumo trūkumas)? Pagalba, mokymas ir individualūs veiksniai n Ar nauji ir kitas pareigas pradėję eiti darbuotojai gauna pakankamą pradinį mokymą? Ar darbuotojams teikiama socialinė parama? Ar atsižvelgiama į individualius skirtumus? n Akivaizdu, kad verslui naudinga daugiau sužinoti apie psichosocialinius veiksnius, jų darbuotojams daromą poveikį ir galimus neigiamo poveikio prevencijos arba mažinimo būdus. n Žemiau pateikiama atitinkamų nuorodų, visų pirma nuoroda į EU-OSHA parengtą e. vadovą. n Kitus naudingus vadovus, kontrolinius sąrašus ar priemones nurodys nacionalinė sveikatos ir saugos institucija. Šaltinis – EU-OSHA. 2014– 2015 m. sveikos darbo aplinkos kampanija

Kodėl verta investuoti į psichikos sveikatos stiprinimą? (1) • • Dėl su darbu susijusios įtampos ir psichinės sveikatos problem daugelyje ES valstybių narių dažnėja nebuvimo darbe dėl ligos lygis, nedarbas ir ilgalaikė negalia. Yra nuomonių, kad depresija Europoje greitai taps dažniausia nedarbingumo lapelių išdavimo priežastimi. Prastos psichinės sveikatos pasekmės siejamos ne tik su nebuvimo darbe dėl ligos lygiu, bet ir su daugeliu kitų organizacijoms žalingų padarinių, kaip antai prastesni darbuotojų darbo rezultatai ir produktyvumas, sumažėjusi motyvacija ir didelė darbuotojų kaita. Europos įstatymai įpareigoja darbdavius valdyti visokią darbuotojų sveikatai ir saugai kylančią riziką, įskaitant riziką, kylančią darbuotojų psichinei sveikatai. Šaltinis: http: //www. who. int/mediacentre/factsheets/fs 220/en/

Kodėl verta investuoti į psichikos sveikatos stiprinimą? (2) • • • Svarbu pastebėti, kad psichikos sveikatos stiprinimo veikla yra gera tik tuomet, kai derinami du aspektai – rizikos valdymas ir sveikatos stiprinimas. Investicijos į darbuotojų psichikos sveikatą ir gerovę organizacijoms atneša daug naudos (pavyzdžiui, gerėja darbuotojų darbo rezultatai ir produktyvumas). Taip pat laimi įmonės reputacija. Visoje Europoje egzistuoja daug apdovanojimų už pasiektus labai gerus įmonės rezultatus darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, kurie savo ruožtu prisideda prie įmonės reputacijos ir gero vardo ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Šaltinis: http: //www. who. int/mediacentre/factsheets/fs 220/en/

Naudingos priemonės ir nuorodos • • • Europos Komisija, „Psichikos sveikatos stiprinimas darbo vietoje. Rekomendacijos dėl visapusiško požiūrio įgyvendinimo“. Šiame dokumente pristatomos ir pateikiamos darbdaviams, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams skirtos rekomendacijos dėl darbo vietoje kylančių psichikos sveikatos problemų sprendimo, http: //ec. europa. eu/social/main. jsp? cat. Id=716&lang. Id=en. EU-OSHA interneto svetainės puslapis „Psichosocialinė rizika ir stresas darbe“. Šiame puslapyje nurodomi su šiuo klausimu susijusios gerosios patirties šaltiniai, https: //osha. europa. eu/lt/themes/psychosocial-risks-and-stress. EU-OSHA praktinis psichosocialinės rizikos valdymo e. vadovas. Ši priemonė – tai daugiakalbis e. vadovas, padedantis mažųjų ir labai mažų įmonių vadovams ir darbuotojams mažinti psichosocialinę riziką. Parengta 30 nacionalinių šio vadovo versijų; kiekvienoje iš jų pateikiamos nuorodos į nacionalinės teisės aktus ir informacija apie nacionalinius išteklius bei praktines priemones, http: //hw 2014. healthyworkplaces. eu/lt/tools-and-resources/a-guide-to-psychosocial-risks. EU-OSHA interneto svetainės „OSHwiki“ puslapis „Psichosocialinės problemos“. Šiame puslapyje pateikiama informacija apie psichosocialinę riziką, visų pirma atsirandančią keičiantis darbo metodams, taip pat kylančią įvairiuose sektoriuose, https: //oshwiki. eu/wiki/Psychosocial_issues. EU-OSHA interneto svetainėje pateikiami gerosios patirties pavyzdžiai, https: //osha. europa. eu/sites/default/files/ publications/documents/healthy-workplacesgood-practice-awards 2014 -2015 booklet. pdf.

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos suaugusiųjų psichikos sveikatos gerinimo priemonės Šaltinis: Sudaryta UAB Civitta tyrimo autorių , 2017 m.

Apdovanotos darbuotojų sveikatą puoselėjančios įmonės n n 2019 m. lapkričio 14 d. įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Profesinės sveikatos stiprinimas Lietuvos įmonėse“, kurioje pristatytos naujausios tendencijos darbuotojų saugos ir sveikatos, profesinės sveikatos priežiūros bei psichosocialinės aplinkos gerinimo srityje ir apdovanoti konkurso „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2018“ nugalėtojai ir dalyviai. Higienos instituto surengtos konferencijos tikslas – išsiaiškinti, kiek dėmesio įmonės skiria savo darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimui, kokias priemones vykdo, kaip jos vertinamos ir daro įtaką darbuotojų psichikos sveikatai bei darbovietės bendram psichosocialiniam klimatui. Konferencijoje apdovanotos Higienos instituto organizuotame konkurse „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2018“ dalyvavusios įmonės. Pirmoji vieta už sveikatos puoselėjimą darbo vietoje atiteko UAB „Caverion Lietuva“, antroji – AB „Swedbank“, o trečioji – ADB „Gjensidige“. Šaltinis: Higienos institutas

