NAJWIKSZE TRZSIENIA ZIEMI W HISTORII Didiausi ems drebjimai

NAJWIĘKSZE TRZĘSIENIA ZIEMI W HISTORII Didžiausi žemės drebėjimai istorijoje

Prezentacja ma za zadanie przybliżyć nam informację o rejonach geograficznych świata, w których wystąpiły największe trzęsienia ziemi. Pristatymas apie didžiausius žemės drebėjimus.

Trzęsienie ziemi – gwałtowne rozładowanie naprężeń w skorupie ziemskiej połączone z ruchem warstw skalnych. W przypadku trzęsienia tektonicznego jest to ruch mas skalnych wzdłuż uskoku. Nagromadzenie naprężeń jest często wynikiem przejściowego zablokowania ruchu skał wzdłuż tego uskoku. Uwalniająca się przy tym energia w około 20 -30% rozchodzi się w postaci fal sejsmicznych, z których część dociera na powierzchnię Ziemi w postaci niszczących fal powierzchniowych. Pozostała część energii zamienia się w ciepło lub trwałe deformacje skał.

Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas – yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio, todėl plokštės dėl trinties sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą, ir šios lūžta. Energija kaupiasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz. , aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Wstrząsy w Polsce i na Litwie? Trzęsienia ziemi częściej występują również w Chorwacji oraz na południu Hiszpanii. Zdecydowanie mniej wstrząsów notuje się w północnej i środkowej Europie. Tam nie ma rejonów stykania się płyt tektonicznych. Jedynie w rejonie Karpat zdarzają się wstrząsy. Jednak naukowcy podkreślają, że w przyszłości mogą się pojawić, nawet u nas. Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas pastebėjimų apie juntamus žemės virpesius.

Gdzie najbardziej niebezpiecznie? Pacyficzny Pierścień Ognia - to tam dochodzi do największych trzęsień ziemi na świecie. Obszar wybrzeża Oceanu Spokojnego to również rejony, gdzie wstrząsów jest najwięcej. W związku z tym, wybierając się na do Japonii trzeba być przygotowanym na to, że ziemia może się zatrząść. Liczne wstrząsy występują również na Alasce, wyspach na Morzu Beringa, dzielących Azję od Ameryki Północnej i na Kamczatce. W USA najsilniejsze wstrząsy występują w Kalifornii na słynnym uskoku San Andreas. Ziemia trzęsie się również w Ameryce Środkowej i na Wyspach Karaibskich. Trzeba o tym pamiętać, wybierając ten kierunek na wycieczkę. Wstrząsy notuje się również w na styku Oceanu Spokojnego i Ameryki Południowej, czyli w Andach. Niebezpiecznym rejonem dla turystów są również Wyspy Oceaniczne, a w tym Hawaje, Indonezja i Malezja. Zdecydowanie najmniej trzęsień ziemi występuje w Afryce oraz w północno -zachodniej Azji.

Vidutiniškai kasmet pasaulyje yra užregistruojama apie 10 tūkst. per žemės drebėjimus žuvusių žmonių. Patys baisiausi praėjusiame šimtmetyje buvo 1976 -ieji, kuomet per drebėjimą Kinijoje žuvo mažiausiai 255 000 žmonių. Daugiausiai aukų pareikalavęs žemės drebėjimas įvyko 1202 m. Sirijoje, kur žuvo 1 mln. 100 tūkst. gyventojų. Kinijoje įvyko penki vieni skaudžiausių žemės drebėjimų, kurių metu žuvo daugiau nei 1, 5 mln. žmonių.

Trzęsienie ziemi w Chile, zwane też wielkim trzęsieniem chilijskim – silne trzęsienie ziemi o magnitudzie 9, 5 które nawiedziło południowe Chile 22 maja 1960 o 19: 11 UTC (wczesne popołudnie czasu lokalnego). Trzęsienie to uznawane jest za najsilniejszy wstrząs tektoniczny odnotowany w dotychczasowej historii pomiarów sejsmicznych. Dzień wcześniej odnotowano serię wstrząsów wstępnych o sile do 8 stopni około 160 km na północ.

Čilė, 1960 m. , 9, 5 balo Čilės miesto Valdivio gatvė po drebėjimo. Pierre St. Amand nuotr. 1960 m. / Čilės miesto Valdivio gatvė po drebėjimo. Pierre St. Amand nuotr. 1960 m. Wikimedia Commons nuotr. Maždaug 1 655 žmonių žuvo šio galingiausio kada nors užfiksuoto žemės drebėjimo metu. Tūkstančiai žmonių buvo sužeista, milijonai liko be pastogės. Pietinėje Čilėje buvo pridaryta žalos už 550 mln. JAV dolerių. Žemės drebėjimas iššaukė cunamį, kuris pražudė 61 žmogų Havajuose, 138 – Japonijoje ir 32 žmones Filipinuose. Šis žemės drebėjimas kilo Naskos tektoninei plokštei panirus po Pietų Amerikos plokšte.

Trzęsienie ziemi na Alasce, 1964, zwane też trzęsieniem wielkopiątkowym (Good Friday Earthquake) lub wielkim trzęsieniem alaskim (Great Alaska Earthquake), to trzęsienie ziemi o magnitudzie 9, 2, które nawiedziło południową Alaskę 27 marca 1964. Epicentrum tego drugiego najsilniejszegow historii wstrząsu sejsmicznego znajdowało się w Zatoce Księcia Williama. Trzęsienie oraz wywołane przez nie tsunami zabiło 131 osób (inne źródła podają 125 osób). Straty materialne oszacowane zostały wówczas na około 300 mln dolarów. Wstrząs trwał około 3 minuty. Siła wstrząsu była tak duża, że doszło do znacznych przekształceń powierzchni ziemi – wysokość niektórych poziomych przesunięć dochodziła do 13 -15 m. Najwyższą wysokość fali tsunami odnotowano w niewielkiej zatoce Valdez – 67 m.

Princo Viljamo sąsiauris, Aliaska, 1964 m. , 9, 2 balo. Šis galingas žemės drebėjimas ir jį sekęs cunamis nusinešė 128 žmonių gyvybes bei pridarė nuostolių už 311 mln. JAV dolerių. Žemės drebėjimas apgriovė daugelį miestų, tarp jų ir Ankoridžą, kuris buvo maždaug 120 km atstumu nuo drebėjimo epicentro. Žemės drebėjimas kilo seismiškai aktyvioje tektoninių Šiaurės Amerikos ir Ramiojo vandenyno plokščių sandūroje. Drebėjimas truko maždaug 3 minutes. Žemės drebėjimo padariniai – žemės nuošliaužos Ankoridže pridarė daug žalos. Didžiulės nuošliaužos nuniokojo centre įsikūrusių verslininkų biurus ir vandens, dujų, kanalizacijos vamzdynų, telefono bei elektros laidų sistemas.

Trzęsienie ziemi na Oceanie Indyjskim – podwodne trzęsienie ziemi o magnitudzie 9, 1, którego hipocentrum znajdowało się ok. 30 km pod dnem Oceanu Indyjskiego w pobliżu zachodniego wybrzeża północnej Sumatry (3° 31′ 64″N, 95° 85′ 43″E) 250 km na południowy wschód od Banda Aceh. Główny wstrząs nastąpił 26 grudnia 2004 o godzinie 1: 58: 53 czasu warszawskiego (00: 58: 53 UTC, 7: 58: 53 czasu lokalnego w Dżakarcie i Bangkoku). Według sejsmologów było to czwarte pod względem siły trzęsienie ziemi od roku 1900, od kiedy to prowadzi się ciągłe obserwacje sejsmiczne. Trzęsienie ziemi wywołało fale tsunami, które najpierw dotarły do wybrzeży Indonezji, a w ciągu kolejnych kilku godzin uderzyły w wybrzeża kilku innych państw Azji Południowo. Wschodniej, a później także Afryki. Sięgające 15 m fale zniszczyły nadmorskie wsie i miasteczka, a także kąpieliska odwiedzane o tej porze roku przez zagranicznych turystów.