PSICHIKOS SVEIKATOS KOMPETENCIJŲ DIDINIMO ĮMONIŲ DARBUOTOJAMS TVARKOS APRAŠAS

ĮMONĖSE ATLIEKAMOS VEIKLOS, KURIAS VYKDO LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAI Įmonės individualus situacijos vertinimas: • Psichoemocinės būklės įmonėje įvertinimas. • Darbuotojų psichikos sveikatos raštingumo įvertinimas. • Psichoemocinės būklės įvertinimo rezultatų aptarimas diskusijų grupėse ir probleminių sričių nustatymas. Darbuotojų psichikos sveikatos kompetencijų didinimas: • Psichoemocinės sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams plano įgyvendinimas. • Užsiėmimai veiklos dalyviams, siekiant suteikti žinių apie psichikos sveikatą darbo vietoje. • Rekomendacijų įmonei parengimas. Įgyvendintų veiklų efektyvumo vertinimas ir rekomendacijų parengimas: • Pakartotinis darbuotojų psichikos sveikatos raštingumo vertinimas. • Įgyvendintų veiklų efektyvumo vertinimas.

http: //www. hi. lt/lt/profesines-sveikatos-rekomendacijos. html http: //www. hi. lt/informaciniai-leidiniai. html Lanksčių darbo sąlygų sudarymas Lietuvoje veikiančiose įmonėse ir organizacijose Metodinės rekomendacijos V. Ivleva Higienos institutas, Vilnius, 2019, 29 p. Lanksčios darbo sąlygos gali būti laikomos darbuotojų gerovės ir sveikatos stiprinimo prielaida. Siekiant geriausių rezultatų, tokias darbo sąlygas svarbu sudaryti tinkamai. Higienos instituto specialistai parengė metodines rekomendacijas, kuriose pristatomi lanksčių darbo sąlygų galimi privalumai, trūkumai, tinkamo šių sąlygų sudarymo gairės ir gerosios praktikos pavyzdžiai. Metodinės rekomendacijos skirtos Lietuvos įmonių ir įstaigų darbdaviams ir vadovams, kurie planuoja diegti lanksčias darbo sąlygas įmonėse. Jos taip pat gali būti naudingos personalo valdymo, profesinės sveikatos, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams bei kitų profesijų atstovams, vykdantiems sveikatinimo programas, organizuojantiems mokymus įvairių sektorių įmonėse ir organizacijose. Atsiųsti metodines rekomendacijas Slaugytojų profesinio perdegimo prevencija sveikatos priežiūros įstaigose Metodinės rekomendacijos A. Žiedelis, B. Pajarskienė Higienos institutas, Vilnius, 2018, 22 p. Pagrindinės slaugytojų profesinio perdegimo priežastys glūdi darbo aplinkoje, todėl į darbo aplinkos veiksnius orientuota prevencija yra geriausia profesinio perdegimo mažinimo strategija. Higienos instituto parengtos metodinės rekomendacijos skirtos vadovams, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, psichologams bei kitų profesijų specialistams, kurie planuoja organizuoti slaugytojų profesinio perdegimo prevenciją sveikatos priežiūros įstaigose. Metodinės rekomendacijos taip pat gali būti naudingos organizuojant bei vykdant kitų profesijų atstovų perdegimo prevenciją sveikatos priežiūros sektoriuje bei kito profilio įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Atsiųsti metodines rekomendacijas

http: //www. hi. lt/lt/profesines-sveikatos-rekomendacijos. html Darbuotojų gerovės stiprinimas kuriant darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo aplinką Metodinės rekomendacijos D. Šorytė, B. Pajarskienė Higienos institutas, Vilnius, 2016, 23 p. Higienos instituto specialistai parengė metodines rekomendacijas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbą bei padėti Lietuvos įmonėms ir įstaigoms kurti darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo aplinką, kuri stiprintų darbuotojų gerovę. Metodinės rekomendacijos skiriamos Lietuvos įmonių ir įstaigų darbdaviams ir vadovams, taip pat profesinės sveikatos ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse dirbantiems specialistams. Atsiųsti metodines rekomendacijas Metodinės rekomendacijos, kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir vykdyti pacientų smurto darbe prevenciją V. Kuodytė, V. Jakubynaitė, I. Vėbraitė, B. Pajarskienė Higienos institutas, Vilnius, 2014, 19 p. Metodinės rekomendacijos parengtos vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. gruodžio 28 d. pavedimą Nr. 17 -701 „Dėl psichikos sveikatos slaugytojų psichosocialinių darbo veiksnių tyrimo atlikimo“, kuriuo Higienos institutas įpareigotas įvertinti Vilniaus miesto psichikos sveikatos slaugytojų psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius, taip pat ir smurto darbe, ir parengti rekomendacijas psichosocialinės aplinkos gerinimui. Metodinės rekomendacijos susideda iš dviejų dalių, kuriose aprašytos prevencinės priemonės, skirtos teigiamai psichosocialinei darbo aplinkai puoselėti, ir priemonės, padedančios vykdyti smurto darbe prevenciją. Metodinės rekomendacijos skirtos psichikos sveikatos priežiūros įstaigų ir skyrių vadovams, padedant jiems laikytis teisės aktuose numatyto įpareigojimo užtikrinti saugią darbo aplinką. Šios metodinės rekomendacijos galėtų būti naudingos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetams bei patiems darbuotojams, kurie susiduria su streso darbe problema ir dalyvauja kuriant bei įgyvendinant smurto prevencijos strategijas. Atsiųsti leidinį

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