Gruodžio 26 d 2004 m. 00: 58: 53 (UTC) laiku įvyko 9, 3 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo į vakarus nuo Sumatros, netoli Simeuluės salos. Vertikalūs žemės plutos judesiai sukėlė galingas cunamio bangas. Jo galia prilygo 20 petadžaulių arba dukart daugiau, nei visų per Antrąjį pasaulinį karą panaudotų karinių ginklų (įtraukiant ir 2 atomines bombas). Radiolokaciniai palydovai užfiksavo 500– 1000 km/h greičiu sklindančią bangą; praėjus 2 valandoms po drebėjimo bangos aukštis atvirame vandenyne siekė 60 cm. Tačiau pakrantėse banga pakilo tiek, kad į sausumą įsiveržė per 2 -4 km, bangų aukštis vietomis pasiekė 10 -30 m.

Trzęsienie ziemi u wybrzeży Honsiu w 2011 roku- trzęsienie ziemi u wybrzeża Pacyfiku w regionie Tōhoku – trzęsienie ziemi o magnitudzie 9, które nastąpiło 11 marca 2011 roku o 5: 46 UTC (14: 46 JST), w północno-wschodniej części Japonii, na wschód od miasta Sendai. Spowodowana trzęsieniem fala tsunami uszkodziła elektrownię atomową w Fukushimie, powodując najdroższą katastrofę naturalną w historii.

Netoli rytinio Honšiu kranto Japonijoje, 2011 m. , 9 balai Kovo 11 dieną, 9 balų galingumo žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kurio metu žuvo apie 29 tūkst. žmonių bei buvo sugadinti branduoliniai reaktoriai. Šis žemės drebėjimas yra didžiausias užfiksuotas drebėjimas Japonijoje. Pakartotiniai smūgiai tęsėsi, jų galingumas siekė 6 -7 balus, trys jų – daugiau nei 7 balus.

Trzęsienie ziemi na Alasce – trzęsienie ziemi z dnia 4 lutego 1965 roku, pozostaje jednym z największych kiedykolwiek zanotowanych przez sejsmografy – osiągnęło magnitudę 8, 7. Wystąpiło w archipelagu Wysp Szczurzych.

Žiurkių salos, Aliaska, JAV, 1965 m. , 8, 7 balų Šis galingas žemės drebėjimas Aliaskoje iššaukė cunamį, kurio bangos viršijo 10 metrų aukštį. Nepaisant drebėjimo galingumo, jo padariniai buvo palyginus nedideli. Apie cunamį buvo pranešta Havajuose ir net tokioje tolimoje vietoje, kaip Japonija. Žemės drebėjimas kilo kai Ramiojo vandenyno plokštė paniro po Šiaurės Amerikos plokšte, toje vietoje dažnai įvyksta drebėjimai. Įvykio metu suskilo mediniai pastatai, asfaltas keliuose.

Trzęsienie ziemi w Indiach (1950) - jedno z największych historycznie odnotowanych trzęsień ziemi. Wydarzyło się 15 sierpnia 1950 roku na pograniczu stanu Asam w północno-wschodnich Indiach i Tybetu. Jego siłę ocenia się na 8, 6 magnitudy. W wyniku wstrząsu zginęło co najmniej 1526 ludzi.

Žemės drebėjimas Indijoje (1950) - vienas didžiausių istoriškai užfiksuotų žemės drebėjimų. Tai įvyko rugpjūčio 15 1950, sienos tarp Asamo valstijos šiaurės Indijoje ir Tibete. Jo stiprumas yra maždaug 8, 6 dydžio. Žuvo mažiausiai 1, 526 žmonių.

Trzęsienie ziemi w Nepalu (2015) – trzęsienie ziemi o sile 7, 8 stopni w skali Richtera, które nastąpiło 25 kwietnia 2015 roku o 11: 56 czasu lokalnego w nepalskim dystrykcie Lamjung. W jego wyniku śmierć poniosły 8964 osoby, a rannych zostało co najmniej 23 447 osób.

2015 m. žemės drebėjimas Nepale įvyko 2015 m. balandžio 25 d. 11: 56 val. vietos laiku. Žemės drebėjimo stiprumas buvo 7, 8 (Mw). Drebėjimo epicentras buvo Lamjungo rajone šalies centrinėje dalyje. Hipocentras siekė 15 km gylį. [1] Šis žemės drebėjimas yra pats smarkiausias šalyje per 80 metų. Daugiau nei 8000 žmonių žuvo keturiose šalyse – Nepale, Indijoje, Kinijoje ir Bangladeše. Žemės drebėjimas sunaikino daug istorinių pastatų, kai kurie jų buvo įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą, tarp jų ir Katmandu slėnis.

Rejestruje się ok. 10 tys. trzęsień ziemi rocznie, z czego najwięcej występuje w obrębie oceanów. Większość wstrząsów trwa krócej niż minutę. Najdłuższe trwało 4 minuty, a doszło do niego na Alasce w 1964 r. Nauka, która zajmuje się przyczynami, mechanizmem i przebiegiem trzęsień ziemi oraz ich związkiem z budową wewnętrzną Ziemi nazywa się sejsmologia. Dostarcza ona podstawowych danych o fizycznym stanie wnętrza Ziemi. Niestety, przewidywanie trzęsień ziemi jest jeszcze w stadium początkowym, chociaż wiadomo, że przed wstrząsami sejsmicznymi pojawiają się pewne charakterystyczne oznaki, które je zapowiadają: • poszerzanie się skał • zmiana przewodnictwa elektrycznego wód podziemnych • gwałtowne wahanie się poziomu wody w studniach Źródłem rozchodzenia się fal sejsmicznych jest ognisko czyli hipocentrum i jest położone w głębi Ziemi. Prostopadle nad hipocentrum na powierzchni Ziemi znajduje się epicentrum, wokół którego położony jest obszar epicentralny – miejsce największych zniszczeń. Ogniska trzęsień ziemi towarzyszą często liniom uskoków transformacyjnych, gdzie dwie płyty tektoniczne, przesuwane przez podziemne siły w przeciwnych kierunkach mogą się niekiedy zazębiać. Narastające naprężenia powodują pęknięcie płyt, które wyzwala drgania sejsmiczne. Fale sejsmiczne są to fale sprężyste rozchodzące się w Ziemi, powstałe wskutek trzęsień ziemi (lub wywołane przez eksplozję materiałów wybuchowych))

Žemės drebėjimų prognozė, geologų įsitikinimu, labai menkai pagrįsta, nes litosferos plokštės slenka, viena kitą spausdamos, nevienodas jų paviršius trinasi ir toje vietoje, kur kliūva viena už kitos, susidaro įtampa. Kada ta įtampa išsikraus, kada kliuvinys nusprūs ir dengiančią uolienų storymę išmes į viršų, niekas negali pasakyti. Žemės drebėjimas ir jo stiprumas priklauso nuo susikaupusios įtampos. Didžiulis ruožas, visa tiek rytinė, tiek vakarinė Ramiojo vandenyno pakrantė, iš esmės yra plokščių sandūros ir jų nyrimo juosta. Plokštės nyra viena po kita ir visame tame kelių dešimčių tūkstančių kilometrų ruože galimi žemės drebėjimai. Jie ten ir vyksta, o po didesnio paprastai būna dar papildomų silpnesnių antrinių smūgių. Taip atsitiko ir Japonijoje. Ar galimas toks pat ar panašaus dydžio dar vienas žemės drebėjimas, taip pat niekas negali pasakyti. Tikimybė, aišku, yra, tačiau greičiausiai jis įvyktų kitoje vietoje, nes ten, kur buvo, įtampa jau išsikrovė. Reikia laiko jai susikaupti.

1. fale wgłębne – rozchodzące się wewnątrz Ziemi a. fale podłużne (P) – 5, 4 km/s; najszybciej docierają do epicentrum, drgają w kierunku równoległym do rozchodzenia się fal b. fale poprzeczne (S) – 3, 3 km/s; drgają w kierunku prostopadłym do kierunku rozchodzenia się fal 2. fale powierzchniowe (L) – rozchodzące się wewnątrz Ziemi, są najbardziej katastrofalne w skutkach a. fale Rayleigha – ruch cząsteczek odbywa się po elipsie ustawionej pionowo względem kierunku ruchu b. fale Love’a – wywołują drgania poziome, prostopadłe do kierunku rozchodzenia się fal

1. 1. Išilginė banga yra banga, kurioje fizikinio dydžio pokyčiai vyksta išilgai bangos sklidimo krypties. Jei kalbama apie terpėje sklindančią bangą, išilginėje bangoje terpės dalelės juda ta pačia kryptimi kaip ir banga. Mechanikoje išilginės bangos taip pat yra vadinamos slėgio bangomis. Geriausias išilginės bangos pavyzdys yra garso bangos. 2. Paviršinės akustinės bangos (PAB) – viena iš plačiai naudojamų ultragarso pasireiškimo gamtoje formų. Ši savoka apima ir gerai žinomas seismines bei ultragarso bangas. Pirmasis PAB dar XIX a. pab. aprašė Nobelio premijos laureatas Lordas Reilėjaus (John William Strutt). Jis tyrinėjo žemės paviršiaus judėjimą dėl seisminių reiškinių – žemės drebėjimų. Kaip žinia, žemės drebėjimas yra staigaus energijos išsilaisvinimo, kurį spinduliuoja seisminės bangos, pasekmė. Taigi atsirado didelis poreikis kurti Žemės drebėjimų fizikinius modelius, įvertinančius seisminių PAB griaunamąjį pobūdį, ypatingai pavojingą epicentro srityje.

Podział trzęsień ziemi: 1. ze względu na przyczynę a. tektoniczne (90%) – w wyniku ruchów płyt litosfery b. wulkaniczne – w czasie przedzierania się magmy i wybuchów wulkanów c. zapadowe – w wyniku zapadania się jaskiń d. technogeniczne – spowodowane działalnością człowieka, np. kopalnictwem podziemnym i odkrywkowym, eksploatacją wód podziemnych, budową dużych zapór wodnych 2. ze względu na głębokość ogniska a. płytkie (85%) – poniżej 70 km b. średnie (12%) – 70 – 350 km c. głębokie (3%) – 350 – 700 km 3. ze względu na powiązanie ze wstrząsem zasadniczym a. wstępne – o słabej magnitudzie b. zasadnicze – o największej magnitudzie c. następcze – po wstrząsie zasadniczym, o zmniejszającej się magnitudzie

Aprašymas Magnitudė Žemės drebėjimo pasekmės Mikro Mažiau nei 2, 0 dieną Labai silpnas Silpnas metus Lengvas 4, 0– 4, 9 Pastebimas daiktų virpėjimas. Didelių pažeidimų neturėtų būti. 6 200 per metus Vidutinis 5, 0– 5, 9 Gali mažame plote sugriūti silpnų konstrukcijų pastatai. Maži pažeidimai gerai suprojektuotuose pastatuose. 800 per metus Stiprus 120 per metus Didelis Milžiniškas 1 per metus Ypatingai didelis 9, 0 ar didesnis Niokojantis kelių tūkstančių kilometrų spinduliu 1 per 20 metųŽemės drebėjimų pasiskirstymas: Mikro žemės drebėjimai, nejuntami 2, 0– 2, 9 Nejuntamas, bet fiksuojamas Įvykio dažnumas Apie 8 000 per Apie 1 000 per dieną 3, 0– 3, 9 Dažnai juntamas, tačiau sugriovimų nebūna 49 000 per 6, 0– 6, 9 Gali būti destruktyvus 200 km spinduliu gyvenamose teritorijose. 7, 0– 7, 9 Gali sukelti didelę žalą didelėse teritorijose. 18 per metus 8, 0– 8, 9 Gali sukelti labai didelę žalą kelių šimtų kilometrų spinduliu.

Pierwszym przyrządem do rejestracji trzęsień ziemi był wynaleziony w 132 r. w Chinach sejsmoskop. Obecnie do tego celu używa się sejsmografów. Do pomiaru trzęsienia ziemi wykorzystuje się dwie skale: skalę Richtera i poprawioną skalę Mercallego. W 1935 r. amerykański uczony Charles F. Richter opracował tzw. Skalę Richtera do pomiaru magnitudy (wielkości i natężenia uwolnionej energii) trzęsienia ziemi. Za pomocą sejsmografu położonego w odległości 100 km od epicentrum trzęsienia ziemi mierzy się amplitudę drgań gruntu (wyrażana jest ona w mikronach). Każda kolejna jednostka w skali Richtera odpowiada w przybliżeniu uwolnieniu energii 24 razy większej. Np. wstrząsy 1 stopnia są rejestrowane tylko przez sejsmografy, a przy magnitudzie 8 występuje trzęsienie o rozmiarach katastrofalnych. Skala Mercallego wyraża intensywność wstrząsów sejsmicznych w stopniach od I do XII. Umożliwia ocenę siły trzęsienia ziemi na podstawie jego skutków. Została opracowana przez włoskiego uczonego Giuseppe Mercallego 1902 r. , później ją zmodyfikowano i została nazwana poprawioną (zmodyfikowaną) skalą intensywności Mercallego. I stopień oznacza drgania rejestrowane jedynie przez przyrządy. Drgania II stopnia wyczuwają nieliczne osoby, zwłaszcza na wyższych piętrach domów. Wstrząsy VII stopnia powodują, że trudno jest utrzymać się na nogach, a kiedy trzęsienie osiąga XII stopień powierzchnia ziemi faluje, przedmioty wylatują w powietrze, niemal wszystkie konstrukcje leżą w gruzach.

Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai – magnitudė ir intensyvumas. Magnitudė nusako drebėjimo stiprumą, t. y. kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Ji apskaičiuojama pagal seismografais užfiksuotų virpesių amplitudes. Vienas žingsnis magnitudžių skalėje rodo 32 kartus didesnę išlaisvintą energija, pavyzdžiui, 4 magnitudžių drebėjimo energija yra 32 kartus didesnė už 3 magnitudžių drebėjimą. Intensyvumas nusako žemės drebėjimo sukeltų virpesių stiprumą žemės paviršiuje tam tikroje vietoje ir nustatomas pagal žmonių, pastatų ir gamtinės aplinkos reakcijas. Tam tikras žemės drebėjimas sukelia skirtingų intensyvumų virpėjimus skirtingose vietose. Didžiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio įvykio epicentre, mažesni intensyvumai išsidėsto koncentriškomis zonomis aplink įvykio epicentrą. Ryšys tarp magnitudės ir intensyvumo yra gana sudėtingas. Intensyvumas, stebėtas tam tikroje vietoje, priklauso nuo įvykio magnitudės, įvykio židinio gylio, atstumo iki židinio, grunto sąlygų ir drebėjimo mechanizmo. Didesnės kaip 4, 5 magnitudės žemės drebėjimai yra pakankamai stiprūs, kad juos užfiksuotų seismografai visame pasaulyje.

Wielkich trzęsień ziemi w historii świata było znacznie więcej, ale prezentacja wszystkich trwała by godzinami. W naszej chcieliśmy tylko ukazać kilka rejonów świata gdzie występują największe z nich. I choć posiadamy coraz bardziej zaawansowaną technikę by je rozpoznać wcześniej to wciąż giną ludzie i nie ma dość czasu by ich ostrzec wcześniej. Didžių žemės drebėjimų pasaulio istorijoje buvo daugiau, pristatomi buvo tik keletas. Reikėtų labai daug laiko, jei kalbėtume apie juos visus. Mes tiesiog norėjome parodyti kai kurias pasaulio dalis, kuriose įvyko didžiausi iš jų. Ir nors mes turime daugiau pažangios technikos identifikuoti juos, kol kas vis dar žmonės miršta ir nėra pakankamai laiko įspėti juos iš anksto.

Dziękujemy za uwagę Dėkojame už Jūsų dėmesį Testas. Žemės drebėjimai. http: //Learning. Apps. org/display? v=pntkdqpa 517